Rengiant pedagogus – lapas naujas, o tekstas jame senas

Sausio 13 dieną Seimas pritarė Lietuvos edukologijos universiteto jungimui prie Vytauto Didžiojo universiteto. Po kelių dienų Švietimo ir mokslo ministrė DELFI.lt skaitytojams aiškino priimtų sprendimų pagrįstumą ir logiką. Ji tvirtino, kad Seimo sprendimas atverčia naują pedagogų rengimo lapą.

Ministrės paaiškinimas nenuramino. Priešingai, nerimas dėl mokytojų rengimo kokybės tik padidėjo. Kodėl?

Mokytojo pasirengimą atlikti darbą lemia mokymo metodai ir dalyko žinios. Kokie jie, priklauso nuo edukologijos moksle daromų prielaidų apie ugdymo procesą. Tokias prielaidas edukologai vadina paradigma. Tačiau mūsų ugdymo paradigmą pagrindžianti metodologija nesuderinama su neuromokslo išvadomis apie mokytojo vaidmenį mokymo procese. Nekeičiant dabartinio požiūrio į ugdymo procesą, neįmanoma parengti nei 21 a. poreikius atitinkannčio ugdymo turinio, nei šį turinį sugebančių įgyvendinti mokytojų.

Paradigmos svarba mūsų švietimo sistemai yra fundamentali. Klausimas apie paradigmos pasirinkimą panašus į klausimą apie valstybės santvarkos pasirinkimą. Nuo paradigmos pasirinkimo priklauso atsakymai į esminius klausimus apie švietimo sistemą. Viešojoje erdvėje vyksta daugybė diskusijų apie švietimą. Neretai diskutuotojai turi labai skirtingus požiūrius į ugdymo procesą. Gali būti, kad dažni tarpusavio nesutarimai ir nesupratimai paaiškinami prielaidų apie ugdymą skirtumais. Būtų  lengviau rasti kompromisų, jei pirmiausia palygintume savo pradines prielaidas.

Koks mūsų edukologų požiūris į ugdymo procesą? Jis keičiamas, nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje pradžios. Ši kaita yra perėjimas nuo klasikinės žinių kaupimo paradigmos prie naujosios paradigmos. Dabartinio ugdymo tikslai – mokinio aktyvumas, mokymasis bendradarbiaujant, ugdymo turinio aktualizavimas, integravimas ir siejimas su mokinių patirtimi. Žemi mokinių pasiekimų rezultatai atliekant tarptautinius tyrimus aiškinami tuo, kad mokyklose dar nėra pereita prie praktinio žinių taikymo. Taip teigia mūsų švietimo kokybę prižiūrinti Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra.

Pagal naująją paradigmą, ugdymo procese svarbus ne mokytojo tikslingas mokymas, bet mokinio aktyvus mokymasis ir savųjų vertybių ugdymas. Šia prasme, ugdymo centre turi būti ne mokytojas, bet mokinys. Toks apsisprendimas aiškinamas tuo, kad, keičiantis visuomenei, turi keistis ir tradicinis mokymas. Atrodytų, kad menki mūsų mokinių pasiekimai atliekant tarptautinius tyrimus turėtų kelti abejonių dėl paradigmos pasirinkimo. Bet daroma kitokia išvada – pasirinkta paradigma nėra iki galo įgyvendinta, o tradicinė nėra iki galo eliminuota.

Taip, tradicinis požiūris į mokymą turėtų keistis. Tačiau kodėl turėtume tikėti, kad edukologų pasirinkta paradigma yra be priekaištų? Pagal dabartinį požiūrį mokytojo pagalba mokiniui turėtų būti minimali. Žinias konstruoti turėtų pats mokinys remdamasis patirtimi ir aktyvumu. Šį požiūrį edukologai sieja su konstruktyvizmo teorija. Ne tik sieja, šia teorija jie grindžia didaktikos mokslą. Tokia veikla edukologai ignoruoja konstruktyvizmo teisingumą neigiančius tyrimų rezultatus gautus neuromokslų srityje. Empiriniai tyrimai parodė, kad, mokant vaiką naujų dalykų, tiesioginė ir nuosekli mokytojo pagalba yra efektyvesnė už minimalią pagalbą. Kitaip tariant, mokymo ir mokymosi svarba neuromokslininkų yra vertinama priešingai negu mūsų edukologų paradigmoje.

Jei tai būtų tik eilinė ugdymo teorija, tai galima būtų nekreipti dėmesio. Tačiau mūsų mokyklos tapo vieta, kurioje žaidimais ir pramogomis skatinamas mokinių  aktyvumas, motyvacija ir kūrybiškumas. Vadovėliai tapo tiesiog spalvingų iliustracijų albumais. Panašu, kad tai vyksta pagal mūsų edukologų siūlomą scenarijų. Žinias turėtų konstruoti patys mokiniai, o mokytojai jiems turėtų tik minimaliai padėti.  Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra akylai prižiūri kaip mokytojai laikosi ugdymo paradigmos. Mokytojai priversti apsimetinėti ir atsakymuose į švietimo ekspertų klausimus rašyti tai, ko iš jų tikimasi. Tokia veikla primena sovietinius laikus, kai įpratome prisitaikyti prie oficialiosios ideologijos ją ignoruodami. Dabar panašiai mokytojams tenka gyventi kartu su švietimo ideologija.

O kokia galėtų būti mūsų ugdymo paradigma? Manau, kad atsakymą į šį klausimą turėtų pasufleruoti konkretūs mokomieji dalykai. Pavyzdžiui, mokyklinės matematikos srityje paskutiniu metu išryškėjo vadinamoji kognityvinė-kultūrinė paradigma. Pagal ją matematika yra logikos ryšiais susietų sąvokų struktūra, atsiradusi žmonių patirties, mąstymo ir bendravimo pagrindu. Jei tinkamai mokoma, mokyklinė matematika yra prieinama visiems vaikams. Ši paradigma suformuluota apibendrinant neuromokslų ir socialinių-kultūrinių tyrimų rezultatus. Ji reikalauja iš mokytojo specializuotų mokyklinės matematikos turinio žinių. Tačiau tokių žinių nesuteikia nei universitetinės matematikos studijos, nei mūsų dabartinė mokytojų rengimo sistema.

Dar daugiau, mūsų šalyje mokyklinės matematikos kognityvinė-kultūrinė paradigma nėra žinoma. Tai paaiškinama tuo, kad tarp mūsų nėra matematikos mokymo mokslininkų. Priminsiu, kad mokslininku laikomas asmuo apgynęs daktaro disertacija, o matematikos mokymas yra matematikos dalis. Tokių disertantų mes dar neugdėme. Mūsų šalyje plėtojama matematikos didaktika, būdama edukologijos dalis, yra grindžiama konstruktyvizmo teorija. Todėl mūsų matematikos didaktika skiriasi nuo matematikos mokymo ir paradigmomis, ir metodologija. Likusiose pasaulio šalyse mokykline matematika užsiimantys mokslininkai sudaro labai gausią bendruomenę. 2016 metais vykusiame  matematikos mokymui skirtame pasauliniame kongrese  susirinko per 3000 mokslininkų, o 2015 metais vykusioje Europos matematikos mokymo tyrėjų konferencijoje dalyvavo beveik 700 mokslininkų. Šių konferencijų darbuose nepastebėjau nei vieno pranešimo teksto iš Lietuvos.    

Tokia situacija galėtų keistis, jei mūsų edukologija turėtų konkurentų idėjų srityje. Vienas iš jų galėtų būti matematikos mokymo mokslas. Tam reikalingos plyno lauko investicijos finansuojant mokslą. Tai būtų šviežio kraujo perpylimas iš tarptautinio mokslo į mūsų mokslą. Dabartinė aukštojo mokslo reforma yra bandymas pagerinti orkestro grojimą perstatant tik muzikantų kėdes.  Taigi, LEU jungimą prie VDU galime vadinti naujo lapo atvertimu rengiant pedagogus, bet tekstas tame lape lieka senas.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.


Šiame straipsnyje: Rimas NorvaišasVDUpedagogai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių