Regioninė atskirtis – padėtis be išeities?

Kalbėdami apie atlyginimus, nedarbą, investicijas ar užimtumą dažniausiai bandome įsivaizduoti „vidutinį“ visos Lietuvos paveikslą. Tačiau, nors Lietuva yra maža valstybė, tarp jos regionų egzistuoja labai nemaži skirtumai. Ar tai yra problema ir ar ją įmanoma išspręsti?

Lietuva neturi tokios didelės problemos kaip Latvija, kur kartais sakoma, kad yra Ryga ir visa kita. Lietuvoje yra ne vienas miestas, turintis savo išskirtinumą ir sėkmės istoriją. Tačiau regioninė atskirtis išlieka viena iš opiausių ir sunkiausiai išsprendžiamų problemų.

Kaip pamatuoti regioninę atskirtį? Visų pirma – pajamų nelygybė. Ji nėra dramatiška, Kaunas ir Klaipėda atlyginimais nuo Vilniaus atsilieka tik maždaug dešimtadaliu. Tačiau, pavyzdžiui, Panevėžyje  vidutinis darbo užmokestis yra maždaug penktadaliu, o Šiauliuose ketvirtadaliu mažesnis nei Vilniuje. Mažesniuose miesteliuose atotrūkis yra dar didesnis.

Tiesa, šie skirtumai nėra tokie dideli vertinant skirtingų miestų gyventojų perkamąją galią. Taip yra todėl, kad mažesniuose miesteliuose būsto ir daugelio profesinių paslaugų kainos yra gerokai mažesnės nei Vilniuje. Be to, pastarąjį dešimtmetį daugelio miestų atlyginimų atotrūkis nuo Vilniaus beveik nedidėjo, o kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, Kaune net sumažėjo.

Tačiau apie gilėsiančią regioninę atskirtį signalizuoja gyventojų skaičiaus pokyčiai. Nuo 2001 metų iki šių metų pradžios Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 18 procentų arba 640 tūkstančiais. Bet už šių skaičių slepiasi labai skirtingos tendencijos. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje gyventojų skaičius sumažėjo tik 5 procentais, o Šiaulių, Tauragės ir Utenos apskrityse – maždaug 27 procentais.

Vis tik svarbiausia yra ne gyventojų skaičius – galima rasti laimingų, klestinčių ir konkurencingų valstybių, kuriose gyvena mažiau gyventojų nei Lietuvoje. Daug svarbesnė yra visuomenės struktūra. Deja, čia regioniniai skirtumai ir būsimos problemos dar akivaizdesnės. Per tą patį laikotarpį darbingo amžiaus gyventojų Vilniaus apskrityje sumažėjo tik 1,6 procento, daugelyje kitų apskričių sumažėjo apie 15 proc., o Šiaulių ir Utenos apskrityje – daugiau nei penktadaliu.

Apie regiono ateities potencialą ir problemas daug pasako ir vaikų skaičius. Čia situacija yra, deja, dar liūdnesnė. Nuo šio amžiaus pradžios vaikų iki 15 metų Lietuvoje sumažėjo beveik 40 procentų. Daugelyje apskričių jų sumažėjo daugiau nei per pusę, ir tik Vilniaus apskritis gali pasiguosti šiek tiek kuklesniu, bet vis tiek 18 proc. siekusiu kirtimu.

Mažėjantis vaikų ir darbingų gyventojų skaičius signalizuoja apie būsimus iššūkius. Ši tendencija apsunkina investicijų pritraukimą ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimą. Vilniaus apskrityje sukaupta du trečdaliai visų tiesioginių užsienio investicijų, o Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritys drauge yra pritraukusios daugiau nei 90 proc. visų užsienio investicijų.

Lietuva turbūt netaps vienu dideliu kurortu, tačiau senėjančiame ir vis turtingesniame pasaulyje kiekvienas regionas gali rasti neišnaudotų galimybių ir neužpildytų nišų.

Investicijų ir darbo vietų trūkumas neskatina atlyginimų augimo, o miestas negali tapti traukos centru jauniems, ką tik išsilavinimą įgijusiems darbuotojams. Galiausiai be jų vėl sunku tikėtis ir vidaus, ir užsienio investicijų – įsisuka užburtas ratas. Ar įmanoma jį nutraukti ir kiek pastangų tam skirti?

Regioninė atskirtis ir merdėjantys miestai nėra unikali Lietuvos problema – net JAV ir kitos turtingos valstybės turi užgesusių, praeityje skaisčiai švietusių pramoninių miestų. Ir, deja, jų atgaivinimas yra labai nelengva užduotis. Dažniausiai ekonomistai teigia, kad vyriausybės turi rūpintis žmonėmis, o ne teritorijomis. Kitaip sakant, karjerą pradedančių jaunuolių ir kitų specialistų migracija į didesnius ir dažniausiai produktyvesnius regionus yra natūralus procesas, kurio metu jie turi daugiau galimybių, įgauna daugiau patirties, sukuria didesnę pridėtinę vertę ir gauna didesnes pajamas.

Karjeros galimybės žinoma yra svarbiausias kriterijus renkantis gyvenimo vietą, tačiau greta yra daugybė kitų veiksnių – laisvalaikio galimybės, mokyklų, sveikatos apsaugos ir kitų viešųjų paslaugų kokybė. Perskirstant valstybės biudžeto ir ES paramos fondų lėšas galima sustiprinti mažesnių miestelių konkurencinį pranašumą, bet patirtis rodo, kad to neužtenka.

Lietuvoje savivalda yra silpna, įgaliojimai ir galios – ribotos. Gana skurdūs biudžetai, beveik neegzistuojančios galimybės nustatyti patrauklesnius mokesčių tarifus – visa tai  suvaržo savivaldybių galimybes pritraukti investuotojus ir gyventojus. Žinoma, charizmatiški, talentingi ir patriotiški savivaldybių darbuotojai gali pasiekti labai daug net ir su ribotais finansiniais ištekliais. Bet ar žinojote, kad rinkimus laimėjusio savivaldybės tarybos nario darbas yra laikomas visuomenine veikla, už kurią atlygis dažniausiai nesiekia nė pusės minimalaus atlyginimo? Savivaldos reformos kryptis yra aiški.

Suvokiant natūralias regioninės atskirties priežastis, nereikėtų atmesti galimybės, kad šiame amžiuje matysime besikeičiančias tendencijas – iš spūsčių ir triukšmo varginamų didmiesčių gyventojai pasuks į mažesnius miestelius. Vis mažesnė dalis profesionalų bus pririšti prie savo darbo vietos, vis daugiau darbuotojų dirbs nuotolinį darbą. Vis svarbiau bus ne greitkeliais ir geležinkeliais pervežti prekes ar savo kūną, o greitai ir patikimai perduoti duomenis. Šiandien inžinierius į darbą važiuoja valandą sugaišdamas spūstyse, rytoj gal gerdamas kavą ant Bridvaišio ežero kranto valdys 3D spausdintuvus, esančius Kruonio pramoniniame parke.

Pigios darbo jėgos era jau praeityje, o regionai turės specializuotis ir ieškoti kitų konkurencinių pranašumų. Jau turime kurortinių miestelių, kurie vietos ir užsienio turistų sulaukia ištisus metus. Lietuva turbūt netaps vienu dideliu kurortu, tačiau senėjančiame ir vis turtingesniame pasaulyje kiekvienas regionas gali rasti neišnaudotų galimybių ir neužpildytų nišų – įvairiausių sveikatingumo, rekreacijos, gydymo, slaugos, sporto ir kitų pramogų paslaugų reikės vis daugiau. Tikėtina, kad 21 amžiuje dominuos ne daiktų gamintojai, o naujus poreikius kuriantys, potyrius generuojantys, sveikatą palaikantys ir laisvalaikį užpildantys verslai.


Šiame straipsnyje: regioninė atskirtisregionai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Chi chi chi

Chi chi chi portretas
Neatlaikė Putino subinlaižių galvelės intensyvios terapijos seansų Kremliaus propaganda: vienas jau pusę metų, kaip katė su pūsle, laksto po visus komentarus su APKALTA, o anonimas-RUSAS, apart šlapimo nelaikymo bėdų, dar ir čiulpiku tapo.

APKALTA!

APKALTA! portretas
DĖL SNORO AFEROS D.GRYBAUSKAITĘ - JAV MARIONETĘ, Į KALĖJIMĄ!

Pliers

Pliers portretas
Prie sienos statyti reikia visus tuos kurie nustekeno Lietuvą ir žmones.Visi jie nusikaltėliai , privalo atsakyti už valstybės apiplėšimą,tautos genocidą.Visus milijonierius tame tarpe.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Patriotai: auksiniai ir eiliniai
    Patriotai: auksiniai ir eiliniai

    Seimą pasiekė nevyriausybinės Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (NGS) iniciatyva įstatymu įtvirtinti specialųjį statusą nuo Kovo 11-osios iki Rugpjūčio pučo Maskvoje rugpjūčio 21 d. nepriklausomybę gynusiems asmenims. Idėjos autoriai tikina s...

  •  Ateityje kiekvienas sulauks penkiolikos minučių gėdos
    Ateityje kiekvienas sulauks penkiolikos minučių gėdos

    Kažkada garsus menininkas Andy Warholas pasakė, kad kiekvienas gali sulaukti savo penkiolikos minučių šlovės. ...

    2
  • Skurdas turi tikrą vardą ir pavardę
    Skurdas turi tikrą vardą ir pavardę

    Apie skurdą mūsų valdžia kalba tik ypatingomis progomis – spalio 17-ąją, kai minima Tarptautinė kovos su skurdu diena bei tada, kai paskelbiama skurdo statistika. Tiesa, dar reiktų įvardyti rinkimus, kai vardan populizmo žarstomi įvairiausi pa...

    15
  • Mūsų pakantumo testai
    Mūsų pakantumo testai

    Kiekviena diena mus bando įvairiais susitikimais, žiniomis, kurias turime priimti ar atmesti. Viešuma nepraeina be streso, naujų patirčių, plečiamo požiūrio. Reakcijas galima skirstyti į inertiškas, įprastas, ir kintančias, naujesnes. ...

    2
  • Pasmerkimo atlaidai
    Pasmerkimo atlaidai

    Š.Bartas iš užsienio grįžo namo, o čia – kanalizacijos avarija: visas jos turinys, tarsi sąžinės priekaištas, plūduriuoja, kur tik akys užmato. ...

    8
  • Mergaite, veidelį paprastesnį!
    Mergaite, veidelį paprastesnį!

    Ach, kaip man patinka naktiniai klubai, barai ir madingi restoranai! Ne dėl to, kad kai kuriuose jų suplaka labai skanias mimozas ar džintonikus. Pastaruoju metu vis dažniau savąsias mimozas geriu be burbuliukų, o toniką be džino, tačiau nuo to &ndash...

    24
  • Ar dar gyvas Rūpintojėlis?
    Ar dar gyvas Rūpintojėlis?

    Kiekvienam laikui būdingi savi simboliai. Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakares labiau garsina ne simboliai, o žiniasklaidos paviešinti skandalai. Biurokratais paversti medikai, valstybingumo parodija tapusi Lukiškių aik&scar...

  • Apie priekabiavimą
    Apie priekabiavimą

    Seimas galutinai tapo kažkokiu meškų cirku – tokių idiotiškų sprendimų, besipilančių kasdien, nematėme apskritai niekada. Siūlymas įtraukti į Seimo kultūros komitetą seksualiniu priekabiavimu kaltinamą Kęstutį Pūką nustebi...

    26
  • Vaiduoklio sugrįžimas
    Vaiduoklio sugrįžimas

    Ką galima nuveikti, kai jums 45-eri? Labai daug. Gal net daugiau nei bet kada iki tol. Tai amžius, kai žmogaus protinės galios pasiekusios brandą, o patirties ir gyvenimiškosios išminties jau būname sukaupę tiek, kad galime ja dosniai daly...

    1
  • Lietuvos eksportas – kaip ant sparnų
    Lietuvos eksportas – kaip ant sparnų

    Šiemet Lietuvos eksportuotojai demonstruoja sparčiausią augimą visoje Europos Sąjungoje. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, eksporto apimtys ūgtelėjo net 17 proc. Teigiamos ek...

    3
Daugiau straipsnių