R. Urbonaitė. Politikų pageidavimai svarbiau nei įstatymai ar Konstitucija

  • Teksto dydis:

Ministrams jau tapo sudėtinga pasiskaityti jų pačių ministerijų teikiamus išsiaiškinimus, kaip žemės nuomos ar panaudos sutartis sudaryti laikantis įstatymų, pasižiūrėti į Konstituciją bei ką ji sako apie teisę į nuosavybę.

Visus rinkimus žadantis laimėti švariausias politikas Lietuvoje Ramūnas Karbauskis, regis, taip pat sėkmingai naudojasi įstatymų spragomis, o patekęs į Seimą ir turėdamas itin skaitlingą frakciją parlamentine kontrole užsiima tik kai jam to reikia.

Koalicijos partneris Gediminas Kirkilas taip pat neatsilieka. Ramiu tonu pareiškia, kad prezidentas gali turėti nuomonę, bet vyriausybės formavimui neturėtų kliudyti. Čia ir išmuša visus saugiklius. Nejaugi kažkas pakeitė Konstituciją?

Politinėje padangėje tikrai vis dažniau stebime, kad Konstitucija, kuri ir sudėlioja mūsų politinės sistemos veikimo principus, tapo ne pamatiniu dokumentu, tačiau popieriuku, kurį išsitraukia politikai kada nori ir kada jiems tai paranku bei interpretuoja, kaip kam patinka.

Todėl tenka vėl grįžti prie to, kas jau atrodė savaime suprantama. Kai tik atsiranda trintis su prezidentu, politikai aiškina apie parlamentinę resupubliką. Tik, deja, pamirštama, jog 1998 m. Konstitucinio teismo (KT) nutarime vis dėlto yra aiškiai nurodoma, jog „mūsų valstybės valdymo formai būdingi ir kai kurie mišriosios (pusiau prezidentinės) valdymo formos ypatumai“. Ne visi politologai vienareikšmiškai vertina šią nuostatą, nes politikos moksluose išskiriamas pusiau prezidentizmo sąlygas mūsų Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos atitinka. Pusiau prezidentizmo variantų gali būti įvairių, su silpnesniu ar stipresniu prezidentu. Ir, mūsų atveju, yra sričių kur jis stipresnis, kur silpnesnis.  Bet tai pusiau prezidentizmas.

Tačiau politikai, kai jiems nepriimtina prezidento pozicija, bando teigti, jog prezidentas gali turėti nuomonę, bet iš esmės tik tiek, nes vyriausybė formuojama Seime esančios daugumos. Taip, parlamentas yra politinės sistemos ašis. Prezidentas niekada neteiks premjero kandidatūros, kuris neatstovaus susiformavusios po rinkimų daugumos. Tik su Seimo pritarimu naujos vyriausybės programai, o kartui ir viso kabineto sudėčiai, vyriausybė ir gali pradėti darbą. Tačiau Konstitucijoje yra aiškiai įtvirtintas dviejų galvų, t. y. prezidento ir premjero, modelis formuojant vyriausybę. Tai išplaukia ir iš Konstitucijoje įtvirtinų prezidento funkcijų, kuriose numatoma, jog jis „Seimo pritarimu skiria ministrą pirmininką, paveda jam sudaryti vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį“ bei „ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus“.

Dar daugiau. Nors Konstitucijos 96 straipsnyje aiškiai nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą vyriausybės veiklą. Tačiau čia pat yra ir nuostata, kad „ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui“. Ir tai nėra tik Konstitucijoje palikti „mandagumo gestai“ prezidentui. Jis veikia kaip tam tikra atsvara ir papildomas kontrolės instrumentas.

Todėl kaip galima vertinti G. Kirkilo pareiškimus, pritariamai linksint ir koalicijos partneriams, jog premjeras siūlo ministro kandidatūrą, tai ir neša atsakomybę? Norima įteigti, jog prezidentas neneša atsakomybės ir jo funkcija tik simbolinė pasirašyti po kiekviena teikiama kandidatūra? Bet būtent Konstitucijos minėtos nuostatos aiškiai įtvirtina ir prezidento atsakomybę dėl skiriamų ministrų. Neatsitiktinai kai ministrų kompetencija ir veikla kelia abejonių, žiūrime ir į prezidentą bei laukiame jo pozicijos. Nes tai yra tiesiog elementaru.

Ir teigti, kad prezidento funkcija tiesiog netrukdyti vyriausybės formavimui, kuriam diriguoja premjeras su valdančiąja dauguma yra ignoravimas Konstitucijos ir to paties 1998 KT nutarimo, kuriame yra ir aiškiai nurodyta, jog „prezidentas, būdamas vykdomosios valdžios dalis, turi tam tikrų politinio poveikio galimybių vyriausybės personalinės sudėties formavimui“. Politikai negali kada nori turėti butaforinį prezidentą. Jis, beje, irgi yra tautos tiesiogiai išrinktas. O Konstitucijos suteiktos nors ir labai ribotos galios jam leidžia būti pakankamai aktyviu būtent formuojant kabinetą.

Bet kad Konstitucija ir įstatymai politikams yra tiesiog popieriukai bei vyrauja principas „darau, ką noriu“, įrodo ir neįtikėtinas Seimo nario Mindaugo Puidoko pareiškimas praėjusią savaitę. Svarstant Konsitucijos 106 straipsnio keitimo projektą, politikas iškelė tiesiog genialią iniciatyvą – taikykime ypatingos skubos tvarką. Tai mažų mažiausiai šokiruoja. Bet kartu tai labai simptomiška. Politikai tikrai gerai įsisąmonino vieną – kai turi valdžią ir dar didelę frakciją, tai buldozeriu gali eiti ir per įstatymus ir per sveiką protą. 

Rimos Urbonaitės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tai

tai portretas
ka?....mazule nori tapt politike ar tik sia tema pasireklamuot? tai nepamirsk kad ta konstitucija tie patys politikai ir parase su seimo pritarimu ir pagal /kazkieno/ norus daro pap ildymus ar dargi pakeitimus kur 1 taskas gali duoti naudos jiems bet ne mums taip mes biurokratiskai mulkinami ir taip be galo........
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Tikėjusiesiems – pagarba!
    Tikėjusiesiems – pagarba!

    Istorija lyg užsispyrusi ir įnoringa senutė vis suka savo ratus. Kartais pakeliui sustodama pamąstyti, kur dabar eina, bet niekada nepasikliaudama atsitiktinumais. Kai sekmadienį Belgrade žalgiriečiai tramdė lemiamam šturmui pakilusią Maskvos C...

  • Lietuvis ir gamta
    Lietuvis ir gamta

    Gegužės 22-oji yra skirta raginimams saugoti biologinę Žemės rutulio gamtos įvairovę. Turime sąmoningai ir uoliai vykdyti labai svarbią Jungtinių Tautų konvenciją, kurios tikslas – atkurti pažeistas, žmogaus veiklos nualintas ekosistemas. &...

  • Ką pakeitė feisbukas?
    Ką pakeitė feisbukas?

    Socialinis tinklas „Facebook“ buvo sumanytas sujungti draugus. Realius draugus, kad šie lengviau galėtų bendrauti. Tai buvo idėja, o realybė visai kita. Daugelis jau pastebėjo, kad socialiniai tinklai, užuot sustiprinę ryšius, ...

  • Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau
    Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau

    Dar po Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) pirmininko rinkimų teko svarstyti, ko galima tikėtis toliau. Seno-naujo pirmininko Eugenijaus Gentvilo išrinkimas kėlė daug abejonių dėl partijos galimybių atlikti kapitalinį remontą po t...

    3
  • Gėris pagal kišenės turinį
    Gėris pagal kišenės turinį

    Skirtumas tarp turtingiausiųjų ir "biedniokų" tampa toks didelis, kad gyvenimas netrukus bus kaip Pietų Amerikoje. Kai įsivyrauja segregacija pagal kišenės turinį, tikėtis atjautos ir nuoširdumo nebėra reikalo. Kaip sakoma, nie...

    6
  • Labai gėdingas tekstas
    Labai gėdingas tekstas

    Žinote tuos Holivudo režisierių ir rusų humoristų pamėgtus scenarijus, kuriuose herojus per keistokai susidėliojusias aplinkybes atsiduria visai ne ten, kur planavo? Na, čia tie variantai, kai eilinį pilietį vyrai iš FTB palaiko dvigubu agentu...

    12
  • Mums reikia pasakų
    Mums reikia pasakų

    Toji diena išaušo! Tik ar galite įsivaizduoti, kad patys britai pernai gruodį, paskelbus princo Harry ir jo išrinktosios Meghan Markle vestuvių datą, tą dieną pavadino "nacionaliniu košmaru"... Mat princas savo mylim...

    1
  • Profesionalumas be vertybių
    Profesionalumas be vertybių

    Paviešinus pažymą apie „MG Baltic“ televizijos veikimą koncerno interesais, atsirado keli siūlymai dėl žiniasklaidos veiklos. ...

    4
  • Streikai amžino įšalo žemėje
    Streikai amžino įšalo žemėje

    Amžino įšalo žemė – savitas simbolis, kuris leidžia pajausti ne tik ryšį su ledynmečio epocha, bet ir padeda suprasti, kad mūsų gyvenime esama dalykų, kurie lėtai keičiasi arba nesikeičia visiškai dėl objektyvių prie...

  • Ragana „Sodra“
    Ragana „Sodra“

    2007-ieji. "Sodra" už 50 tūkst. litų (beveik 11,5 tūkst. eurų) išleidžia knygelę "Sodros skėtis", joje pasakojama apie "gerąją tetulę Sodrą". Popierinis tiražas – 3 tūkst. egzempliorių, o kiek žmonių ...

    4
Daugiau straipsnių