Rengiant pedagogus – lapas naujas, o tekstas jame senas

Sausio 13 dieną Seimas pritarė Lietuvos edukologijos universiteto jungimui prie Vytauto Didžiojo universiteto. Po kelių dienų Švietimo ir mokslo ministrė DELFI.lt skaitytojams aiškino priimtų sprendimų pagrįstumą ir logiką. Ji tvirtino, kad Seimo sprendimas atverčia naują pedagogų rengimo lapą.

Ministrės paaiškinimas nenuramino. Priešingai, nerimas dėl mokytojų rengimo kokybės tik padidėjo. Kodėl?

Mokytojo pasirengimą atlikti darbą lemia mokymo metodai ir dalyko žinios. Kokie jie, priklauso nuo edukologijos moksle daromų prielaidų apie ugdymo procesą. Tokias prielaidas edukologai vadina paradigma. Tačiau mūsų ugdymo paradigmą pagrindžianti metodologija nesuderinama su neuromokslo išvadomis apie mokytojo vaidmenį mokymo procese. Nekeičiant dabartinio požiūrio į ugdymo procesą, neįmanoma parengti nei 21 a. poreikius atitinkannčio ugdymo turinio, nei šį turinį sugebančių įgyvendinti mokytojų.

Paradigmos svarba mūsų švietimo sistemai yra fundamentali. Klausimas apie paradigmos pasirinkimą panašus į klausimą apie valstybės santvarkos pasirinkimą. Nuo paradigmos pasirinkimo priklauso atsakymai į esminius klausimus apie švietimo sistemą. Viešojoje erdvėje vyksta daugybė diskusijų apie švietimą. Neretai diskutuotojai turi labai skirtingus požiūrius į ugdymo procesą. Gali būti, kad dažni tarpusavio nesutarimai ir nesupratimai paaiškinami prielaidų apie ugdymą skirtumais. Būtų  lengviau rasti kompromisų, jei pirmiausia palygintume savo pradines prielaidas.

Koks mūsų edukologų požiūris į ugdymo procesą? Jis keičiamas, nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje pradžios. Ši kaita yra perėjimas nuo klasikinės žinių kaupimo paradigmos prie naujosios paradigmos. Dabartinio ugdymo tikslai – mokinio aktyvumas, mokymasis bendradarbiaujant, ugdymo turinio aktualizavimas, integravimas ir siejimas su mokinių patirtimi. Žemi mokinių pasiekimų rezultatai atliekant tarptautinius tyrimus aiškinami tuo, kad mokyklose dar nėra pereita prie praktinio žinių taikymo. Taip teigia mūsų švietimo kokybę prižiūrinti Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra.

Pagal naująją paradigmą, ugdymo procese svarbus ne mokytojo tikslingas mokymas, bet mokinio aktyvus mokymasis ir savųjų vertybių ugdymas. Šia prasme, ugdymo centre turi būti ne mokytojas, bet mokinys. Toks apsisprendimas aiškinamas tuo, kad, keičiantis visuomenei, turi keistis ir tradicinis mokymas. Atrodytų, kad menki mūsų mokinių pasiekimai atliekant tarptautinius tyrimus turėtų kelti abejonių dėl paradigmos pasirinkimo. Bet daroma kitokia išvada – pasirinkta paradigma nėra iki galo įgyvendinta, o tradicinė nėra iki galo eliminuota.

Taip, tradicinis požiūris į mokymą turėtų keistis. Tačiau kodėl turėtume tikėti, kad edukologų pasirinkta paradigma yra be priekaištų? Pagal dabartinį požiūrį mokytojo pagalba mokiniui turėtų būti minimali. Žinias konstruoti turėtų pats mokinys remdamasis patirtimi ir aktyvumu. Šį požiūrį edukologai sieja su konstruktyvizmo teorija. Ne tik sieja, šia teorija jie grindžia didaktikos mokslą. Tokia veikla edukologai ignoruoja konstruktyvizmo teisingumą neigiančius tyrimų rezultatus gautus neuromokslų srityje. Empiriniai tyrimai parodė, kad, mokant vaiką naujų dalykų, tiesioginė ir nuosekli mokytojo pagalba yra efektyvesnė už minimalią pagalbą. Kitaip tariant, mokymo ir mokymosi svarba neuromokslininkų yra vertinama priešingai negu mūsų edukologų paradigmoje.

Jei tai būtų tik eilinė ugdymo teorija, tai galima būtų nekreipti dėmesio. Tačiau mūsų mokyklos tapo vieta, kurioje žaidimais ir pramogomis skatinamas mokinių  aktyvumas, motyvacija ir kūrybiškumas. Vadovėliai tapo tiesiog spalvingų iliustracijų albumais. Panašu, kad tai vyksta pagal mūsų edukologų siūlomą scenarijų. Žinias turėtų konstruoti patys mokiniai, o mokytojai jiems turėtų tik minimaliai padėti.  Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra akylai prižiūri kaip mokytojai laikosi ugdymo paradigmos. Mokytojai priversti apsimetinėti ir atsakymuose į švietimo ekspertų klausimus rašyti tai, ko iš jų tikimasi. Tokia veikla primena sovietinius laikus, kai įpratome prisitaikyti prie oficialiosios ideologijos ją ignoruodami. Dabar panašiai mokytojams tenka gyventi kartu su švietimo ideologija.

O kokia galėtų būti mūsų ugdymo paradigma? Manau, kad atsakymą į šį klausimą turėtų pasufleruoti konkretūs mokomieji dalykai. Pavyzdžiui, mokyklinės matematikos srityje paskutiniu metu išryškėjo vadinamoji kognityvinė-kultūrinė paradigma. Pagal ją matematika yra logikos ryšiais susietų sąvokų struktūra, atsiradusi žmonių patirties, mąstymo ir bendravimo pagrindu. Jei tinkamai mokoma, mokyklinė matematika yra prieinama visiems vaikams. Ši paradigma suformuluota apibendrinant neuromokslų ir socialinių-kultūrinių tyrimų rezultatus. Ji reikalauja iš mokytojo specializuotų mokyklinės matematikos turinio žinių. Tačiau tokių žinių nesuteikia nei universitetinės matematikos studijos, nei mūsų dabartinė mokytojų rengimo sistema.

Dar daugiau, mūsų šalyje mokyklinės matematikos kognityvinė-kultūrinė paradigma nėra žinoma. Tai paaiškinama tuo, kad tarp mūsų nėra matematikos mokymo mokslininkų. Priminsiu, kad mokslininku laikomas asmuo apgynęs daktaro disertacija, o matematikos mokymas yra matematikos dalis. Tokių disertantų mes dar neugdėme. Mūsų šalyje plėtojama matematikos didaktika, būdama edukologijos dalis, yra grindžiama konstruktyvizmo teorija. Todėl mūsų matematikos didaktika skiriasi nuo matematikos mokymo ir paradigmomis, ir metodologija. Likusiose pasaulio šalyse mokykline matematika užsiimantys mokslininkai sudaro labai gausią bendruomenę. 2016 metais vykusiame  matematikos mokymui skirtame pasauliniame kongrese  susirinko per 3000 mokslininkų, o 2015 metais vykusioje Europos matematikos mokymo tyrėjų konferencijoje dalyvavo beveik 700 mokslininkų. Šių konferencijų darbuose nepastebėjau nei vieno pranešimo teksto iš Lietuvos.    

Tokia situacija galėtų keistis, jei mūsų edukologija turėtų konkurentų idėjų srityje. Vienas iš jų galėtų būti matematikos mokymo mokslas. Tam reikalingos plyno lauko investicijos finansuojant mokslą. Tai būtų šviežio kraujo perpylimas iš tarptautinio mokslo į mūsų mokslą. Dabartinė aukštojo mokslo reforma yra bandymas pagerinti orkestro grojimą perstatant tik muzikantų kėdes.  Taigi, LEU jungimą prie VDU galime vadinti naujo lapo atvertimu rengiant pedagogus, bet tekstas tame lape lieka senas.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.


Šiame straipsnyje: Rimas NorvaišasVDUpedagogai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Zanavykų pokštas
    Zanavykų pokštas

    Pirmojo balsavimo Zanavykų apygardoje rezultatai it šaltas dušas pažadino sostinėje susitelkusį visuomenės ir politikos elitą. Mindaugas Bastys sugebėjo užburti rinkėjus – net 20 proc. savo balsais nutiesė jam taką į antrąjį r...

    6
  • Bendrųjų gebėjimų testas
    Bendrųjų gebėjimų testas

    "Apie Birutę daugiau nepasakysiu nė vieno blogo žodžio", – pažadėjo Petras, prieš filmavimo kameras gailiai nubraukęs ašarą išdavikę. Ko nepadarysi dėl reputacijos, ypač, kai politiko miegamojo reikalai jau per...

    5
  • Rusija ir Molotovo-Ribbentropo paktas
    Rusija ir Molotovo-Ribbentropo paktas

    80-osios Molotovo-Ribbentropo pakto pasirašymo metinės kitąmet bus gera galimybė pabrėžti unikalią jo slaptumo, veidmainystės ir gėdingumo kombinaciją. Jei Rusija piktinasi, kad yra su juo siejama, sprendimas paprastas: liaukitės bandę jį gi...

    7
  • 21 euro trupinys
    21 euro trupinys

    Linksminkimos ir džiaukimos, premjerui garbę duodami giedokime. Mielaširdingoji Sauliaus Skvernelio Vyriausybė kitąmet padidins algas ir kultūros darbuotojams. O šie nesusipratėliai šią savaitę ne linksmintis ir džiaugtis, bet pro...

    6
  • Kodėl aš nepritariu EP veiksmams, nukreiptiems prieš Vengriją
    Kodėl aš nepritariu EP veiksmams, nukreiptiems prieš Vengriją

    Europos Parlamentas praeitą  savaitę priėmė sprendimą pradėti prieš Vengriją formalią procedūrą dėl „rizikos, kad yra pažeidžiamos“ ES pamatinės vertybės. Priimta EP rezoliucija pradėjo 7-ajame ES sutarties straipsnyje n...

    7
  • Pažvelgti į godulio akis
    Pažvelgti į godulio akis

    Kad ir su kokiais ten dangiškais sparnuočiais laisvalaikiu plasnoja A.Širinskienė, "valstiečių" siekis išsiaiškinti buvusių valdžių piktadarybes yra teigiamas dalykas. Jei tam pamojavimui kirviais, o sykiu ir partin...

    39
  • Velniop šlovingą praeitį!
    Velniop šlovingą praeitį!

    Teko kada nors išgirsti panašaus turinio pokalbį? ...

    6
  • Cirkas išvažiavo – klounai Seime liko
    Cirkas išvažiavo – klounai Seime liko

    Esama žinomo posakio: cirkas išvažiavo – klounai liko. Panašu, kad jie visi nuėjo į mūsų Seimą ir Vyriausybę. Kur jiems daugiau eiti? Tad ir gyventi, švelniai tariant, nenuobodu – kasdien gaivios naujienos. ...

    24
  • Barankinas ir sniego gniūžtės efektas
    Barankinas ir sniego gniūžtės efektas

    Visuomet maniau, kad į senąją animaciją reikia žiūrėti kritiškai, tačiau valdančiosios daugumos lyderių pasisakymai aktualiais švietimo klausimais per pastaruosius metus paskatino dar kartą atgaivinti vaikystės prisiminimus. Dauguma v...

    3
  • Ar nuplaus mundurą?
    Ar nuplaus mundurą?

    Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė šįvakar žengs ant Osijeko arenos  "Gradski Vrt" parketo. Kad 2019 m. pasaulio čempionato atrankos mače išpirktų esamas ar išgalvotas nuodėmes. ...

Daugiau straipsnių