Šimtmečio šventė: kas, kur, kodėl?

Prieš kelias dienas praūžusios Mindauginės – paskutinė šiemet su šalies istorija susijusi šventė, tad nieko keista, kad daugiau ar mažiau viešos diskusijos krypsta būsimojo valstybės atkūrimo šimtmečio tema.

Apie tai, ką pasakytų žvelgdamas į nūdienos valstybę mūsų romantizuotas iš tikrųjų anaiptol ne toks jau romantiškas buvęs karalius Mindaugas. Ar kokia būtume tauta, jei šalies sienos būtų kaip Vytauto laikais. Na, ar apie tai, kaipgi švęsime atkurtos valstybės šimtmetį.

Respublikos įkūrimo šimtmetį jau šiemet žymintys suomiai, va, stato saunas net Paryžiuje ir JAV, mezga kojines savo karo veteranams, kepurėles – šimtmečio kūdikiams. O ką mes? Darbą vos pradėjusi kultūros ministrė ryžtingai sukritikavo pirmtakų indėlį. Esą negalima į šimtmečio minėjimo programą įtraukti stadiono statybos ar aikštės rekonstrukcijos. Su šia mintimi negalima nesutikti. Nors mes ir įpratome, bet laukti jubiliejų ar Seimo sprendimu tam tikram reiškiniui skirtų metų, kad sulopytume teatro stogą, pripirktume knygų bibliotekoms, suskaičiuotume piliakalnius ar išasfaltuotume kokį keliuką į signataro gimtinę – keista tradicija. Nacionalinio stadiono įkurtuvių ir atnaujintos Lukiškių aikštės šimtmečiui nesulauksime. O ko sulauksime mainais? Kur ir kokių šimtmečio minėjimo ženklų ieškoti, ko nepraleisti?

Atrodo, atsakymo niekas nežino. Bus dainų šventė Vilniuje, atskirose savivaldybėse pabirs projektų projektėlių, identiškų vykusiesiems ir ne šimtmečio metais, masiškumą Vasario 16-ąją garantuos vėliavytėmis mojuojantys mokinukai.

Kitaip tariant, kad visiems mums šimtmečio proga pirmiausia reikia vieno gero istorijos vadovėlio.

Taip svarstant apie tobuliausią šimtmečio minėjimą žvilgsnis užkliūva už įrašo socialiniame tinkle, kurio autorius džiaugiasi būsimu Lietuvos valstybės šimtmečiu. Tarsi nebūtų buvę šventojo Brunono akistatos su pagonimis, Mindaugas būtų karūnuotas kokiais 1918-aisiais, prieš pat Antano Smetonos inauguraciją. Akivaizdu – klaida ne gramatinė, o ir autorius – ne vienintelis, pasiklydęs istorijos sąvokose. Ar nebus taip, kad, žavėdamiesi didžiavyrių ir didmoterių atvaizdais ant marškinėlių, keliaudami žirgais ir motociklais iki Vytautą menančios Juodosios jūros, iš jubiliejų sąrašo ištraukdami po vieną tarpukario prezidentą, iš naujo atrasdami tautinį art deco nesugebame suverti šių simbolių į nuoseklų istorinį pasakojimą ir paprasčiausiai nebesuprantame, kas gi įvyko 1918-ųjų vasario 16-ąją. Kitaip tariant, kad visiems mums šimtmečio proga pirmiausia reikia vieno gero istorijos vadovėlio. O paskui galbūt laužų, marškinėlių, dainų ir torto su šimtu žvakučių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Priedų nereikia – duokite knygų
    Priedų nereikia – duokite knygų

    Vilniaus knygų mugės išvakarėse įprasta apžvelgti ypatingojo verslo, knygų leidybos, situaciją. Ji, kaip pripažįsta patys leidėjai, – ne iš sklandžiųjų. Nacionalinės bibliotekos statistikos skaičiuojamas leidėjų sąra&scaro...

  • Emigrantai atranda kitokią Lietuvą
    Emigrantai atranda kitokią Lietuvą

    Oficialiai Lietuva remia Ukrainą. Skatina integraciją į Vakarus. Yra aktyvi šios valstybės advokatė. Alkstanti darbo rinka laukia ukrainiečių net labiau nei kitų šalių darbo imigrantų. O ką jie randa patikėję, kad mūsų šalyj...

  • #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?
    #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?

    #MeToo judėjimo inspiruoti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo visuomet yra adresuojami konkrečiam fiziniam asmeniui, tačiau šalia dažnai figūruoja ir organizacijos pavadinimas: „UAB X vadovas“ ar „universiteto Y dėstytojas...

    7
  • Valstybininkus keičia naftininkai
    Valstybininkus keičia naftininkai

    Prieš dešimtmetį, gal prieš keliolika metų, Lietuvos vidaus politikos laukuose virė nuožmi kova su vadinamaisiais valstybininkais. Buvo ir yra žmonių, kurie nuoširdžiai tiki, kad mus valdo marsiečiai, yra garinančių actą ...

  • Neaiškios žinios iš Miuncheno
    Neaiškios žinios iš Miuncheno

    Aną savaitgalį Miunchene vyko tradicinė didžiųjų pasaulio galybių atstovų saugumo konferencija, o šios savaitės pradžioje tarptautinė spauda vertino jos rezultatus. Čia nuomonės labai skyrėsi. ...

    1
  • Kyšių metamorfozės
    Kyšių metamorfozės

    Lietuvos gimtadienis buvo gražus. Latviai dar tik švęs, todėl pas juos buvo negražu, nes Latvijos centrinio banko vadovas pateko už grotų dėl kyšių. Baisus skandalas. Jį paleido už 100 tūkst. eurų užstatą, bet suėmė jau pas mus &n...

    8
  • Kaimynų godos
    Kaimynų godos

    Sveikinimai braliukams! Linkėjimai kaimynams! Iki Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių finišo likus vos keletui dienų jau galima apžvelgti esminius jų rezultatus. Jie gal nėra labai guodžiantys Lietuvai, tačiau palankūs mūsų kaimynams. ...

    3
  • Hibridinė Karbauskio valdžia
    Hibridinė Karbauskio valdžia

    Karbauskio „Agrokoncerną“ ir Valstiečių partiją apdainavęs televizijos serijalas „Naisių vasara“ nieko bendro neturi su valstiečių partija, nemirksėdamas sako Seimo Pranckietis. „Naisių vasaroje“ nėra jokios polit...

    32
  • Politinė torpeda
    Politinė torpeda

    Neseniai viena apklausų bendrovė paskelbė, esą Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą aplenkė "valstiečius". ...

    2
  • Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?
    Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

    Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti apsispręsti...

    1
Daugiau straipsnių