R. Urbonaitė. Politikų pageidavimai svarbiau nei įstatymai ar Konstitucija

  • Teksto dydis:

Ministrams jau tapo sudėtinga pasiskaityti jų pačių ministerijų teikiamus išsiaiškinimus, kaip žemės nuomos ar panaudos sutartis sudaryti laikantis įstatymų, pasižiūrėti į Konstituciją bei ką ji sako apie teisę į nuosavybę.

Visus rinkimus žadantis laimėti švariausias politikas Lietuvoje Ramūnas Karbauskis, regis, taip pat sėkmingai naudojasi įstatymų spragomis, o patekęs į Seimą ir turėdamas itin skaitlingą frakciją parlamentine kontrole užsiima tik kai jam to reikia.

Koalicijos partneris Gediminas Kirkilas taip pat neatsilieka. Ramiu tonu pareiškia, kad prezidentas gali turėti nuomonę, bet vyriausybės formavimui neturėtų kliudyti. Čia ir išmuša visus saugiklius. Nejaugi kažkas pakeitė Konstituciją?

Politinėje padangėje tikrai vis dažniau stebime, kad Konstitucija, kuri ir sudėlioja mūsų politinės sistemos veikimo principus, tapo ne pamatiniu dokumentu, tačiau popieriuku, kurį išsitraukia politikai kada nori ir kada jiems tai paranku bei interpretuoja, kaip kam patinka.

Todėl tenka vėl grįžti prie to, kas jau atrodė savaime suprantama. Kai tik atsiranda trintis su prezidentu, politikai aiškina apie parlamentinę resupubliką. Tik, deja, pamirštama, jog 1998 m. Konstitucinio teismo (KT) nutarime vis dėlto yra aiškiai nurodoma, jog „mūsų valstybės valdymo formai būdingi ir kai kurie mišriosios (pusiau prezidentinės) valdymo formos ypatumai“. Ne visi politologai vienareikšmiškai vertina šią nuostatą, nes politikos moksluose išskiriamas pusiau prezidentizmo sąlygas mūsų Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos atitinka. Pusiau prezidentizmo variantų gali būti įvairių, su silpnesniu ar stipresniu prezidentu. Ir, mūsų atveju, yra sričių kur jis stipresnis, kur silpnesnis.  Bet tai pusiau prezidentizmas.

Tačiau politikai, kai jiems nepriimtina prezidento pozicija, bando teigti, jog prezidentas gali turėti nuomonę, bet iš esmės tik tiek, nes vyriausybė formuojama Seime esančios daugumos. Taip, parlamentas yra politinės sistemos ašis. Prezidentas niekada neteiks premjero kandidatūros, kuris neatstovaus susiformavusios po rinkimų daugumos. Tik su Seimo pritarimu naujos vyriausybės programai, o kartui ir viso kabineto sudėčiai, vyriausybė ir gali pradėti darbą. Tačiau Konstitucijoje yra aiškiai įtvirtintas dviejų galvų, t. y. prezidento ir premjero, modelis formuojant vyriausybę. Tai išplaukia ir iš Konstitucijoje įtvirtinų prezidento funkcijų, kuriose numatoma, jog jis „Seimo pritarimu skiria ministrą pirmininką, paveda jam sudaryti vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį“ bei „ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus“.

Dar daugiau. Nors Konstitucijos 96 straipsnyje aiškiai nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą vyriausybės veiklą. Tačiau čia pat yra ir nuostata, kad „ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui“. Ir tai nėra tik Konstitucijoje palikti „mandagumo gestai“ prezidentui. Jis veikia kaip tam tikra atsvara ir papildomas kontrolės instrumentas.

Todėl kaip galima vertinti G. Kirkilo pareiškimus, pritariamai linksint ir koalicijos partneriams, jog premjeras siūlo ministro kandidatūrą, tai ir neša atsakomybę? Norima įteigti, jog prezidentas neneša atsakomybės ir jo funkcija tik simbolinė pasirašyti po kiekviena teikiama kandidatūra? Bet būtent Konstitucijos minėtos nuostatos aiškiai įtvirtina ir prezidento atsakomybę dėl skiriamų ministrų. Neatsitiktinai kai ministrų kompetencija ir veikla kelia abejonių, žiūrime ir į prezidentą bei laukiame jo pozicijos. Nes tai yra tiesiog elementaru.

Ir teigti, kad prezidento funkcija tiesiog netrukdyti vyriausybės formavimui, kuriam diriguoja premjeras su valdančiąja dauguma yra ignoravimas Konstitucijos ir to paties 1998 KT nutarimo, kuriame yra ir aiškiai nurodyta, jog „prezidentas, būdamas vykdomosios valdžios dalis, turi tam tikrų politinio poveikio galimybių vyriausybės personalinės sudėties formavimui“. Politikai negali kada nori turėti butaforinį prezidentą. Jis, beje, irgi yra tautos tiesiogiai išrinktas. O Konstitucijos suteiktos nors ir labai ribotos galios jam leidžia būti pakankamai aktyviu būtent formuojant kabinetą.

Bet kad Konstitucija ir įstatymai politikams yra tiesiog popieriukai bei vyrauja principas „darau, ką noriu“, įrodo ir neįtikėtinas Seimo nario Mindaugo Puidoko pareiškimas praėjusią savaitę. Svarstant Konsitucijos 106 straipsnio keitimo projektą, politikas iškelė tiesiog genialią iniciatyvą – taikykime ypatingos skubos tvarką. Tai mažų mažiausiai šokiruoja. Bet kartu tai labai simptomiška. Politikai tikrai gerai įsisąmonino vieną – kai turi valdžią ir dar didelę frakciją, tai buldozeriu gali eiti ir per įstatymus ir per sveiką protą. 

Rimos Urbonaitės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alis Petkus...

Alis Petkus... portretas
konstitucija turi tarnauti piliečiams, o ne atvirkščiai... kas pirmesnis?... konstitucija ar pilietis?...

tai

tai portretas
ka?....mazule nori tapt politike ar tik sia tema pasireklamuot? tai nepamirsk kad ta konstitucija tie patys politikai ir parase su seimo pritarimu ir pagal /kazkieno/ norus daro pap ildymus ar dargi pakeitimus kur 1 taskas gali duoti naudos jiems bet ne mums taip mes biurokratiskai mulkinami ir taip be galo........
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    1
  • Ko nori britai?
    Ko nori britai?

    Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie neprit...

    4
  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
  • Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų
    Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų

    Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos. ...

  • Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių
    Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių

    Pagal naujausius Bloomberg duomenis, 2018 metus Lietuva užbaigė pasiekusi didžiausią Ekonomikos pasitikėjimo indekso reikšmę iš visų trijų Baltijos šalių – 114,3. ...

    4
  • Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?
    Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?

    Žurnalistu save įvardinančio A.Tapino premjerui duotas terminas baigiasi. Jėzau, Jėzau, liko keturios dienos, ir S.Skvernelis turės atsiprašinėti "Laisvės TV" (per kokį kanalą ją rodo?) moderatoriaus, įsižeidusio dėl to, kad jį ...

    48
  • Svarbi pagarba
    Svarbi pagarba

    Ar ne per daug pas mus švenčių ir memorialinių dienų, kurias minime? Kai kas sako, kad per daug. Na, kam per daug, gali sau neminėti. Nėra jokios prievolės minėti, privalomi minėjimai buvo tik sovietmečiu. Tačiau, ignoruodami šias dien...

    7
  • Padorumo testas
    Padorumo testas

    Ši diena prasidėjo šviesa languose. Aštuntą ryto juos dešimčiai minučių atmerkė vienybės ir atminimo žvakutės. Pilietinė iniciatyva "Atmintis gyva, nes liudija" gimė 2008-aisiais, įkvėpta moksleivių. ...

    2
  • Krizė ateis, o kaip <span style=color:red;>(ar)</span> mes jai ruošiamės?
    Krizė ateis, o kaip (ar) mes jai ruošiamės?

    Pastaruoju metu viešoje erdvėje netyla ne tik ekonomistų, bet ir politikų diskusijos apie (ne )artėjančią krizę, recesiją, pasaulinį finansinį nuosmukį ar net naująją didžiąją depresiją. ...

    12
  • Raudonojo rojaus vartai
    Raudonojo rojaus vartai

    Legendinis britų premjeras teigė: "Niekas nežino, ką Sovietų Rusija ir jos tarptautinė komunistinė organizacija ketina daryti artimiausioje ateityje arba kur yra jų ekspansinių tendencijų ir polinkio primesti savo ideologiją ribos, ir ar apskri...

    12
Daugiau straipsnių