„Scenos kryžiai“ – kam iš tiesų jie naudingi?

Kiekvienais metais Tarptautinę teatro dieną minime žiūrėdami per LRT tiesiogiai transliuojamą didžiausių šalies profesionalaus teatro menininkų apdovanojimų "Auksiniai scenos kryžiai" ceremoniją. Jau ne vienus metus ją žiūrint šventinė nuotaika kiek sugenda.

Pagalvoji sau, kad problema slypi tik tavo nuomonėje, ir tiek. Išaušta kita diena, galiausiai pavasaris, ir pasimiršta. Tačiau šiais metais stebint ceremoniją ir išgirdus paskelbtus nuosprendžius tylėti daugiau nebesinori, ir tikrai tai taip greitai nepasimirš.

Visų pirma, norisi iškelti atvirą klausimą – kam šie apdovanojimai iš tiesų yra reikalingi? Kokia jų prasmė? Skatinti tarpusavio neapykantą? Didinti emigraciją? Sostinės teatrų lankomumą? Sovietmetis seniai baigėsi, o vis dar viskas sukasi aplink sostinę. Šiais metais ceremonija vyko Klaipėdos dramos teatre, anksčiau – Panevėžio J.Miltinio dramos teatre, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Iš išorės lyg ir nieko negali prikišti – decentralizacija vykdoma. Bet ar ji iš tiesų reali ar labiau fiktyvi? Kam metai iš metų nominuoti kitų miestų spektaklius, jeigu iš anksto jau viskas lyg ir nuspręsta (susidaro toks įspūdis) – apdovanoti bus Vilniaus teatrai?!

Šiais metais iš septyniolikos apdovanojimų tik du jų atiteko ne Vilniaus miesto spektakliams – Klaipėdos dramos teatre pagal Augusto Strindbergo pjesę "Tėvas" pastatytam spektakliui. Nes tik Vilniuje viskas moderniausia ir kūrybiškiausia? Na, jeigu jau taip, gal tada turėtų keistis ir pats apdovanojimų pavadinimas ir kitų miestų teatrus reikėtų tiesiog nominuoti vienoje kategorijoje – taip, kaip šiemet vadinosi atsiradusi nauja nominacija – "Teatras+"?

Nes tik Vilniuje viskas moderniausia ir kūrybiškiausia?

Nesinori įžeisti nei pačių kolegų (ar kolegių), nei apdovanotųjų, tačiau tikrai ne su visais sprendimais norėtųsi sutikti. Visų pirma jau su pačiomis nominacijomis – tarp jų nebuvo kitų tikrai lygiaverčių teatrų spektaklių vardų, dėl to jau spėjo pasipiktinti patys kūrėjai, greta Klaipėdos dramos teatro surengę protesto akciją "Dedu kryžių ant scenos kryžių".

Brangūs vilniečiai, jeigu jau sakote, kad tik sostinėje žydi ir skleidžiasi šiuolaikinė kultūra, gal jau pats laikas tokius paversti ir pačius kryžius? Nes jie bjauriai atsiduoda pelėsiu – ceremonijos idėja (šiais metais jos režisūra ypač mėgėjiška), nominacijos, vertinimo kriterijai, kurie iš esmės taip ir lieka paslaptimi. Nors komisijos pirmininkė Veronika Janatjeva viename interviu yra įvardijusi, kad pagrindinis vertinimo kriterijus – vientisumas ir geriausi spektakliai tie, kurie veikia kaip vientisas organizmas. Tačiau kas gi tas paslaptingasis ponas vientisumas? Na, taip, apdovanojant kitų miestų kūrėjus (ar nevalstybinius teatrus) vientiso organizmo vientisumas tikrai pradėtų byrėti...

Pirmininkė yra pripažinusi, kad šiuo kriterijumi jau vadovaujamasi daugelį metų (pirmieji apdovanojimai surengti prieš ketvirtį amžiaus). Tad gal iš tiesų derėtų visa tai permąstyti iš naujo? Nes dabar atrodo, jog tik elitas įvertina tokį patį elitą, pagal savo skonį ir pažintis. Galų gale daug ką pasako ir pačios vertinimo komisijos sudėtis – joje paprastai dalyvauja tik vienas (ar keli) teatrologai iš Kauno (kaip kitų miestų atstovai), visi kiti – vilniečiai, nes juk tik iš Vilniaus nemokamai į kitus miestus veža jau spėjęs pagarsėti baltasis autobusiukas. Tad nenuostabu, kad ir prizai atitenka gerai pažįstamiems sostinės teatralams. O gal kartais jis niekur ir nevažiuoja... Vertinti ir įvertinti teatrą juk irgi gali tik Vilniaus kritikai? Jau seniai yra tekę iš vilniečių lūpų nugirsti, kad ne tik teatro, bet ir jo kritikos kituose miestuose nėra...

Gal tada baikime apsimetinėti, tegu sostinėje kultūros politiką formuojantys asmenys pagaliau apibrėžia: Lietuva – Vilnius, visi kiti miestai ir miesteliai – Lietuva+. Juk tokią sampratą puikiai paliudija ir periferijos kultūriniams leidiniams bei įstaigoms skiriamas finansavimas – šią dieną numetamas jau net ir apgraužtas kaulas. Jauniems kūrėjams čia sunku rasti erdvę, kurioje galėtų eksperimentuoti ir bendradarbiauti. O paskui juk lengviausia pasakyti – štai, šičia nieko nėra arba jei ir yra, tai prastos kokybės, nėra už ką apdovanoti, galime tik nominuoti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Orakulas

Orakulas portretas
Apskritai nacionaliniai teatrai ir yra tam, kad akumuliuotų talentingiausias meno pajėgas, gautų geriausią finansavimą ir sukurtų išskirtinį produktą. Na taip, "nacionalinių" koncentracija - Vilniuje. Kažkaip Kaune pavyko netyčia vieną nacionalinį "pramušti", bet tai labiau išimtis sistemoje. Remiantis šiais argumetais, būtų skandalinga, jei meninės, intelektinės ir t.t. kokybės bei finansavimo akcentas atsidurtų kitur, t.y. geriausia meninė produkcija Lietuvoje būtų sukuriama iš esmės kitus. Tačiau kam tada tie kryžiai ir savęs apsitapšnojimas? Moraline prasme gana "durnai" atrodo nominantai ir laureatai už tai, ką privalėjo atlikti. Kita vertus, mūsyse ir taip viskas iš anksto aišku. Na, kaip galima neapdovanoti nominantu tapusio O. Koršunovo, J. Vaitkaus, ar kitų gerbiamų ir pripažintų personų? Tai vienintelis šansas periferijai būti pastebėtiems - bent jau atsidurti sąraše, kai ten šmėkštelėjo didieji.

to XXL

to XXL portretas
Straipsnyje yra ginčytinų vietų - kad ir apie šiemetinių Auksinių scenos kryžių režisūrą. Renginys pabrėžtinai santūrus, bet daug skoningesnis už daugelį kituose teatruose vykusių apdovanojimų. Dėl kokybės Vilniuje: teko matyti bene daugiausiai šiemet nominuotą "Oidipo mitą". Sunkiai žiūrimas spektaklis - režisierius akivaizdžiai nesuvaldė milžiniškos apimties medžiagos. Jei ten kas ir verta Kryžiaus, tai scenografija ir gal dar muzika. Dėl Apeirono - taip, deja.

XXL

XXL portretas
Galime labai pykti, bet Vilniuje tikrai sukoncentruota visa kas geriausia teatre. Ir nieko čia nepadarysi. Straipsnis yra toks pats nekompetentingas, kaip Aiperono protestas. Vargu ar yra prastesnis teatras Lietuvoj, nei protestus nuolat keliantis Aiperonas. Bus labai gerų spektaklių, bus ir apdovanojimų.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nužydėjusi aristokratų tapatybė
    Nužydėjusi aristokratų tapatybė

    Į Britaniją išplasnojusios buvusios manekenės ir milijonieriaus žmonos grožis baigiasi. Ir ryškiausios rožės kada nors nuvysta. Prieš amžinybę neįgalus net makiažas už 300 €, skirtas pikiruoti po turtingų dėdžių vakar...

    14
  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    13
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Adventinės premjero godos
    Adventinės premjero godos

    Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės minister...

    3
  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
Daugiau straipsnių