- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asta Dykovienė
Taip jau istoriškai sutapo, kad Kaliningradas nūnai atsidūrė savotiškoje apsiaustyje, kaip ir Berlynas lygiai prieš 74 metus. Bet jei visai tiksliai, tai į šitą eksklavą šiandien per Lietuvą nepraleidžiami traukiniai, gabenantys plieną ir juoduosius metalus. Visa kita – prašom: ir keleiviai, ir maistas, ir net kontrabanda, važiuoja kaip važiavusi iki šiol, net ir tuos keturis karo mėnesius.
Bet Kremliui atrodo kitaip. Ar Vilnius mėgina kopijuoti J.Stalino įsakymą, kai šis trumpiausią 1948-ųjų birželio naktį savo kariaunai įsakė apsiausti Berlyną?
Tuomet ši blokada tęsėsi beveik metus. Tai buvo sovietų reakcija į valiutos reformą vakariniame Berlyno sektoriuje. Vakarų šalių sovietų demaršas neišgąsdino – miestą jie aprūpindavo oro transportu.
Kad ir kaip kai kam norėtųsi, Kaliningrado atvejis su pokario epizodu visai neturi nieko bendra ir tai nėra blokada.
Bet gąsdinimų ir grasinimų netrūksta ir turbūt dar ilgai netrūks, todėl belieka viltis, kad ukrainiečiams pakaks valios, ryžto ir ginklų šioje kovoje su patamsių gaivalu, antraip ir mes savo kieme neišvengsime rimtų reikalų.
Klausimas – kokią relikviją po savęs paliks bunkerio herojus ir kam jos gali kada reikėti?
Pavojingai priartėjusi grėsmė į šalį nustūmė kone istorinį šios savaitės įvykį – ogi P.Lumumbos danties sugrąžinimą į šio kankinio gimtąjį Kongą.
P.Lumumbos vardu, dar N.Chruščiovui valdant, Maskvoje buvo pavadintas Tautų draugystės universitetas, jame Šaltojo karo metais studijavo jaunuoliai iš naujai susikūrusių Azijos ir Afrikos valstybių. Tuo buvo siekta sukurti jaunų profesionalų, simpatizuojančių sovietų vertybėms, tinklą. Padirbėta neblogai, bet lygiai prieš 30 m. įstaiga virto Rusijos tautų draugystės universitetu, P.Lumumbos vardas pavadinime dingo.
Kaip ir jo kūnas, kurį budeliai apipylė rūgštimi ir jis niekada nebuvo rastas, tačiau dantį kaip trofėjų pasiliko vienas jo žudikų.
Trofėjus per dešimtmečius virto relikvija, liudijančia niūrų kolonijinės Kongo praeities puslapį.
Klausimas – kokią relikviją po savęs paliks bunkerio herojus ir kam jos gali kada reikėti?
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...
