Renovacija gali ir palaukti

Antradienį ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius Seime pristatė Vyriausybės 2013 metų veiklos ataskaitą. Galbūt kai kuriems Lietuvos piliečiams ji nėra įdomi, tačiau iš esmės tai svarbiausia politiko kalba, sakoma Seime kartą per metus. Būtent premjeras, o ne Prezidentas yra atsakingas už realius darbus ar neveikimą valstybės gyvenime.

Pasiklausius premjero, Seimo narių ir pažvelgus pro langą apima trejopi jausmai. Be abejo, valdančiosios koalicijos lyderis turi girtis nuveiktais darbais, opozicija – jį kritikuoti, o piliečiai – bent suprasti, apie ką kalbama.

Pradėkime nuo opozicijos kritikos. Dabartinei Vyriausybei didžiąja dalimi buvo priekaištaujama dėl neveiklumo, naujų idėjų neturėjimo ir dėl to, kad ji esą savo autoritetą didina ant ankstesnės Vyriausybės nutiestų bėgių.

Jei taip ir yra, sunku suprasti, kodėl pradėtų darbų tęstinumas turėtų būti blogybė. Mano galva, bet kurią Vyriausybę, kuri tęsia prieš tai buvusiųjų valdžioje gerus darbus, derėtų tik girti. Esminis klausimas, ar iš tiesų geri darbai yra tęsiami, ar esama potencialo blogus, tarkime, krašto apsaugos silpninimą, taisyti?

Pasiklausius opozicijos priekaištų darosi apmaudžiai gaila, kad ji iki šiol nelabai suvokia savo pralaimėjimo priežasčių pastaruosiuose rinkimuose į Seimą ir prieš kaltindama ką nors neveiklumu, turėtų pati atidžiai pasižiūrėti į veidrodį. Galbūt vienintelis Vytautas Landsbergis nuosekliai Lietuvai ir pasauliui pateikia savo požiūrį, patarimus bei pastabas. Bet jis – ne opozicijos lyderis, kuris veda ją į Prezidento, Europos Parlamento rinkimus.

O daugelis kitų konservatorių, krikščionių demokratų, liberalų, regis, susitaikė su ramiu ir jaukiu nieko neveikiančios opozicijos įvaizdžiu. Todėl viešojoje erdvėje jos vaidmenį perima marginalai, verkiantys dėl mistinio žemės pardavimo užsieniečiams ar euro įvedimo.

Sugrįžus prie A. Butkevičiaus pranešimo derėtų paminėti, kad premjeras, kaip ir pridera, didžiąją jo dalį skyrė savo komandos pagyroms. Pasak pono A. Butkevičiaus, tarp svarbiausių praėjusių metų darbų – sėkmingai startavusi daugiabučių renovacija, tapusi postūmiu statybų verslui atsigauti, pradėta struktūrinė šilumos ūkio pertvarka ir strateginių energetikos projektų įgyvendinimas.

Galima pritarti, kad Vyriausybė tęsia strateginių energetikos projektų įgyvendinimą, tačiau kiti teiginiai verti diskusijos. Ją ir turėjo inicijuoti opozicija.

Daugiabučių renovacija iš tikrųjų pajudėjo iš mirties taško. Bet ar ji naudinga valstybei ir piliečiams, galima ginčytis.

Statybininkams kosmetinis daugiabučių pagražinimas davė darbo, tačiau ką laimės gyventojai, dar sunku pasakyti. Vis dėlto tai galbūt geriau, nei renovacijai skirtus pinigus laikyti Liuksemburgo banke ir už tai dar mokėti. Beje, įtarusis Artūras Skardžius, dabar jau socialdemokratas, galėtų pasidomėti, ar kas nors neturėjo iš to asmeninės naudos.

Premjero kalbos apie struktūrinę šilumos ūkio pertvarką taip pat turėjo sulaukti didesnių debatų, nes tai, kas šiandien darosi šiame ūkyje, supranta retas. Į struktūrines reformas tai tikrai nepanašu. Greičiau tame ūkyje vyksta suinteresuotų verslo struktūrų nuožmi kova. Gerai būtų žinoti, kurią šalį palaiko premjeras.

Ponas A.Butkevičius pasigyrė gerėjančia investicine aplinka, turėtume visi tuo pasidžiaugti. Tačiau vienos didžiausių pasaulio bendrovių „Chevron“ išvarymas iš Lietuvos sumenkina premjero optimizmą. Tas pats įtarusis ponas A. Skardžius irgi galėtų pasidomėti, ar dėl šio išvarymo jo kolega Algimantas Salamakinas netyčia neturėjo asmeninės naudos.

Norintieji girti ar peikti premjerą jo vadovaujamos Vyriausybės ataskaitoje ras tam argumentų.

Vis dėlto aukšti A. Butkevičiaus reitingai rodo, kad jis patinka publikai, nes nedemonstruoja daugumai mūsų valdžios atstovų būdingos arogancijos. Deja, to negalima pasakyti apie visą valdančiąją koaliciją. Pasižiūrėjus, kaip masiškai į valstybės tarnybą brukami partijos bičiuliai ir kaip ciniškai tai daroma, akivaizdu, kad valdžios ir tautos atskirtis tik didėja, o tai yra vienas didžiausių pavojų valstybei. Ši tema Vyriausybės ataskaitoje taip pat nerado deramos vietos.

Krymo okupacija parodė, koks trapus šiandien yra pasaulis. Nesvarbu, kokią Vyriausybę matysime po Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų, ji turi labiau stengtis, kad atotrūkis tarp tautos ir politikų sparčiai mažėtų, o renovacija gali ir palaukti.

Komentaras skaitytas per LRT radiją.