Reiškinys: Knygų mugė

Ką tik „Litexpo“ parodų ir kongresų centre vykusi Knygų mugė, teigiu drąsiai ir atsakingai, yra tautą vienijantis reiškinys.

Algis Mickūnas, periodiškai Lietuvoje viešintis Ohajo universiteto filosofijos profesorius, sako, kad  „kiekvienas lietuvis, jei tik galėtų, gyventų vienkiemyje“. Tokie jau esame, mums gera atsiriboti, atsitverti sienomis, tvoromis ar bent aukštesnėmis gyvatvorėmis.

Mūsų „Tautiškoje giesmėje“ skambanti frazė „vienybė težydi“ vis dar yra siekiamybė, bet kas žino, gal ją dažniau kartodami imsime ir sau tą įsikalbėsime.

Nes yra momentų, kai jaučiamės „vieningi iš naujo“, – pavyzdžiui, kai sekasi mūsų sportininkams, o ypač – krepšininkams;  kai Liepos mėn. 6 d. būdami kur nors toli nuo mažyčio geografinio taškelio, Lietuva vadinamo, įsivaizduojame, kad kartu su Kudirkos aikštėje susirinkusiais bei po pasaulį išsibarsčiusiais lietuviais giedame himną; kai prisimename absoliučiai unikalų Baltijos kelią (1989 m.), kurį perpasakoti kitų kultūrų, kitas istorines peripetijas patyrusiems nėra paprasta.

Ir štai – Knygų mugė. Atmeskime mašinų parkavimo nepatogumus, objektyviai įvertinkime drastiškai – net 6 kartus lyginant su 1990 m. – sumažėjusius bendrus knygų leidimo tiražus (ačiū už skaičiukus „Laikykitės ten“ laidai).

Ir visgi – yra kuo džiaugtis. Gražios erdvės, apgalvotai dekoruotos. Kas bent kiek pasistengė, savus laikinus namus įsirengė stilingai. Patraukliai organizuota Muzikos salė. Prieš ketverius metus turėjusi 60 kvadratinių metrų plotelį šįmet puikiai suvaldė keturis kartus didesnę erdvę. Pasiteisino čia įrengtos net dvi – mažesnė ir didesnė – scenos muzikiniams meniniams eskizams, pritraukusios įvairaus amžiaus žiūrovų.

Žavi ta dalis, kai žmonės domisi, kalbasi, ne tik stabteli dėl nemokamo tušinuko, atviruko ar saldainių, – beje, tai visgi nebrangi ir patraukli reklama. Sustoja, nes nori šnektelėti su atpažįstamais veidais, matomais scenoje ar TV ekrane, su draugais, su kuriais ir šiaip gali susitikti kavos, aplankyti namuose, bet – sutikite – visai kas kita persimesti žodeliu kitu Knygų mugėje.

Asmeninė penktadienio patirtis vis dar kelia nuotaiką – smagiai atidirbusi kaip vienos organizacijos atstovė turėjau laiko pasivaikščioti ir patyrinėti aplinką.

Muzikos salės didžiojoje scenoje prasidėjo „Laikykitės ten“ laidos filmavimas. Debesis žiūrovų. Pasilikčiau, bet prisėsti nėra kur. Keliauju į knygų sales. Prie įėjimo į tenka aplenkti eilę prie bankomatų – lankytojai būriais gryninasi pinigus leidiniams pirkti. Gražu.

Žmonių sraute prasilenkiu su Liutauru Degėsiu. Esu jo tekstų gerbėja, o už jo kalbą, studentams pasakytą diplomų teikimo proga ir žinomą pavadinimu „Apatiniai išsilavinimo drabužiai“, gerbsiu jį daugybę metų į priekį, nesvarbu, ką autorius beiškrėstų.

Keliasdešimtyje kvadratinių metrų – nuostabi kultūrinė/meninė/literatūrinė esencija. Štai vienos leidyklos stendelyje per ištiestos rankos atstumą nuo manęs sėdi Tomas Venclova; jis, regis, jau greitai pristatys savo „Vilniaus vardus“. Visai netoli, už pirmo posūkio vingiuotos eilės gale – stalas, o už jo iš raštuoto megztinio, nekart matyto TV ekranuose, lengvai atpažįstamas galvos nepakeliantis profesorius Liudas Mažylis, pasirašinėjantis knygą „99 metai po įvykio“.

Šalia ir giedro veido Andrius Užkalnis. Stovi sau, nekaltai, net sakyčiau, drovokai šypsosi. Net nepanašu, kad prapliuptų nepramušamu žodžių srautu.

Už kito posūkio – Nijolė Narmontaitė, kaip visad žavingai bendrauja su auditorija ir pasakoja apie savo knygą „Aktoriai, režisieriai ir kasininkės. Ko nematė žiūrovai“.

Kuo maloniausiai nustebina leidyklų darbuotojai, galintys ir papasakoti apie leidinius, ir pasakyti savo nuomonę. Tai vienoje, tai kitoje vietoje sustojame pakalbėti apie knygas, ir nebūtinai jų atstovaujamos leidyklos leistas. Bet – tikėta ar ne – po pokalbio nusiperki knygą iš tų, su kuriomis pabendravai.

Buvo girdėti pasvarstymų, kad žmonių mažiau nei pernai. Galbūt. Bet vėlgi – tokia realybė, šįmet atėjo tiek, o kai įvertini eiles ir spūstis, nemažai neatrodo. Ir jei atėjusieji čia praleistą laiką vertina kaip kokybišką, tai jau didžiulis pliusas.

Knygų mugė – įvykis ir reiškinys, kuriuo smagu pasidžiaugti. Ir jis tikrai turi jėgos vienyti mūsų tautiečius, išsibarsčiusius po simbolinius vienkiemius.


Šiame straipsnyje: knygų mugėLitexpoknygosmugė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Skaitytojas

Skaitytojas portretas
Straipsnis visiškai apie nieką.

Et

Et portretas
Kas iš tų gražių erdvių apgalvotai dekoruotų, jei knygos nebeįperkama prabanga tapo? O leidyklų darbuotojai verčiau papasakotų, kiek vertėjams moka, tai nors žinotų žmonės, iš kur tiek verstinio šlamšto knygynuose. Kita vertus, kai net mūsų rašytojai nebe visi be klaidų rašyti sugeba, tai ko iš vertėjų norėt...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    11
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Adventinės premjero godos
    Adventinės premjero godos

    Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės minister...

    3
  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    3
Daugiau straipsnių