Situacija darbo rinkoje primena 2005-uosius

Trečiąjį šių metų ketvirtį, nustojus veikti išaugusios minimalios mėnesinės algos efektui, išryškėjo tikrasis atlyginimų augimo tempas Lietuvoje. Jis šiuo metu prilygsta tam, kurį galėjome stebėti maždaug 2005-aisiais, kuomet pradėjo įsibėgėti infliacinė spiralė, į viršų stūmusi atlyginimų ir infliacijos augimą.

Atlyginimai sparčiausiai auga privačiame sektoriuje

Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje augo 7,2 proc. Augimas atskaičius mokesčius buvo 1,1 procentinio punkto didesnis – jį nulėmė šiemet nuo 200 iki 310 eurų kilstelėtas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Tiesa, privačiajame sektoriuje atlyginimų augimas buvo kiek spartesnis nei visame šalies ūkyje ir siekė 8,1 proc.

Trečiąjį ketvirtį atlyginimai sparčiausiai augo IT sektoriuje. Būtent šiame sektoriuje jau keleri metai iš eilės stebimos vis didėjančios žirklės tarp specialistų paklausos ir pasiūlos. Kiti sektoriai, kuriuose atlyginimų augimas buvo spartesnis, – tai finansai, kasyba, žemės ūkis, prekyba.

Įtampa darbo rinkoje tik didės

„Danske Bank“ prognozuoja, kad atlyginimų augimas kitąmet bus nežymiai spartesnis nei šiemet ir sieks 8,4 proc. prieš mokesčius, o juos atskaičius bus procentiniu punktu didesnis. Tam įtakos turės nuo kitų metų iki 380 eurų kylantis NPD.

Pagrindinis mechanizmas, pastaruoju metu stumiantis atlyginimus į viršų, yra vis mažėjantis bedarbių skaičius, kitaip tariant – besitraukianti darbo pasiūla bei tuo pat metu vis labiau auganti paklausa darbo jėgai. Ieškoti naujų darbuotojų įmones skatina didėjantis ekonominis aktyvumas ir gerėjantys lūkesčiai. Veiklos apimtis planuoja didinti tiek eksportuojančios, tiek ir į vidaus rinką besiorientuojančios įmonės.

Visa tai reiškia, kad spaudimas atlyginimams augti tik didės. Atlyginimų augimą kitąmet leidžia prognozuoti ir verslo nusiteikimas. Apklausų duomenimis, kitąmet algas darbuotojams kelti ketinančių įmonių skaičius bus dar didesnis nei šiemet.

Infliacinės spiralės rizika

Šiuo metu darbo rinkoje susiklosčiusi situacija iš dalies primena tai, ką stebėjome maždaug 2005 metais – nedarbo lygis ir atlyginimų augimas tuomet buvo panašus kaip dabar. Tačiau per kitus dvejus metus – 2006, 2007 metais – visu tempu įsisuko infliacinė spiralė, kuomet krentant nedarbui spaudimas didinti atlyginimus didėja, tai stumia į viršų infliaciją, auganti infliacija savo ruožtu prisideda prie atlyginimų augimo ir t.t. Jau 2006 m. pabaigoje atlyginimų augimas siekė 20 proc., infliacija taip pat šovė į viršų.

Sumažinti infliacinės spiralės riziką galime mes visi – įmonės, vartotojai, bankai, taip pat ir valdžios sektorius. Svarbiausia – nepasiduoti emocijai, kad viskas ir vėl turėtų augti dviženkliais skaičiais – atlyginimai, kainos, kreditavimas, valdžios išlaidos. Kai kurių nuo valstybės finansavimo priklausančių socialinių grupių reikalavimai didinti atlyginimus 30 ar daugiau proc. primena būtent tokią emociją.

Prie įtampos darbo rinkoje mažinimo valdžia turėtų prisidėti ir šalindama butelio kaklelius darbo rinkoje. Pagrindinis uždavinys čia tenka švietimo sistemai, atsakingai už įgūdžių ir kompetencijų pasiūlą rinkoje. Jau minėtas IT sektorius yra puikus to pavyzdys. Tačiau, kaip parodė „Danske Bank“ užsakymu atlikta įmonių apklausa, pagrindinis trukdis verslo plėtrai regionuose yra būtent darbuotojų trūkumas. Tik regionuose labiausiai trūksta ne IT specialistų, o technines, inžinerines specialybes turinčių darbuotojų. Spaudimą nepamatuotam atlyginimų augimui sumažintų ir didesnė imigracija iš Lietuvai kultūriškai artimų šalių, tokių kaip Ukraina.

Artimiausiais metais apie kaistančią darbo rinką girdėsime vis daugiau. Problemos aktualumą didins ne tik mažėjantis nedarbas, bet ir vis aktyvesnė vidaus paklausa bei įsibėgėjantis verslo ciklas pagrindinėse eksporto rinkose. Geresnės pamokos nei laikotarpis prieš 2008-2009 m. krizę vargu, ar būtų galima surasti. Todėl dabar svarbiausia – nekartoti anuomet padarytų klaidų.


Šiame straipsnyje: darbo rinkaekonomikadarbas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Tai kaip sekasi Naujuosius Vasiukus, atsiprašau, Vilnių, padaryti Europos finansų sostine? Atsimenate, kai prasidėjo Brexitas, Lietuvos svajotojai puolėsi kviesti Londono bankus į Vilnių? Bet juk bankams reikalingi talentai. O Lietuvos talentai šauktiniais bėginėja po krūmus, jiems kaimo degeneratai daužo galvas kareivinėse. Aišku, kad Londone esantiems bankams tokio durnių laivo nereikia. ""JP Morgan" nuomoja 200 bankininkų Frankfurte. Didžiausias JAV bankas greitai įgyvendina savo perkėlimo planus iš Londono į Frankfurtą: jis žymiai padidina savo darbuotojų skaičių mieste. Frankfurtas turi tapti investicinės bankininkystės ES centru." Trumpai sakant, prastai sekasi Vilnių padaryti Europos finansų sostine. Kas kaltas? Naivumas. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Šventės – ne mums
    Šventės – ne mums

    Štai ir baigėsi visą mėnesį Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas. Dar viena futbolo šventė be mūsų – lietuvių. Vis dėlto 21-osios planetos pirmenybės nenuvylė. Vieniems dovanojo triumfo džiugesį, kitiems – a&sca...

  • Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?
    Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?

    Vienas procentas transporto bendrovių Lietuvoje valdo 70 procentų viso mūsų šalies sunkvežimių parko ir paprastai dirba pelningiau negu mažosios transporto įmonės. Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams? Ar jiems būtina užaugti ir papil...

  • Du procentai moralės
    Du procentai moralės

    D.Trumpas. NATO. Du ar keturi procentai BVP? Grėsmės. Ir D.Grybauskaitė ant savo arkliuko – pakeliui į Briuselio olimpus. ...

    12
  • Atostogaujantys lavonai
    Atostogaujantys lavonai

    Šiaip jau pravirkdyti mane nelengva, bet žiūrėdama paskutines 30 filmo "Call Me by Your Name" ("Vadink mane savo vardu") minučių, ašarojau nevaikiškai. Visai nenoriu gadinti jums žiūrėjimo malonumo juostos, kuri...

    14
  • Ne maištas, ne reforma. Kas tai?
    Ne maištas, ne reforma. Kas tai?

    Tai etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Nuo rugsėjo 1-osios įsigalioja nauja pedagogų darbo apmokėjimo tvarka. Pirmas dalykas, kuris krenta į akis, tai viešojoje erdvėje pasirodę skaičiai. 32 tūkst. mokytojų ir 22 tūkst. etatų, kuriuos si...

    1
  • Lietuva per brangi
    Lietuva per brangi

    Šventas atostogų metas rugpjūtis. Na, Prezidentė Dalia Grybauskaitė kasmet šventvagiauja, neina atostogų, nors tu ką. Jau devynerius metus nepavargsta vargti. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mažumėlę bus su šeima – ke...

    1
  • Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?
    Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?

    Medikų misija gelbėti žmogaus gyvybę. Ir tikrai mūsų, Lietuvos medikai, yra profesionalūs, vertinami pasaulyje. Jie vertesni ir daug didesnių atlyginimų, ir daug daugiau visuomenės pagarbos. Tačiau socialinio draudimo sistema Lietuvoje ne tik netobu...

    3
  • Populistas pasikliovė likimu
    Populistas pasikliovė likimu

    Gajus gimė liepos 13-ąją senovės Romoje, todėl ne veltui buvo vadinamas dar ir Julijumi. Tiesa, niekas iš tuos laikus pamenančių senolių šiandien aiškiai neprisimena, ar ta diena buvo penktadienis. Gajaus vaikystės laikais Roma bu...

    3
  • Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?
    Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

    Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ateityj...

  • Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos
    Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos

    Prancūzija gynybai išleidžia daugiau negu Rusija. Reikia pripažinti, kad šie skaičiai truputį klaidinantys. Kremlius tikriausiai deklaruoja sumažintas išlaidas. Be to, jis savais 55,3 mlrd. JAV dolerių apmoka daugiau negu Prancūzij...

    2
Daugiau straipsnių