Realybės šou „Skyrybos“

Mėgstantiesiems prie puodelio arbatos pasmaližiauti garsenybių dramomis, pastaruoju metu alternatyvų gausu, tik rinkis. Viešos Šedžių skyrybos, kurios, atrodo, tęsiasi jau ne pirmą sezoną – it kokia Santa Barbara. Jasaičiai, garsiai aiškinęsi santykius, o paskui, panašu, tyliai susitaikę. Socialiniuose tinkluose buvusį vyrą keikianti atlikėja Mia (ir vyrelis, siunčiantis portalams jos intymias nuotraukas). O dabar – ir kitas krepšininkas su žmona. Man, kaip nelinkusiai knaisiotis po svetimus pantalonus, galvoje vis skamba grupės "Zveri" dainos eilutės: "Aš išeinu, išeinu gražiai." Nes kaip tik mokėjimo išeiti gražiai vis dar smarkiai stokojame.

Iš dalies suprantama ta pagunda apsiginti prieš kameras. Ypač, kai iš tikrųjų esi puolamas. Nes pas mus, atrodo, nuoširdžiai galima mylėti tik bedarbį. Jei nusprendi tuoktis, o paskui, neduok Dieve, išsiskiri su kiek labiau pasiturinčiu vyru, tai tavo tikslas visuomet ir buvo jo pinigai. Ir nusispjaut, kad vyras pasitaikė ne tik turtingas, bet ir simpatiškas, charizmatiškas, rūpestingas, įdomus pašnekovas, geras meilužis. Nesvarbu, kad tu pati išsilavinusi, įdomi, dirbanti ir uždirbanti. Tau rūpėjo tik turtai, ir taškas, barakuda tu!

Tačiau tas gynimasis prieš kameras, ar juo labiau viešas puolimas, retai kada duoda norimą rezultatą. Kad ir kaip norėtųsi supratimo, užuojautos ar reabilitacijos kurso savo reputacijai, gauni kitką. Prarandi bet kokį privatumą. Tie, kurie smerkė, smerkia toliau. Dabar jau ne tik už pačių inkriminuotus tau nusikaltimus, bet dar ir už sprendimą viešai skalbtis purvinas kojines. Svetimi retai kada gilinasi į tikrąsias skyrybų priežastis, nes jiems jos ir nerūpi. Kito žmogaus, kad ir garsaus, ašaros ir dvasinis palūžimas, stebimas tiesiog dėl kramtūškės ausims. Šiandien vienos, ryt jau kitos selebritės šeimos drama – koks skirtumas? Teisybė niekam neįdomi, o ir ar egzistuoja absoliuti tiesa, kai yra tokios situacijos?

Privatus gyvenimas dėl to taip ir vadinasi, jog jo narstyti neturėtų visa tauta.

Senas kaip pasaulis posakis: "Nebūna kaltas tik vienas." Ne visai su juo sutinku, ypač atvejais, kai kalbama apie smurto apraiškas. Tačiau santykiai turi vieną paradoksalų bruožą, šiek tiek susijusį su garsiąja tautosaka. Visiškai įmanoma, kad tuos pačius įvykius du žmonės mato, interpretuoja ir prisimena skirtingai. Vasarą buvau užsikabliavusi ant amerikiečių serialo "The Affair" ("Romanas"). Būtent minėtojo paradokso principu ir pastatytos visos serijos: pusę epizodo tie patys įvykiai rodomi vieno veikėjo akimis, kitą – per antrojo matymo prizmę. Tikrame gyvenime viskas irgi vyksta panašiai. Štai neseniai pažįstamas paprašė abiejų, manęs ir draugo, papasakoti, kaip susipažinome. Iki ašarų prisijuokėm, kaip smarkiai skyrėsi mūsų versijos.

Tad ką jau kalbėti apie sutuoktinių pykčius, kai visi streso davikliai kaukia it sirenos per gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimus. Kai jautiesi įžeistas, nesaugus, pasišiaušęs kaip katinas priešais dulkių siurblį. Dar pridėkim nesutampančius lūkesčius, vertybes bei nusistatymus ir gaunam, ką gaunam, – kardinaliai skirtingas įvykių versijas. Ir net nebūtinai tai reiškia, kad vienas iš pasakotojų – patologinis melagis ar amoralus šlykštynė. Tiesiog pintinėje vaisių vienas mato kekę bananų ir papajas, o kitas pastarųjų nė neįžiūri ir apskritai seilę varvina į vynuoges. Teisūs jaučiasi abu. Bet jei dėl nesantaikos nusprendžia iš bendro gyvenimo peripetijų padaryti gyvą transliaciją, tuomet abudu klysta.

Privatus gyvenimas dėl to taip ir vadinasi, jog jo narstyti neturėtų visa tauta. Taip, pasitaiko atvejų, kad ilgus metus gyveni su zuikučiu, kol pamatai, kad jis visai ne zuikis, o kiaulė. Būna, ir miela katytė galiausiai pasirodo esanti ožka. Bet net jei išties vienas iš poros – savanaudis niekšas, tai nevieša tema. Tam yra ausis paskolinti pasiryžę artimi draugai, psichologai ir dienoraštis. Kraštutiniu atveju tinka ir piktas neblaivus skambutis trečią nakties viso to skausmo šaltiniui. Bet ne pokalbių šou ir ne televizijos eteris. Nes jį visi pažiūrės ir užmirš. O štai istorijų herojams teks gyventi toliau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ALGIS

ALGIS portretas
IŠGAMAOS , PADARYKITE ŠOU ''L A I D O T U V Ė S ''

Mociute

Mociute portretas
Kaip gali skyrybos buti sou ?Cia dvieju zmoniu reikalas, be to ,ziauriai norit buti garsios ,bet kokia kaina ,tai ir kisat savo apatinius visai Lietuvai i nosi, o paskui vaidinat nepatenkintas , zmones turi idomesniu pramogu ,negu jusu rietenos .tai ir nelyskit i akis su savo nesamonem,tik siukslinat interneta:-)

Anonimas

Anonimas portretas
Kiek šita utele lys i etery
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kietasis nusileidimas
    Kietasis nusileidimas

    Iki ašarų miela Senoji Europa. Su Akropoliu, Pizos ir Eifelio bokštais, Brandenburgo vartais, Šv. Šeimynos bažnyčia ir Vavelio katedra, Gedimino pilimi. Ir be Big Beno. ...

    3
  • Penki išbandymai verslui 2019 metais
    Penki išbandymai verslui 2019 metais

    Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar niekada ekonominė plėtra nesitęsė tiek ilgai. Tai gera žinia ir šalies gyventojams, ir verslui. Siekiant pratęsti ekonominės sėkmės istorij...

  • Dekoruoto patriotizmo monopolis
    Dekoruoto patriotizmo monopolis

    Šalyje yra daug "specialistų", kurie gali akimirksniu identifikuoti: šitas – tylintis tautos priešas, o va, anas su plakatu ir megafonu – patriotas. Dažniausiai tokie virtuvės sociologai mėgsta vienais apatiniais ...

    20
  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    8
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    25
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    4
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    7
  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    4
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    8
Daugiau straipsnių