Rusijos stiprybė – Vakarų skaldymas

Iki šiol dėl 5-ojo straipsnio buvo susitarta tik vieną kartą – po 2001 metų teroro išpuolių JAV, bet hibridinio karo Baltijos šalyje atveju tokios vienybės gali ir nebūti.

Ukrainos krizės kontekste dažnai girdime, kad pasaulis grįžta į Šaltojo karo laikus. Rytų ir Vakarų konfliktas vėl pasiekė tokį lygį, kad okupuotoje Rytų Ukrainoje nusileido kažkas panašaus į naują „geležinę uždangą“, o atviro karo grėsmė yra, kaip niekada, didelė.

Konfrontacijos požymių išties nestinga: visos 28 Europos Sąjungos šalys Rusijai pritaikė griežčiausias istorijoje ekonomines sankcijas, JAV vadovai Vladimirą Putiną, su kuriuo dar prieš kelerius metus „perkrovinėjo santykius“, atvirai vadina pavojų tarptautinei sistemai keliančiu agresoriumi, o Kremlius nė nemano sustoti ir toliau žvangina ginklais.

Tiesa, lyginimas su Šaltuoju karu gali būti sąlyginis, nes Rusija šiandien neprimena Sovietų Sąjungos supergalybės, kuri ilgą laiką diktavo politinius procesus ne tik artimiausioje kaimynystėje, bet ir visame pasaulyje. Nors tai militarizuota ir ambicijų neatsisakiusi valstybė, šiandieninė Rusija pagal socialinės ir ekonominės raidos indeksą, priešingai nei Lietuva, nepatenka į labiausiai išsivysčiusių šalių kategoriją, kariniu ir technologiniu lygiu neprilygsta NATO, o ekonomikoje yra tiek supančiota priklausomybės nuo energetinių žaliavų eksporto, kad šių kainoms kritus iškart paniro į recesiją. Pridėjus prie to ekonomines sankcijas, Rusijos BVP šiemet gali susitraukti net iki dešimtadalio.

Paprastai tariant, šiandieninė Rusijos galia, lyginant su Vakarais, yra reliatyvi ir paremta principu „skaldyk ir valdyk“. Rusija tuo stipresnė, kuo Vakarų šalys ir jas reprezentuojantys aljansai yra mažiau vieningi. Ne veltui V. Putinas visuomet pabrėžė norįs su atskiromis Europos valstybėmis palaikyti dvišalį kontaktą bei apeiti bendras institucijas. Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka propagandinė žiniasklaida, kurstanti mitus ir sėjanti abejonę, esą NATO yra neveiksni ir baili, o jautriausių narių – pavyzdžiui, Baltijos šalių, – konflikto su Rusija atveju niekas negintų. O juk, kaip kadaise rašė Williamas Shakespeare`as, mūsų abejonės tampa išdavystėmis.

Toks skaldymas tarsi ir atneša rezultatų. Vengrijos premjeras Victoras Orbanas, jaunystėje garsėjęs disidentine antisovietine veikla ir aukštinęs 1956 metų antisovietinio sukilimo dalyvius, spaudė ranką V. Putinui ir nuolankiai taikstėsi su tuo, kad Rusijos vadovas, tik išlipęs iš lėktuvo Budapešte, nuskubėjo pagerbti to paties sukilimo metu žuvusių sovietų karių.

Kipras, nors ir ne NATO narys, dabartinio konflikto akivaizdoje prieš keletą dienų pasirašė formalų susitarimą su Rusija, pagal kurį leis naudotis savo uostais rusų kariniams laivams. Naujoji Graikijos vyriausybė iškart po priesaikos pareikalavo atšaukti sankcijas Rusijai ir palikti Ukrainą savieigai.

Pridėkime prie to melagingą ir jau paneigtą žinią, jog Vokietija atsisako parduoti modernią ginkluotę Lietuvai, ir atsidursime padėtyje, kuomet abejonės savo partneriais gali pasiekti kritinį lygį. Vis daugėja piktų balsų, teigiančių, esą NATO galimo konflikto akivaizdoje veikiausiai paliktų Lietuvą likimo valiai ir nesiveltų į kovą su, tarkime, Rusija, kurios bombonešiai reguliariai baugina net Didžiosios Britanijos gyventojus.

Esminis 5-asis NATO straipsnis, teigiantis, kad vienos valstybės užpuolimas yra ataka prieš visus narius, yra įgyvendinamas visų narių susitarimu, o prie bendro stalo sėdės ir vengrai, ir graikai. Iki šiol dėl 5-ojo straipsnio buvo susitarta tik vieną kartą – po 2001 metų teroro išpuolių JAV, bet hibridinio karo Baltijos šalyje atveju tokios vienybės gali ir nebūti.

Tokios nepasitikėjimo atmosferos palaikymas būtų didžiausia priešiškų Lietuvai ar kitoms Baltijos šalims jėgų pergalė. Bet ji ignoruoja objektyvią realybę: šiandien Lietuva yra tvariausio ir pajėgiausio gynybinio aljanso dalis, todėl mūsų situacija yra nepalyginamai geresnė, nei apie tai kol kas tik svajoti galinčios Ukrainos. Tai, kas vadinama naujuoju Šaltuoju karu, pasitinkame nebe už „geležinės uždangos“, o būdami vienoje gretoje su galingiausiomis Europos ir Šiaurės Amerikos valstybėmis.

Be to, Rusijos agresija Ukrainoje ne tik netapo NATO saulėlydžiu, bet ir suteikė jai naują impulsą. Rudenį vykusiame NATO viršūnių susitikime priimti sprendimai dar aukščiau pakėlė Lietuvos saugumo kartelę: atnaujinti Baltijos šalių gynybos planai, neribotam laikui pratęsta oro policijos misija, regione įkurdintos rotacinės sąjungininkų pajėgos, sukurtos profesionalios ir per parą į grėsmę reaguoti galinčios greitojo reagavimo pajėgos.

Greta to Lietuvos politikai pagaliau atrado politinės valios didinti gynybos biudžetą, kuris ilgą laiką tarp NATO narių buvo didesnis tik už Liuksemburgo. Kitaip tariant, tai, kas daugelį metų buvo tik popieriuje deklaruojami tikslai, tapo praktine realybe.

Galiausiai net ir Europai ne pernelyg daug dėmesio rodęs JAV prezidentas Barackas Obama keliskart pareiškė, jog sąjungininkai, ypač atsidūrę konflikto priešakyje, nebus palikti likimo valiai ir ginami net ir vienašališku JAV sprendimu.

Todėl V. Putino noras sugriauti NATO nėra ir nebus įgyvendintas, kad ir kaip bus stengiamasi parodyti priešingai. Lietuvai dabartinių iššūkių akivaizdoje telieka nepasiduoti skaldančių jėgų provokacijoms.


Šiame straipsnyje: RusijaNATOES

NAUJAUSI KOMENTARAI

koks

koks portretas
koks cia linas dikaprijus man jis

va taip

va taip portretas
Kaip durnius,taip butinai nori pasirodyti protingu,todel ir rasineja kvailystes.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    17
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių