- Kęstutis Navakas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Štai Vilniuje ir įvyko atsikratymas balvonų – skulptūros išleistos į pensiją. Dėl to kilo aistrų, apie kurias nerašė gal tik žurnalas "Flintas", bet vis tiek rūpi įkišti ir savo tris kapeikas.
Štai Vilniuje ir įvyko atsikratymas balvonų – skulptūros išleistos į pensiją. Dėl to kilo aistrų, apie kurias nerašė gal tik žurnalas "Flintas", bet vis tiek rūpi įkišti ir savo tris kapeikas. Ar to reikėjo? Žinoma, taip. Paveldo sąvoką jos atitinka, tie darbininkai, valstiečiai bei studentai galėjo sau stovėti kaip laiko ženklas, tačiau buvo didžiulis ir esminis BET: paminklas okupacinės armijos kareiviams. Šį reikėjo grūsti lauk jau senų seniausiai, o išgrūdus suardoma keturių skulptūrų grupė, tad tenka grūsti ir kitas, kad ir ką sakytų paveldosaugininkai. Negalima spjaudyti į valstybės orumą, besiremiant paveldosaugos paragrafais.
Kaune lyg ir nebėra ką griauti, apsivalyta daug anksčiau, aistros čia kyla dėl kitko. Tarkim, dėl Salomėjos Nėries, kuri daug kam – kolaborantė ir nusikaltėlė. Žinoma, kai kurie jos veiksmai taip ir kvalifikuotini, tačiau, mano manymu, tai tiesiog auka, atsidūrusi blogu metu blogoje vietoje. Jei ji būtų ilgai dalyvavusi komunistiniame pogrindyje ar turėjusi simpatijų sovietams – kas kita, bet kad neturėjo. Nemanau, kad apskritai turėjo kokių nors politinių pažiūrų, tiesiog gyveno, rašė nuostabias eiles, o tai, ką padarė vėliau, padarė tikrai ne savo noru. Tai jos veiksmų nepateisina, bet padeda suprasti.
Kolaboracijos tema gana plati, tačiau vienas dalykas, kai kolaboruoji savo noru, visai kitas, kai esi pastatytas prieš karabino tūtą ir pasirinkimo neturi. Vincas Krėvė kurį laiką buvo LSSR ministras pirmininkas. Kolaborantas? Kazys Binkis išvertė "Internacionalą". Kolaborantas? Tiesa, pastarasis vėliau aiškino visą savo požiūrį išreiškęs pirmojo ketureilio eilučių pirmosiomis raidėmis, gana nešvankiomis: PISD. Binkis tai galėjo sau leisti, vėlesni autoriai daugeliu atveju gavo atiduoti pyliavas sistemai. O šį bei tą atidavė ne tik Justinas Marcinkevičius, Paulius Širvys, bet ir toks dzūkų grybas kaip Sigitas Geda, rašęs, kad "visas pasaulis telpa į Lenino pėdą". Kolaborantai? Formaliai – taip, iš tiesų – ne. Kaip ir Žaliojo tilto skulptūros: formaliai jos paveldas, iš tiesų – ne.
Skulptūra yra stabas, balvonas, nuomonę apie ją susidaryti paprasčiau, tačiau žmogus yra visai kas kita. Prieš smerkiant dera pagalvoti. Kaip, tarkim, vertinti atminimo lentą generolui Jonui Noreikai – Generolui Vėtrai? Nacionalinis didvyris, bet aktyvus nacių kolaborantas, dalyvavęs žydų žudynėse. Sunkūs laikai viską labai supainioja, tikėkimės, jie nesikartos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina15
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės2
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...