Šių dienų pirkėjo dilema: taupyti ar skolintis?

SEB banko užsakymu šiemet atlikta apklausa parodė, kad vartojimo reikmėms Lietuvoje labiau linkę skolintis vyrai − 36 proc. apklaustų vyrų ir 27 proc. moterų yra ėmę vartojimo paskolą.

Taip pat aktyviau skolinasi miestiečiai, didesnes pajamas gaunantys, vidutinio amžiaus gyventojai (beveik pusė 36−45 metų amžiaus respondentų yra skolinęsi vartojimo reikmėms). Šie asmenys, „Creditinfo“ duomenimis, yra ir tarp aktyviausiai kuriančiųjų verslą Lietuvoje. Toks sutapimas, ko gero, nėra atsitiktinis.

Verslūs žmonės moka skaičiuoti, greitai priimti sprendimus ir pasinaudoti palankiomis aplinkybėmis. O planuodami ir priimdami sprendimus atsižvelgia ne tik į kainą, bet ir į galimą naudą bei laiką, kurio prireiks tikslui pasiekti. Galime rasti daug pavyzdžių, kai įmonės, užuot investavusios vien nuosavas lėšas, plėtrai skolinasi, nes taip vadinamoje pigių pinigų aplinkoje labiau apsimoka. Versliems žmonės skolinti pinigai tėra dar viena priemonė pasiekti savo tikslų. Tokiu kampu į skolinimąsi, ko gero, būtų naudinga pabandyti pažvelgti ir tiems gyventojams, kurie nedrįsta net svarstyti šios galimybės.

Žmonių nenorą būti skolingiems taikliai paaiškina Perspektyvos teorija (Prospect Theory). Pagal ją, dauguma žmonių jautriau reaguoja į galimus nuostolius, todėl, priimdami sprendimus, apie galimą naudą galvoja mažiau. Vien žodis „palūkanos“ daug kam asocijuojasi su nuostoliais, nors tai yra kaina, kurią mokame už suteiktą paslaugą. Todėl tam tikrais atvejais pasiskolinti ir įsigyti prekę ar paslaugą tuojau pat gali būti tinkamesnis sprendimas nei pirkinio atidėjimas ateičiai, kai pavyks susitaupyti visą reikalingą sumą. Pavyzdžiui, automobilio ar kompiuterio, reikalingų darbui, įsigijimas arba profesiniai kursai, kuriuos baigus bus galima gauti pelningesnių darbo pasiūlymų.

Finansinio raštingumo įgūdžių stoka taip pat trukdo įvertinti, kada skolinimasis gali būti racionalus sprendimas. Neįpratę planuoti savo pajamų ir išlaidų bei laikytis finansinės drausmės, žmonės dažnai ir nesusitaupo, ir nemoka sėkmingai pasinaudoti skolintais pinigais. Kita vertus, atsakingas skolinimasis netgi padeda formuoti taupymo įpročius. Žmogus įpranta kiekvieną mėnesį atidėti tam tikrą sumą, skirtą paskolos įmokai ir palūkanoms sumokėti, ir yra priverstas galvoti apie efektyvesnį savo išlaidų valdymą.

Minėtos SEB banko apklausos duomenimis, skolinimąsi kaip psichologinę naštą įvardijo du trečdaliai apklaustų Lietuvos gyventojų. Dėl to jiems yra priimtiniau taupyti ir susitaupius nusipirkti reikalingą pirkinį, o ne įsigyti jį dabar ir mokėti vėliau. Gerai, kai toks požiūris apsaugo nuo per didelio pasitikėjimo ir neatsakingo skolinimosi, tačiau jis taip pat užkerta kelią pasinaudoti palankiomis galimybėms atsakingai pasiskolinti, kurios ilgainiui duotų daugiau finansinės naudos ir padėtų kompensuoti dėl skolinimosi patirtas išlaidas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Chi chi chi

Chi chi chi portretas
Akivaizdus Kremliaus propagandos neigiamas poveikis Putino subinlaižių psichikai: vienas jau pusę metų, kaip katė su pūsle, laksto po visus komentarus su APKALTA, o anonimas-RUSAS, apart šlapimo nelaikymo bėdų, dar ir čiulpiku tapo.

Romeo

Romeo portretas
Tuščias melas, gerai dar, kad autorius neslepia savo priklausomybės bankui. O iš tikro skolintis gal dar... galima iš artimo žmogaus, bet tik ne iš suįžūlėjusių Lietuvoje veikiančių skandinavų bankų. Nes pažintis su jais dažną atveda į absoliučią pražūtį. Tuo tarpu taupymosi reikia išmokti mąstant savo galva, o ne klausant bankininkų melo melodijų
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    5
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    10
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
  • Politinio idiotizmo atlaidai
    Politinio idiotizmo atlaidai

    Gal ir perlenkė lazdą eurokomisaras V.P.Andriukaitis, idiotizmu pavadinęs mūsų energetikos politiką, nukreiptą prieš Astravo atominį hiperboloidą. ...

    48
  • Ačiū Dievui, kad NATO nemiega
    Ačiū Dievui, kad NATO nemiega

    Jau seniai Baltijos šalys nebuvo Europos spaudos dėmesio centre kaip dabar, prasidėjus rusų ir baltarusių karinėms pratyboms Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pašonėje. Gera čia nebent tai, kad be  žurnalistų budi ir NATO. ...

    11
  • Kitas požiūris į emigraciją
    Kitas požiūris į emigraciją

    Praėjusią savaitę vykusiame „Rytų Europos Davosu” vadinamame Krynicos Ekonomikos forume (Lenkija) vyko įdomi diskusija apie Ukrainos darbuotojus Europos darbo rinkoje (Economic Migrants from Ukraine on the European Labour Market). Diskusi...

    1
  • Dvigubi standartai?
    Dvigubi standartai?

    Lenkijos diplomatijos vadovas Witoldas Waszczykowskis iškėlė mintį, o premjerė Beata Szydło sutiko, kad Lenkija turi teisę reikalauti iš Vokietijos reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą. ...

    5
  • Trumpų distancijų metas
    Trumpų distancijų metas

    Nebeskaudinsime krepšinio gerbėjų dėl jų širdį draskančios nesėkmės Europos čempionate. Mušta korta. Jų startas buvo daug žadantis, bet spurtas trumpas.  ...

    3
  • Antausis krepšininkams – laiku
    Antausis krepšininkams – laiku

    Blogiausia, kas galėjo įvykti, įvyko. Lietuvos rinktinės krepšininkai tik per televizoriaus ekraną stebės Europos čempionato ketvirtfinalio mūšius. Ar viskas galėjo susiklostyti kitaip? ...

    3
Daugiau straipsnių