Šių laikų herojus

Paskutinę kovo savaitę dar sykį nuvilnijo jau kada pasibaigusių savivaldybių rinkimų šleifas. Mat į politinių bakchanalijų katilą žibalo kibirą staiga šliūkštelėjo susisiekimo ministras, visiems labai netikėtai atstatydinęs Valstybinio jūrų uosto direktorių.

Minimų priežasčių daug, kurias, beje, pats ministras svarbiems asmenims papunkčiui dar turės vardyti ir jas pagrįsti, tad nėra prasmės viso to kartoti.

Bet negalima sakyti, kad direktorius liko labai nuskriaustas, juk atsisveikindamas (kad ir kietuoju būdu) ministras skyrė jam tokio dydžio premiją (botago ir pyrago principas?), kuri viršija bent kas penkto šalies piliečio visų metų pajamas. Tačiau reikia pripažinti, kad tas penktadalis tokių pareigų neužima, tai ir svetimos premijos pavydėti nederėtų.

Taigi vieniems tas susisiekimo ministro manevras patiko, kiti įniršo ne juokais. Labiausiai – Kultūros komiteto pirmininkas iš Seimo.

Galimas dalykas, nesuderinta su kuo reikia ministro ofenzyva jam pačiam dar atsirūgs, ir skaudžiai. Tačiau valstybės piliečiai dabar bent jau žino to ministro pavardę, kuri, be kita ko, garsi (tik gal labiau komplikuotame kontekste) dar ir jo bendrapavardžio, taip pat buvusio susisiekimo ministro, dėka.

O retas kuris pilietis šiandien galėtų išvardyti, pavyzdžiui, ūkio ar žemės ūkio, ar dar kokio kito pareigas einančio ministro pavardes, nes dauguma jų, anot Z kartos kompiuterinių genijų, tiesiog yra no name‘ai. Lietuviškai tariant, bevardžiai, galbūt net beveidžiai, kokie paprastai turėtų būti žvalgybos agentai, bet jokiu būdu ne ministrai – vykdomosios valdžios generolai.

Juk dauguma jų savo postuose tūno nuo kadencijos pradžios. Ir ką? Ir nieko. Išskyrus kai kuriuos gėdingus epizodus, vieni svarbiausių valstybės žmonių svarbiais šaliai momentais slepiasi apkasuose.

O štai susisiekimo ministras nebe pirmą kartą puolė į ataką beveik beginklis. Tik veikiausiai premijos už tai negaus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Cha cha cha

Cha cha  cha  portretas
Jei Skvernelis toks bukas, kad nesugeba susikalbėti net su tokia kultūringa publika kaip mokytojai, tai gal jam reikėtų užleisti premjero postą Masiuliui, kuris sugeba susikalbėti ne tik su mokytojais, bet ir išgirsti visų Lietuvos žmonių bėdas?

Anonimas

Anonimas portretas
...ir kodel kazin ? Lietuvos "vyriausybeje" vyrija ne darbu uzimti ,o pletkais ,kershtavimais, artistizmu ir kitais gedingais uzsiemimais darbas savo valstybiai ---ten "virsui" vyksta ...apie 30 %...pasibiauretina ,ziurint I tuos "isrinktuosius"

Anima

Anima portretas
Vienintelis ministras,kuris sąžiningai atlieka savo pareigas,elgiasi protingai.Prisiminkim,su mokytojais kalbėjosi tik jis,kai tuo tarpu Seimo kultūros ministras užpakalį prie kėdės prispaudęs nė piršto nepajudino.Aišku,tokie žmonės veislinių melagių vyriausybėje netinkami.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Kur eina karavanas?
    Kur eina karavanas?

    Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...

    6
  • Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?
    Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?

    1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...

    3
  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    3
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
Daugiau straipsnių