Rengiant pedagogus – lapas naujas, o tekstas jame senas

Sausio 13 dieną Seimas pritarė Lietuvos edukologijos universiteto jungimui prie Vytauto Didžiojo universiteto. Po kelių dienų Švietimo ir mokslo ministrė DELFI.lt skaitytojams aiškino priimtų sprendimų pagrįstumą ir logiką. Ji tvirtino, kad Seimo sprendimas atverčia naują pedagogų rengimo lapą.

Ministrės paaiškinimas nenuramino. Priešingai, nerimas dėl mokytojų rengimo kokybės tik padidėjo. Kodėl?

Mokytojo pasirengimą atlikti darbą lemia mokymo metodai ir dalyko žinios. Kokie jie, priklauso nuo edukologijos moksle daromų prielaidų apie ugdymo procesą. Tokias prielaidas edukologai vadina paradigma. Tačiau mūsų ugdymo paradigmą pagrindžianti metodologija nesuderinama su neuromokslo išvadomis apie mokytojo vaidmenį mokymo procese. Nekeičiant dabartinio požiūrio į ugdymo procesą, neįmanoma parengti nei 21 a. poreikius atitinkannčio ugdymo turinio, nei šį turinį sugebančių įgyvendinti mokytojų.

Paradigmos svarba mūsų švietimo sistemai yra fundamentali. Klausimas apie paradigmos pasirinkimą panašus į klausimą apie valstybės santvarkos pasirinkimą. Nuo paradigmos pasirinkimo priklauso atsakymai į esminius klausimus apie švietimo sistemą. Viešojoje erdvėje vyksta daugybė diskusijų apie švietimą. Neretai diskutuotojai turi labai skirtingus požiūrius į ugdymo procesą. Gali būti, kad dažni tarpusavio nesutarimai ir nesupratimai paaiškinami prielaidų apie ugdymą skirtumais. Būtų  lengviau rasti kompromisų, jei pirmiausia palygintume savo pradines prielaidas.

Koks mūsų edukologų požiūris į ugdymo procesą? Jis keičiamas, nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje pradžios. Ši kaita yra perėjimas nuo klasikinės žinių kaupimo paradigmos prie naujosios paradigmos. Dabartinio ugdymo tikslai – mokinio aktyvumas, mokymasis bendradarbiaujant, ugdymo turinio aktualizavimas, integravimas ir siejimas su mokinių patirtimi. Žemi mokinių pasiekimų rezultatai atliekant tarptautinius tyrimus aiškinami tuo, kad mokyklose dar nėra pereita prie praktinio žinių taikymo. Taip teigia mūsų švietimo kokybę prižiūrinti Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra.

Pagal naująją paradigmą, ugdymo procese svarbus ne mokytojo tikslingas mokymas, bet mokinio aktyvus mokymasis ir savųjų vertybių ugdymas. Šia prasme, ugdymo centre turi būti ne mokytojas, bet mokinys. Toks apsisprendimas aiškinamas tuo, kad, keičiantis visuomenei, turi keistis ir tradicinis mokymas. Atrodytų, kad menki mūsų mokinių pasiekimai atliekant tarptautinius tyrimus turėtų kelti abejonių dėl paradigmos pasirinkimo. Bet daroma kitokia išvada – pasirinkta paradigma nėra iki galo įgyvendinta, o tradicinė nėra iki galo eliminuota.

Taip, tradicinis požiūris į mokymą turėtų keistis. Tačiau kodėl turėtume tikėti, kad edukologų pasirinkta paradigma yra be priekaištų? Pagal dabartinį požiūrį mokytojo pagalba mokiniui turėtų būti minimali. Žinias konstruoti turėtų pats mokinys remdamasis patirtimi ir aktyvumu. Šį požiūrį edukologai sieja su konstruktyvizmo teorija. Ne tik sieja, šia teorija jie grindžia didaktikos mokslą. Tokia veikla edukologai ignoruoja konstruktyvizmo teisingumą neigiančius tyrimų rezultatus gautus neuromokslų srityje. Empiriniai tyrimai parodė, kad, mokant vaiką naujų dalykų, tiesioginė ir nuosekli mokytojo pagalba yra efektyvesnė už minimalią pagalbą. Kitaip tariant, mokymo ir mokymosi svarba neuromokslininkų yra vertinama priešingai negu mūsų edukologų paradigmoje.

Jei tai būtų tik eilinė ugdymo teorija, tai galima būtų nekreipti dėmesio. Tačiau mūsų mokyklos tapo vieta, kurioje žaidimais ir pramogomis skatinamas mokinių  aktyvumas, motyvacija ir kūrybiškumas. Vadovėliai tapo tiesiog spalvingų iliustracijų albumais. Panašu, kad tai vyksta pagal mūsų edukologų siūlomą scenarijų. Žinias turėtų konstruoti patys mokiniai, o mokytojai jiems turėtų tik minimaliai padėti.  Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra akylai prižiūri kaip mokytojai laikosi ugdymo paradigmos. Mokytojai priversti apsimetinėti ir atsakymuose į švietimo ekspertų klausimus rašyti tai, ko iš jų tikimasi. Tokia veikla primena sovietinius laikus, kai įpratome prisitaikyti prie oficialiosios ideologijos ją ignoruodami. Dabar panašiai mokytojams tenka gyventi kartu su švietimo ideologija.

O kokia galėtų būti mūsų ugdymo paradigma? Manau, kad atsakymą į šį klausimą turėtų pasufleruoti konkretūs mokomieji dalykai. Pavyzdžiui, mokyklinės matematikos srityje paskutiniu metu išryškėjo vadinamoji kognityvinė-kultūrinė paradigma. Pagal ją matematika yra logikos ryšiais susietų sąvokų struktūra, atsiradusi žmonių patirties, mąstymo ir bendravimo pagrindu. Jei tinkamai mokoma, mokyklinė matematika yra prieinama visiems vaikams. Ši paradigma suformuluota apibendrinant neuromokslų ir socialinių-kultūrinių tyrimų rezultatus. Ji reikalauja iš mokytojo specializuotų mokyklinės matematikos turinio žinių. Tačiau tokių žinių nesuteikia nei universitetinės matematikos studijos, nei mūsų dabartinė mokytojų rengimo sistema.

Dar daugiau, mūsų šalyje mokyklinės matematikos kognityvinė-kultūrinė paradigma nėra žinoma. Tai paaiškinama tuo, kad tarp mūsų nėra matematikos mokymo mokslininkų. Priminsiu, kad mokslininku laikomas asmuo apgynęs daktaro disertacija, o matematikos mokymas yra matematikos dalis. Tokių disertantų mes dar neugdėme. Mūsų šalyje plėtojama matematikos didaktika, būdama edukologijos dalis, yra grindžiama konstruktyvizmo teorija. Todėl mūsų matematikos didaktika skiriasi nuo matematikos mokymo ir paradigmomis, ir metodologija. Likusiose pasaulio šalyse mokykline matematika užsiimantys mokslininkai sudaro labai gausią bendruomenę. 2016 metais vykusiame  matematikos mokymui skirtame pasauliniame kongrese  susirinko per 3000 mokslininkų, o 2015 metais vykusioje Europos matematikos mokymo tyrėjų konferencijoje dalyvavo beveik 700 mokslininkų. Šių konferencijų darbuose nepastebėjau nei vieno pranešimo teksto iš Lietuvos.    

Tokia situacija galėtų keistis, jei mūsų edukologija turėtų konkurentų idėjų srityje. Vienas iš jų galėtų būti matematikos mokymo mokslas. Tam reikalingos plyno lauko investicijos finansuojant mokslą. Tai būtų šviežio kraujo perpylimas iš tarptautinio mokslo į mūsų mokslą. Dabartinė aukštojo mokslo reforma yra bandymas pagerinti orkestro grojimą perstatant tik muzikantų kėdes.  Taigi, LEU jungimą prie VDU galime vadinti naujo lapo atvertimu rengiant pedagogus, bet tekstas tame lape lieka senas.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.


Šiame straipsnyje: Rimas NorvaišasVDUpedagogai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nužydėjusi aristokratų tapatybė
    Nužydėjusi aristokratų tapatybė

    Į Britaniją išplasnojusios buvusios manekenės ir milijonieriaus žmonos grožis baigiasi. Ir ryškiausios rožės kada nors nuvysta. Prieš amžinybę neįgalus net makiažas už 300 €, skirtas pikiruoti po turtingų dėdžių vakar...

    14
  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    13
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Adventinės premjero godos
    Adventinės premjero godos

    Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės minister...

    3
  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
Daugiau straipsnių