„Rosatom“: dvi blogos naujienos per parą

Rusijos branduolinių technologijų koncerno vadovo Aleksejaus Lichačiovo pavardė radosi JAV specialiųjų tarnybų šios šalies Valstybės ir Finansų departamentams pateiktame Vladimiro Putino atramos veikėjų sąraše.

Kita vertus, pasak Rusijos neformaliosios žiniasklaidos, šalyje prasidėjo bruzdėjimas esą „Rosatom“ savo išreklamuotą projektą Suomijoje –  Pihaejoki (arba Hankikivi) branduolinę jėgainę – finansuoja šalies pensininkų pinigais.

Jau keletą metų, nusekus įplaukoms už energijos išteklių eksportą į šalies biudžetą, Maskva faktiškai paralyžiavo kaupiamųjų pensijų fondų veiklą: atsisakoma vykdyti Rusijos pensijų fondų įstatymo reikalavimą valstybei proporcingai prisidėti prie gyventojų savarankiškai kaupiamų pinigų būsimosioms pensijoms – valdžios sprendimu, paskelbtas moratoriumas galimybei privačiai kaupti pensijas jaunesniems nei 1967m. gimimo šalies piliečiams.

„Rosatom“ 1800 megavatų (MW) reaktorių Pihaejoki planuoja pradėti statyti šiemet ir baigti po šešerių metų. Projekto lyderės – suomių kompanijos  „Fennovoima“ – sprendimas pasirinkti „Rosatom“ technologiją šalyje buvo kritikuojamas, tačiau įspūdį padarė finansiniai klausimai. Iš sąmatoje planuotų 6,5 mlrd. eurų „Fennovoima“ užtikrino tik 1,6 mlrd. eurų, likusią investicijų naštą prisiėmė Rusijos partneriai.

„Tuo metu, kai keturi milijonai pagyvenusių rusų gyvena žemiau skurdo ribos, perlaidomis iš šalies pensijų fondų finansuojama elektrinės statyba Šiaurės Suomijoje“, – besipiktinantį Sosnoviy Bor gyventoją Olegą Bodrovą cituoja nepriklausomas laikraštis „The independent Barents Observer“.

Nors Suomijos vyriausybė delsia išduoti galutinę licenciją jėgainės statyboms, „Rosatom“, siekiantis sėkmės istorijos Europos Sąjungoje, Pikaejoki kelia mūrus. Rusijos valstybinis nacionalinės gerovės fondas planavo pervesti 1,6 mlrd. eurų, kol kas į projekto sąskaitą įkrito tik 800 mln. eurų. Nors, kaip rašo Rusijos „Kommersant“, „Rosatom“ tikisi sutelkti daugiau papildomo kapitalo investicijoms iš „SovKomBanko“, „Rosatom“ partneris Pikaejoki projekte – Fennovoima“ – rodo ir mažiau optimizmo. Suomių versija: statybos realiai prasidės tik kitąmet, o komercinės operacijos – geriausiu atveju 2024 m.

„Net pagal Rusijos įstatymus niekas negali pradėti statybos darbų, neturėdamas galutinio leidimo pradėti statyti branduolinę jėgainę“, – sako O. Bodrovas, kurį „The Independent Barents Observer“ pristato kaip vietos branduolinių reikalų ekspertą.

Panašią kritiką savo valdžiai prieš keletą metų adresavo Baltarusijos žalieji, kaltinę prezidentą Aliaksandrą Lukašenką dėl to, kad Astravo atominės elektrinės statyba taip pat buvo pradėta neturint reikalingų projektinių ir licencinių dokumentų.

Itin griežta pozicija pasižymintis Suomijos branduolinės saugos reguliatorius STUK (suom. Säteilyturvakeskus) esą rengiasi pasirašyti statybos licenciją ne anksčiau 2018 m. pabaigos.

Pihaejoki/Hankikivi jėgainę „Fennovoima“ renčia pagal vadinamą Mankalos modelį (taip pat planuotas ir Visagino jėgainės verslo modelis Lietuvoje), kada jėgainės akcininkai gauna proporcingą savo finansiniam įnašui kiekį jėgainėje pagamintos elektros energijos už savikainą ir ją parduoda savo rinkose. Taigi „Rosatom“ dukterinė įmonė „Rusatom Overseas“, valdanti 34 proc. projekto akcijų, taip pat čia gautų elektros energijos už numatomą 50 eurų už megavatvalandę savikainą ir mėgintų parduoti Suomijos, Šiaurės šalių ar Rusijos rinkose.

Tačiau, kaip rašo „The Independent Barents Observer“, dėl užtrukusių leidimų statybai smulkieji dalininkai vėl ėmė bruzdėti. Prieš penkerius metus oficialiai paskelbta, kad iš projekto gali pasitraukti bent viena smulki dalininkė: „Talvivaara Mining Company Plc.“ kasybos kompanija. Tačiau „Fennovoima“ užtikrino, kad į jos dalininkų struktūrą įsiliejo keletas naujų narių.


Šiame straipsnyje: RosatomRytas StaselisRusija

NAUJAUSI KOMENTARAI

idomu

idomu portretas
4 milijonai rusų gyvena žemiau skurdo ribos...pasak EUROSTAT Lietuvoje kas trečias gyvena žemiau skurdo ribos, lyderiai pagal socialinę atskirtį, emigraciją, alkoholizmą, nusivylimą, savižudybes....ir korupcija.

Alis Petkus...

Alis Petkus... portretas
"paralyžiavo kaupiamųjų pensijų fondų veiklą"... pats laikas ir pas mus yaip padaryti... pas mus akcijos nekyla tiek daug kaip nuvertėja pinigai... nėra investuotojų rimtesnių,- vieni vietiniai spykuliai... o kur dar sočios administravimo išlaidos... manau, kad Vyriausybei reikia rimtai pagalvoti apie pervedamas Sodros lėšas į tuos FONDUS privačius... nieko gero ten nebus... na, nebent fondai investuotų į kokius metalus...
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių