„Scenos kryžiai“ – kam iš tiesų jie naudingi?

Kiekvienais metais Tarptautinę teatro dieną minime žiūrėdami per LRT tiesiogiai transliuojamą didžiausių šalies profesionalaus teatro menininkų apdovanojimų "Auksiniai scenos kryžiai" ceremoniją. Jau ne vienus metus ją žiūrint šventinė nuotaika kiek sugenda.

Pagalvoji sau, kad problema slypi tik tavo nuomonėje, ir tiek. Išaušta kita diena, galiausiai pavasaris, ir pasimiršta. Tačiau šiais metais stebint ceremoniją ir išgirdus paskelbtus nuosprendžius tylėti daugiau nebesinori, ir tikrai tai taip greitai nepasimirš.

Visų pirma, norisi iškelti atvirą klausimą – kam šie apdovanojimai iš tiesų yra reikalingi? Kokia jų prasmė? Skatinti tarpusavio neapykantą? Didinti emigraciją? Sostinės teatrų lankomumą? Sovietmetis seniai baigėsi, o vis dar viskas sukasi aplink sostinę. Šiais metais ceremonija vyko Klaipėdos dramos teatre, anksčiau – Panevėžio J.Miltinio dramos teatre, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Iš išorės lyg ir nieko negali prikišti – decentralizacija vykdoma. Bet ar ji iš tiesų reali ar labiau fiktyvi? Kam metai iš metų nominuoti kitų miestų spektaklius, jeigu iš anksto jau viskas lyg ir nuspręsta (susidaro toks įspūdis) – apdovanoti bus Vilniaus teatrai?!

Šiais metais iš septyniolikos apdovanojimų tik du jų atiteko ne Vilniaus miesto spektakliams – Klaipėdos dramos teatre pagal Augusto Strindbergo pjesę "Tėvas" pastatytam spektakliui. Nes tik Vilniuje viskas moderniausia ir kūrybiškiausia? Na, jeigu jau taip, gal tada turėtų keistis ir pats apdovanojimų pavadinimas ir kitų miestų teatrus reikėtų tiesiog nominuoti vienoje kategorijoje – taip, kaip šiemet vadinosi atsiradusi nauja nominacija – "Teatras+"?

Nes tik Vilniuje viskas moderniausia ir kūrybiškiausia?

Nesinori įžeisti nei pačių kolegų (ar kolegių), nei apdovanotųjų, tačiau tikrai ne su visais sprendimais norėtųsi sutikti. Visų pirma jau su pačiomis nominacijomis – tarp jų nebuvo kitų tikrai lygiaverčių teatrų spektaklių vardų, dėl to jau spėjo pasipiktinti patys kūrėjai, greta Klaipėdos dramos teatro surengę protesto akciją "Dedu kryžių ant scenos kryžių".

Brangūs vilniečiai, jeigu jau sakote, kad tik sostinėje žydi ir skleidžiasi šiuolaikinė kultūra, gal jau pats laikas tokius paversti ir pačius kryžius? Nes jie bjauriai atsiduoda pelėsiu – ceremonijos idėja (šiais metais jos režisūra ypač mėgėjiška), nominacijos, vertinimo kriterijai, kurie iš esmės taip ir lieka paslaptimi. Nors komisijos pirmininkė Veronika Janatjeva viename interviu yra įvardijusi, kad pagrindinis vertinimo kriterijus – vientisumas ir geriausi spektakliai tie, kurie veikia kaip vientisas organizmas. Tačiau kas gi tas paslaptingasis ponas vientisumas? Na, taip, apdovanojant kitų miestų kūrėjus (ar nevalstybinius teatrus) vientiso organizmo vientisumas tikrai pradėtų byrėti...

Pirmininkė yra pripažinusi, kad šiuo kriterijumi jau vadovaujamasi daugelį metų (pirmieji apdovanojimai surengti prieš ketvirtį amžiaus). Tad gal iš tiesų derėtų visa tai permąstyti iš naujo? Nes dabar atrodo, jog tik elitas įvertina tokį patį elitą, pagal savo skonį ir pažintis. Galų gale daug ką pasako ir pačios vertinimo komisijos sudėtis – joje paprastai dalyvauja tik vienas (ar keli) teatrologai iš Kauno (kaip kitų miestų atstovai), visi kiti – vilniečiai, nes juk tik iš Vilniaus nemokamai į kitus miestus veža jau spėjęs pagarsėti baltasis autobusiukas. Tad nenuostabu, kad ir prizai atitenka gerai pažįstamiems sostinės teatralams. O gal kartais jis niekur ir nevažiuoja... Vertinti ir įvertinti teatrą juk irgi gali tik Vilniaus kritikai? Jau seniai yra tekę iš vilniečių lūpų nugirsti, kad ne tik teatro, bet ir jo kritikos kituose miestuose nėra...

Gal tada baikime apsimetinėti, tegu sostinėje kultūros politiką formuojantys asmenys pagaliau apibrėžia: Lietuva – Vilnius, visi kiti miestai ir miesteliai – Lietuva+. Juk tokią sampratą puikiai paliudija ir periferijos kultūriniams leidiniams bei įstaigoms skiriamas finansavimas – šią dieną numetamas jau net ir apgraužtas kaulas. Jauniems kūrėjams čia sunku rasti erdvę, kurioje galėtų eksperimentuoti ir bendradarbiauti. O paskui juk lengviausia pasakyti – štai, šičia nieko nėra arba jei ir yra, tai prastos kokybės, nėra už ką apdovanoti, galime tik nominuoti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Orakulas

Orakulas portretas
Apskritai nacionaliniai teatrai ir yra tam, kad akumuliuotų talentingiausias meno pajėgas, gautų geriausią finansavimą ir sukurtų išskirtinį produktą. Na taip, "nacionalinių" koncentracija - Vilniuje. Kažkaip Kaune pavyko netyčia vieną nacionalinį "pramušti", bet tai labiau išimtis sistemoje. Remiantis šiais argumetais, būtų skandalinga, jei meninės, intelektinės ir t.t. kokybės bei finansavimo akcentas atsidurtų kitur, t.y. geriausia meninė produkcija Lietuvoje būtų sukuriama iš esmės kitus. Tačiau kam tada tie kryžiai ir savęs apsitapšnojimas? Moraline prasme gana "durnai" atrodo nominantai ir laureatai už tai, ką privalėjo atlikti. Kita vertus, mūsyse ir taip viskas iš anksto aišku. Na, kaip galima neapdovanoti nominantu tapusio O. Koršunovo, J. Vaitkaus, ar kitų gerbiamų ir pripažintų personų? Tai vienintelis šansas periferijai būti pastebėtiems - bent jau atsidurti sąraše, kai ten šmėkštelėjo didieji.

to XXL

to XXL portretas
Straipsnyje yra ginčytinų vietų - kad ir apie šiemetinių Auksinių scenos kryžių režisūrą. Renginys pabrėžtinai santūrus, bet daug skoningesnis už daugelį kituose teatruose vykusių apdovanojimų. Dėl kokybės Vilniuje: teko matyti bene daugiausiai šiemet nominuotą "Oidipo mitą". Sunkiai žiūrimas spektaklis - režisierius akivaizdžiai nesuvaldė milžiniškos apimties medžiagos. Jei ten kas ir verta Kryžiaus, tai scenografija ir gal dar muzika. Dėl Apeirono - taip, deja.

XXL

XXL portretas
Galime labai pykti, bet Vilniuje tikrai sukoncentruota visa kas geriausia teatre. Ir nieko čia nepadarysi. Straipsnis yra toks pats nekompetentingas, kaip Aiperono protestas. Vargu ar yra prastesnis teatras Lietuvoj, nei protestus nuolat keliantis Aiperonas. Bus labai gerų spektaklių, bus ir apdovanojimų.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie vienintelę atramą oligarchiniam užvaldymui
    Apie vienintelę atramą oligarchiniam užvaldymui

    Panašu, jog dvi Rytų partnerystės valstybės – Gruzija ir Moldova – įprastai lyginamos savo pažanga Europos integracijos srityje, pradėjo gana atkakliai varžytis ir kurią apraizgė didesnis vieno milijardieriaus voratinklis. Ką turiu...

    2
  • Nevilties sausra
    Nevilties sausra

    Vilniuje itin šventiškai pristatyta naujoji, devintoji, "Renkuosi mokyti!" mokytojų karta. Liejosi džiugesys: norinčiųjų tapti mokytojais – rekordiškai daug! Nuo rugsėjo į 21 mokyklą įsilies 25 pokyčio komandos da...

  • Strateginė korupcijos karuselė
    Strateginė korupcijos karuselė

    Ar statistinis žmogus pirktų daiktą už pusę milijono, o paskui jį sandėlyje metų metus laikytų nenaudojamą? Na, jei sveiko proto, taip tikrai nedarytų. ...

    5
  • Apie švietimą dabarčiai ir ateičiai
    Apie švietimą dabarčiai ir ateičiai

    Birželio mėnuo tradiciškai ragina kalbėti apie švietimą, o šiandienės visuomeninės aktualijos – apie koncernus ir užvaldymą. Nei daugiau, nei mažiau, apie valstybės užvaldymą, palenkiant savo verslo interesams politikus. ...

    2
  • Minkštosios galios D diena
    Minkštosios galios D diena

    Dėmesio, dėmesio! Kalba driežažmogių ir masonų slapto CŽV kalėjimo atstovybė prie Susisiekimo ministerijos. Projekto "Naujojo pasaulio įsakymas" ("New world order") planuotojai ir vykdytojai jums byloja Viešpaties George&ls...

    7
  • Blogiausias pasimatymas gyvenime. Kaip jo išvengti?
    Blogiausias pasimatymas gyvenime. Kaip jo išvengti?

    Gal ir yra žmonių, tiesiog dievinančių pirmuosius pasimatymus, bet daugeliui jie kelia ne itin daug teigiamų emocijų. Neretai susitikimai su dar mažai pažįstamu asmeniu, kuriam simpatizuojate, panašėja labiau į delnus prakaituoti verčiantį ...

    4
  • Premjero vergai ir vasalai
    Premjero vergai ir vasalai

    Po skambių premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimų, kad Vilniuje ir Kaune planuojamų statyti atliekų deginimo gamyklų   projektai dvelkia korupcija, bent trumpam buvo atsiradusi viltis, jog bus atidžiai jais pasidomėta. O įtarimų ir k...

    8
  •  Lietuviškųjų tiltų istorijos
    Lietuviškųjų tiltų istorijos

    Šiemet šimto metų sukaktį mini aukščiausias ir ilgiausias Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas, iškilęs virš Dubysos slėnio į 42 m aukštį. Jis kelyje tarp Radviliškio ir Pagėgių, yra 570 m ilgio ir...

  • Asfalto vaikai
    Asfalto vaikai

    Šiandien vyresniems moksleiviams paskutinė mokslo metų diena. Atostogos! Lietuva rūpinasi savo ateitimi, vaikų stovykloms šiemet išdrebino 1 mln. eurų. Susimetė gailestingosios ministerijos, savivaldybės. Pridūrė, davė daugiau ne...

  • Ar išlaisvinsim kultūrą iš sostinės?
    Ar išlaisvinsim kultūrą iš sostinės?

    Vasarą iš Europos sostinių pasklinda kultūros renginiai. Tai metas, kai galima išvėdinti didžiąsias koncertų sales ir pasirengti naujam sezonui. Būtent dėl to pasaulyje žinomi Europos festivaliai kraustosi iš sostinių. Be to, ta...

Daugiau straipsnių