Šių dienų pirkėjo dilema: taupyti ar skolintis?

SEB banko užsakymu šiemet atlikta apklausa parodė, kad vartojimo reikmėms Lietuvoje labiau linkę skolintis vyrai − 36 proc. apklaustų vyrų ir 27 proc. moterų yra ėmę vartojimo paskolą.

Taip pat aktyviau skolinasi miestiečiai, didesnes pajamas gaunantys, vidutinio amžiaus gyventojai (beveik pusė 36−45 metų amžiaus respondentų yra skolinęsi vartojimo reikmėms). Šie asmenys, „Creditinfo“ duomenimis, yra ir tarp aktyviausiai kuriančiųjų verslą Lietuvoje. Toks sutapimas, ko gero, nėra atsitiktinis.

Verslūs žmonės moka skaičiuoti, greitai priimti sprendimus ir pasinaudoti palankiomis aplinkybėmis. O planuodami ir priimdami sprendimus atsižvelgia ne tik į kainą, bet ir į galimą naudą bei laiką, kurio prireiks tikslui pasiekti. Galime rasti daug pavyzdžių, kai įmonės, užuot investavusios vien nuosavas lėšas, plėtrai skolinasi, nes taip vadinamoje pigių pinigų aplinkoje labiau apsimoka. Versliems žmonės skolinti pinigai tėra dar viena priemonė pasiekti savo tikslų. Tokiu kampu į skolinimąsi, ko gero, būtų naudinga pabandyti pažvelgti ir tiems gyventojams, kurie nedrįsta net svarstyti šios galimybės.

Žmonių nenorą būti skolingiems taikliai paaiškina Perspektyvos teorija (Prospect Theory). Pagal ją, dauguma žmonių jautriau reaguoja į galimus nuostolius, todėl, priimdami sprendimus, apie galimą naudą galvoja mažiau. Vien žodis „palūkanos“ daug kam asocijuojasi su nuostoliais, nors tai yra kaina, kurią mokame už suteiktą paslaugą. Todėl tam tikrais atvejais pasiskolinti ir įsigyti prekę ar paslaugą tuojau pat gali būti tinkamesnis sprendimas nei pirkinio atidėjimas ateičiai, kai pavyks susitaupyti visą reikalingą sumą. Pavyzdžiui, automobilio ar kompiuterio, reikalingų darbui, įsigijimas arba profesiniai kursai, kuriuos baigus bus galima gauti pelningesnių darbo pasiūlymų.

Finansinio raštingumo įgūdžių stoka taip pat trukdo įvertinti, kada skolinimasis gali būti racionalus sprendimas. Neįpratę planuoti savo pajamų ir išlaidų bei laikytis finansinės drausmės, žmonės dažnai ir nesusitaupo, ir nemoka sėkmingai pasinaudoti skolintais pinigais. Kita vertus, atsakingas skolinimasis netgi padeda formuoti taupymo įpročius. Žmogus įpranta kiekvieną mėnesį atidėti tam tikrą sumą, skirtą paskolos įmokai ir palūkanoms sumokėti, ir yra priverstas galvoti apie efektyvesnį savo išlaidų valdymą.

Minėtos SEB banko apklausos duomenimis, skolinimąsi kaip psichologinę naštą įvardijo du trečdaliai apklaustų Lietuvos gyventojų. Dėl to jiems yra priimtiniau taupyti ir susitaupius nusipirkti reikalingą pirkinį, o ne įsigyti jį dabar ir mokėti vėliau. Gerai, kai toks požiūris apsaugo nuo per didelio pasitikėjimo ir neatsakingo skolinimosi, tačiau jis taip pat užkerta kelią pasinaudoti palankiomis galimybėms atsakingai pasiskolinti, kurios ilgainiui duotų daugiau finansinės naudos ir padėtų kompensuoti dėl skolinimosi patirtas išlaidas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Chi chi chi

Chi chi chi portretas
Akivaizdus Kremliaus propagandos neigiamas poveikis Putino subinlaižių psichikai: vienas jau pusę metų, kaip katė su pūsle, laksto po visus komentarus su APKALTA, o anonimas-RUSAS, apart šlapimo nelaikymo bėdų, dar ir čiulpiku tapo.

Romeo

Romeo portretas
Tuščias melas, gerai dar, kad autorius neslepia savo priklausomybės bankui. O iš tikro skolintis gal dar... galima iš artimo žmogaus, bet tik ne iš suįžūlėjusių Lietuvoje veikiančių skandinavų bankų. Nes pažintis su jais dažną atveda į absoliučią pražūtį. Tuo tarpu taupymosi reikia išmokti mąstant savo galva, o ne klausant bankininkų melo melodijų
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Įsivaikinimo klausimas
    Įsivaikinimo klausimas

    Šįkart – ne apie naikinamus kūdikių ar vaikų globos namus, o apie NEP’o (naujosios ekonominės politikos), gyvavusios beveik prieš šimtmetį bolševikų priešaušrio ūkinės farmacijos laikais, maniją. ...

    1
  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

    13
  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

    4
  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

  • Inteligentiškos patyčios
    Inteligentiškos patyčios

    Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų p...

    5
  • Kokia bus naujos kartos pensija?
    Kokia bus naujos kartos pensija?

    Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poil...

    5
  • Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?
    Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?

    Prieš kelias dienas premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas susidariusią situaciją su žurnalų plėšymais, įsigaliojus naujiems alkoholio reklamos ribojimams, atkreipė dėmesį į proto neturėjimą, akcentavo tai, jog įstatymo negalima...

    3
  • Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?
    Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?

    „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per m...

    11
  • Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus
    Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus

    Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui pr...

    2
  • Lunatikų šventė už 40 milijonų
    Lunatikų šventė už 40 milijonų

    Viskas, prie ko tik prisiliečia politikos papuasai, virsta nesąmonėmis, iškreipiančiomis gyvenimą. Po jų sprendimų tai reikia plėšyti Vakarų leidinius, tai kavinėse šampaną pilstyti į grafinus, kad tik nebūtų pažeistas pusga...

    34
Daugiau straipsnių