Šimtmečio šventė: kas, kur, kodėl?

Prieš kelias dienas praūžusios Mindauginės – paskutinė šiemet su šalies istorija susijusi šventė, tad nieko keista, kad daugiau ar mažiau viešos diskusijos krypsta būsimojo valstybės atkūrimo šimtmečio tema.

Apie tai, ką pasakytų žvelgdamas į nūdienos valstybę mūsų romantizuotas iš tikrųjų anaiptol ne toks jau romantiškas buvęs karalius Mindaugas. Ar kokia būtume tauta, jei šalies sienos būtų kaip Vytauto laikais. Na, ar apie tai, kaipgi švęsime atkurtos valstybės šimtmetį.

Respublikos įkūrimo šimtmetį jau šiemet žymintys suomiai, va, stato saunas net Paryžiuje ir JAV, mezga kojines savo karo veteranams, kepurėles – šimtmečio kūdikiams. O ką mes? Darbą vos pradėjusi kultūros ministrė ryžtingai sukritikavo pirmtakų indėlį. Esą negalima į šimtmečio minėjimo programą įtraukti stadiono statybos ar aikštės rekonstrukcijos. Su šia mintimi negalima nesutikti. Nors mes ir įpratome, bet laukti jubiliejų ar Seimo sprendimu tam tikram reiškiniui skirtų metų, kad sulopytume teatro stogą, pripirktume knygų bibliotekoms, suskaičiuotume piliakalnius ar išasfaltuotume kokį keliuką į signataro gimtinę – keista tradicija. Nacionalinio stadiono įkurtuvių ir atnaujintos Lukiškių aikštės šimtmečiui nesulauksime. O ko sulauksime mainais? Kur ir kokių šimtmečio minėjimo ženklų ieškoti, ko nepraleisti?

Atrodo, atsakymo niekas nežino. Bus dainų šventė Vilniuje, atskirose savivaldybėse pabirs projektų projektėlių, identiškų vykusiesiems ir ne šimtmečio metais, masiškumą Vasario 16-ąją garantuos vėliavytėmis mojuojantys mokinukai.

Kitaip tariant, kad visiems mums šimtmečio proga pirmiausia reikia vieno gero istorijos vadovėlio.

Taip svarstant apie tobuliausią šimtmečio minėjimą žvilgsnis užkliūva už įrašo socialiniame tinkle, kurio autorius džiaugiasi būsimu Lietuvos valstybės šimtmečiu. Tarsi nebūtų buvę šventojo Brunono akistatos su pagonimis, Mindaugas būtų karūnuotas kokiais 1918-aisiais, prieš pat Antano Smetonos inauguraciją. Akivaizdu – klaida ne gramatinė, o ir autorius – ne vienintelis, pasiklydęs istorijos sąvokose. Ar nebus taip, kad, žavėdamiesi didžiavyrių ir didmoterių atvaizdais ant marškinėlių, keliaudami žirgais ir motociklais iki Vytautą menančios Juodosios jūros, iš jubiliejų sąrašo ištraukdami po vieną tarpukario prezidentą, iš naujo atrasdami tautinį art deco nesugebame suverti šių simbolių į nuoseklų istorinį pasakojimą ir paprasčiausiai nebesuprantame, kas gi įvyko 1918-ųjų vasario 16-ąją. Kitaip tariant, kad visiems mums šimtmečio proga pirmiausia reikia vieno gero istorijos vadovėlio. O paskui galbūt laužų, marškinėlių, dainų ir torto su šimtu žvakučių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Šiuolaikinis folkloras
    Šiuolaikinis folkloras

    Gyvenimas kėsinasi perrašyti folklorą. Patarlę „Davė Dievas dantis, duos ir duonos“ jau reikėtų pakeisti: „Atėmė Dievas dantis, atims ir duoną“. Jokių metaforų įžvelgti nereikia – pakaks suvokti tiesmukai. Nete...

    1
  • Mobingo skvernai
    Mobingo skvernai

    Faktas. Pravieniškių kalėjimo pareigūnai kurstė sunkius nusikaltimus padariusius nuteistuosius pabėgti. Tačiau tie neskubėjo: spyriojosi, branginosi. O ko tikėtis iš piktadarių? Prižiūrėtojai buvo atkaklūs: siūlė pinigų, be to, pa...

    1
  • L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms
    L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms

    Baudas iš gyventojų rinko drąsiai, o dabar net paaiškėjus, kad tai darė neteisėtai, pinigų grąžinti neplanuoja. ...

    1
  • Metamorfozės. Koba
    Metamorfozės. Koba

    Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) vaikystės ir paauglystės laikais dabartinės Gruzijos (Sakartvelo) valstybės žemės buvo gili Romanovų imperijos provincija, kurioje ko nors pasiekti norintis žmogus būdavo verčiamas atsis...

    7
  • Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos
    Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos

    Gerbiamas Kretingos rajono savivaldybės mere Antanai Kalniau, sveikinu ir kviečiu arbatos puodeliui. ...

    23
  • „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“
    „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“

    Lietuva atšventė 34-uosius atkurtos Nepriklausomybės, Laisvės metus. Per kelis dešimtmečius ėjome nelengvu Lietuvos keliu. Buvo sunku, nors ir dabar ne visiems yra lengva socialiai gyventi, įsitvirtinti mūsų gražioje tėvynėje. ...

    2
  • Linkėjimai iš Kremliaus
    Linkėjimai iš Kremliaus

    Senų gerų įpročių atsikratyti sunku, o neretai ir iš viso neįmanoma. Tai liudija pastarasis brutalus išpuolis Vilniuje prieš didžiausio Kremliaus priešo A. Navalno (kuris toks liko net miręs) bendražygį L. Volkovą. Užpuo...

    2
  • Šventos dviprasmybės
    Šventos dviprasmybės

    Popiežiaus Pranciškaus valdoma katalikų bažnyčia išjudino Kubos ir JAV santykius. Ne be pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos pastangų prie derybų stalo sėdo ketvirtį milijono gyvybių nusinešusio konflikto Kolumbijoje pus...

    5
  • Būtis – lyg telefono kopija
    Būtis – lyg telefono kopija

    Praėjusią savaitę įvyko tragedija, lėmusi atominį sąmyšį šalyje: dingo socialiniai tinklai „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“. Kuriam laikui. ...

    8
  • Išaugti vardai
    Išaugti vardai

    Pasikeisti vardą kai kur pasaulyje – nesunku, tai jokia keistenybė. Amazonijos čiabuviai tiki, kad vardas auga kartu su žmogumi, todėl jį reikia keisti kas septynerius metus. Izraelyje vardą galima pasikeisti įvykus svarbiam pokyčiui gyvenime, t...

    4
Daugiau straipsnių