Šimtmečio šventė: kas, kur, kodėl?

Prieš kelias dienas praūžusios Mindauginės – paskutinė šiemet su šalies istorija susijusi šventė, tad nieko keista, kad daugiau ar mažiau viešos diskusijos krypsta būsimojo valstybės atkūrimo šimtmečio tema.

Apie tai, ką pasakytų žvelgdamas į nūdienos valstybę mūsų romantizuotas iš tikrųjų anaiptol ne toks jau romantiškas buvęs karalius Mindaugas. Ar kokia būtume tauta, jei šalies sienos būtų kaip Vytauto laikais. Na, ar apie tai, kaipgi švęsime atkurtos valstybės šimtmetį.

Respublikos įkūrimo šimtmetį jau šiemet žymintys suomiai, va, stato saunas net Paryžiuje ir JAV, mezga kojines savo karo veteranams, kepurėles – šimtmečio kūdikiams. O ką mes? Darbą vos pradėjusi kultūros ministrė ryžtingai sukritikavo pirmtakų indėlį. Esą negalima į šimtmečio minėjimo programą įtraukti stadiono statybos ar aikštės rekonstrukcijos. Su šia mintimi negalima nesutikti. Nors mes ir įpratome, bet laukti jubiliejų ar Seimo sprendimu tam tikram reiškiniui skirtų metų, kad sulopytume teatro stogą, pripirktume knygų bibliotekoms, suskaičiuotume piliakalnius ar išasfaltuotume kokį keliuką į signataro gimtinę – keista tradicija. Nacionalinio stadiono įkurtuvių ir atnaujintos Lukiškių aikštės šimtmečiui nesulauksime. O ko sulauksime mainais? Kur ir kokių šimtmečio minėjimo ženklų ieškoti, ko nepraleisti?

Atrodo, atsakymo niekas nežino. Bus dainų šventė Vilniuje, atskirose savivaldybėse pabirs projektų projektėlių, identiškų vykusiesiems ir ne šimtmečio metais, masiškumą Vasario 16-ąją garantuos vėliavytėmis mojuojantys mokinukai.

Kitaip tariant, kad visiems mums šimtmečio proga pirmiausia reikia vieno gero istorijos vadovėlio.

Taip svarstant apie tobuliausią šimtmečio minėjimą žvilgsnis užkliūva už įrašo socialiniame tinkle, kurio autorius džiaugiasi būsimu Lietuvos valstybės šimtmečiu. Tarsi nebūtų buvę šventojo Brunono akistatos su pagonimis, Mindaugas būtų karūnuotas kokiais 1918-aisiais, prieš pat Antano Smetonos inauguraciją. Akivaizdu – klaida ne gramatinė, o ir autorius – ne vienintelis, pasiklydęs istorijos sąvokose. Ar nebus taip, kad, žavėdamiesi didžiavyrių ir didmoterių atvaizdais ant marškinėlių, keliaudami žirgais ir motociklais iki Vytautą menančios Juodosios jūros, iš jubiliejų sąrašo ištraukdami po vieną tarpukario prezidentą, iš naujo atrasdami tautinį art deco nesugebame suverti šių simbolių į nuoseklų istorinį pasakojimą ir paprasčiausiai nebesuprantame, kas gi įvyko 1918-ųjų vasario 16-ąją. Kitaip tariant, kad visiems mums šimtmečio proga pirmiausia reikia vieno gero istorijos vadovėlio. O paskui galbūt laužų, marškinėlių, dainų ir torto su šimtu žvakučių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nostalgija „Pravdos“ tiesai
    Nostalgija „Pravdos“ tiesai

    Kaip nauja pateikta Ramūno Karbauskio idee fixe – Lietuvoje sunkiai suvokiamu 300 tūkst. egzempliorių tiražu leisti vien gerąsias naujienas skelbiantį nemokamai platinamą laikraštį – nėra visiškai nauja. Bemaž apie tą pat...

  • Kiek iš mūsų?
    Kiek iš mūsų?

    Literatūrologas ir eseistas Mindaugas Kvietkauskas daugelyje savo mokslinių darbų ir naujausioje eseistikos knygoje "Uosto fuga" kalba apie mūsų įsigyvenimą vietoje. ...

    1
  • E. Macronas, R. Karbauskis ir padorios politikos ilgesys
    E. Macronas, R. Karbauskis ir padorios politikos ilgesys

    Vasaros atostogų metu daug kam norisi pailsėti nuo politikos ir diskusijų apie ją. Tačiau keliaujant ir bendraujant su žmonėmis politinė tematika sugrįžta gana netikėtose vietose. Taip atsitiko keliaujant su draugais šiauriniame Prancūzijos ...

    1
  • Pamestas telefonas – pasaulio pabaiga?
    Pamestas telefonas – pasaulio pabaiga?

    „Širdis nusirito į kulnus“ – taip būtų galima nusakyti išgąstį, kurį patiriame supratę, kad turbūt praradome savo išmanųjį telefoną. Jungtinėje Karalystėje organizacijos „Physiological Society“ at...

    2
  • „Nord Stream 2“: ar suveiks ES energetinis solidarumas?
    „Nord Stream 2“: ar suveiks ES energetinis solidarumas?

    Vasaros sezoną nerimsta politinės diskusijos dėl „Nord Stream 2“ ateities. Europos Sąjungai Tarybai pirmininkaujanti Estija nežada šio klausimo atidėti į tolimą stalčių. Liepos 18 dieną užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris...

    2
  • Lenktynės be pabaigos
    Lenktynės be pabaigos

    Štai pasaulio čempionė amerikietė Lilly King plaukimo takelyje pralenkė rusę Juliją Jefimovą, nors šios tėvynainis, kažkoks Vardenis Pavardenis, esą sporto komentatorius, prieš pat finalą ir bandė jos varžovę išmu&scar...

    4
  • Ilsėkis ramybėje, Lietuva!
    Ilsėkis ramybėje, Lietuva!

    Kuo yra gera liepos 26-oji? Tai yra diena, kai galite pailsėti. Bet svarbiausia, kad ir vakar tokia pat gera diena buvo, kai galėjote ramiai ilsėtis. Ir užvakar. Ir rytoj bus tokia pat gera diena ilsėtis. Ir poryt. Ir šitaip gerai Lietuvoje jau bus...

    17
  • Dvi populizmo rūšys
    Dvi populizmo rūšys

    Kadangi žodis „populistai“, kilęs iš lotyniško žodžio „populus“, kuris reiškia liaudį, tautą arba tiesiog žmones kolektyviai, tai galima manyti, kad populistai yra tikrieji demokratai, kuriems rūpi liaudies,...

  • Netikros naujienos
    Netikros naujienos

    Dalis Lietuvos žiniasklaidos atstovų taip įsijautė į įvykius kitapus Atlanto, kad (ne)jučia ėmė mėgdžioti amerikiečius. Tiesa, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnų galimi ryšiai su Rusija nublanksta prieš tai, kok...

    4
  • Rusijai nepatogūs faktai
    Rusijai nepatogūs faktai

    Rusija neseniai išreiškė pasipiktinimą NATO sukurtu filmuku apie „miško brolius“ – Estijos, Latvijos ir Lietuvos rezistencinės kovos su sovietais istoriją. Nors Baltijos šalyse partizanų kova su sovietų okupa...

    13
Daugiau straipsnių