Skaitmeninė bankininkystė keičia tradicinę

Neretai sulaukiu klausimo, kada Lietuvoje ateis diena, kai skaitmeninė bankininkystė pakeis tradicinę ir dėl banko paslaugų į banko skyrių nebevaikščiosime. Tačiau ši diena jau yra atėjusi.

Net 99 proc. kasdieninių finansinių operacijų šiandien yra atliekama panaudojus savitarnos įrankius ir tik 15 proc. banko klientų dėl jų vis dar vyksta į banko skyrių. Tad klausimą reikėtų formuluoti kitaip – kada ir šie gyventojai ims naudotis inovatyviais sprendimais, kurie leidžia finansinius reikalus susitvarkyti neišėjus iš namų?

Poreikio tvarkyti finansinius reikalus „kaip įprastai“ dabar, kai apie 80 proc. Lietuvos gyventojų jau naudojasi internetu, kai sparčiai populiarėja šiuolaikinės technologijos ir greitėja gyvenimo tempas, o laikas tampa prabanga, nebelieka. Nėra ir būtinybės – skaitmeninių paslaugų plėtra yra nūdienos bankų prioritetas. Vien per šiuos metus SEB bankas Lietuvoje savo privatiems klientams pasiūlė galimybę konsultuotis internetu neatvykstant į banko skyrių, pristatė „Smart-ID“ programėlę, kuria daug patogiau prisijungti prie interneto banko negu naudojantis slaptažodžių kortele ar kodų generatoriumi. Taip pat neseniai atnaujinome ir savo mobiliąją programėlę bei sudarėme galimybę vartojimo kreditą gauti internetu.

Tad kada į skaitmeninę erdvę persikels visi banko klientai? Atsakymas į šį klausimą nėra toks jau akivaizdus ar paprastas, net jei ir manytume, kad apskritai įmanoma nuspėti kokį nors konkretų terminą. Prognozuoti – rizikingas užsiėmimas. Yra sričių, kur technologijos žadėjo perimti viską, bet neperėmė. Pavyzdžiui, nors vis daugiau gyventojų laidas, filmus ir kitokį vaizdo turinį žiūri per išmaniuosius telefonus, planšetes ir kompiuterius, nenunyko nei kinas, nei televizija. Tebėra gyva ir seniai „laidojama“ spauda. Lygiai taip pat tradicinės prekybos neišstūmė elektroninė, nors jos apimtys kasmet auga dešimtimis kartų.

Visgi žmonių įpročiai kartais gali keistis žymiai greičiau nei įprasta matyti ir tam nereikia dešimtmečių bei naujos užaugusios kartos. Pateiksiu kelis skaičius. Praėjusių metų pabaigoje pasiūlę galimybę klientams internetu teikti paraiškas vartojimo paskoloms ir gauti jas nekeliant kojos iš namų, šiandien stebime, kad beveik 90 proc. SEB banko klientų paskolą gauna būtent tokiu būdu. Keičiasi ir tai, kaip atsiskaitome. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje SEB banko klientų atsiskaitymų banko mokėjimo kortelėmis padaugėjo dešimtadaliu ir šiemet 41 proc. visų atsiskaitymų jau yra atliekama kortele.

Apsieiti be grynųjų pinigų tapo įprasta ir pačiose kasdieniškiausiose situacijose. Anksčiau nori nenori turėjai turėti grynųjų pinigų, tačiau dabar atsiskaityti be grynųjų įmanoma ir turguje, taksi ar kioske. Kaip ir su draugais ar kolegomis pasidalyti bendras išlaidas. SEB banko mobiliosios programėlės naudotojai smulkius pervedimus jau gali atlikti tik žinodami gavėjo (taip pat banko kliento) mobilaus telefono numerį. Tik tiek – nebereikia žinoti sąskaitos numerio ir nebereikia atlikti ilgos operacijų sekos. Tokias galimybes sukuria į bankininkystės procesus integruojamos naujosios technologijos. Ir tai tėra pradžia.

Netolimoje ateityje bankai pasiūlys dar daugiau naujų, modernių mokėjimo technologijų – momentinius mokėjimus, mobiliąsias pinigines, kt. Keisdamiesi kartu su savo klientais, bankų skyriai tampa nebe vieta mokėjimams ir pavedimams atlikti, bet vieta susitikti su banko specialistu finansinei konsultacijai. Ši tendencija visu greičiu įsisuka ir į Lietuvą. Ji taip pat, beje, diktuoja būtinybę toliau tobulinti elektronines, nuotoliniu būdu teikiamas paslaugas ir kurti naujas.

Kita vertus, bankai, viena po kitos pristatinėdami inovacijas, suvokia, kad daliai klientų šios naujovės bus iššūkis, todėl gyventojų aptarnavimas banko skyriuose tikrai neišnyks, kaip kad neišnyko laikraščiai, kinas ar tradicinės prekybos vietos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ot

Ot portretas
Kai prie skaitmeninės bankininkystės pereis Vatikano bankas, tada gal ir aš pagalvosiu. Bet kol Vatikano bankas laiko skaitmeninę bankininkystę nesaugia, tol ir kitiems vertėtų naudotis ja tik būtiniausiais atvejais.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Atostogaujantys lavonai
    Atostogaujantys lavonai

    Šiaip jau pravirkdyti mane nelengva, bet žiūrėdama paskutines 30 filmo "Call Me by Your Name" ("Vadink mane savo vardu") minučių, ašarojau nevaikiškai. Visai nenoriu gadinti jums žiūrėjimo malonumo juostos, kuri...

    14
  • Ne maištas, ne reforma. Kas tai?
    Ne maištas, ne reforma. Kas tai?

    Tai etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Nuo rugsėjo 1-osios įsigalioja nauja pedagogų darbo apmokėjimo tvarka. Pirmas dalykas, kuris krenta į akis, tai viešojoje erdvėje pasirodę skaičiai. 32 tūkst. mokytojų ir 22 tūkst. etatų, kuriuos si...

    1
  • Lietuva per brangi
    Lietuva per brangi

    Šventas atostogų metas rugpjūtis. Na, Prezidentė Dalia Grybauskaitė kasmet šventvagiauja, neina atostogų, nors tu ką. Jau devynerius metus nepavargsta vargti. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mažumėlę bus su šeima – ke...

    1
  • Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?
    Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?

    Medikų misija gelbėti žmogaus gyvybę. Ir tikrai mūsų, Lietuvos medikai, yra profesionalūs, vertinami pasaulyje. Jie vertesni ir daug didesnių atlyginimų, ir daug daugiau visuomenės pagarbos. Tačiau socialinio draudimo sistema Lietuvoje ne tik netobu...

    3
  • Populistas pasikliovė likimu
    Populistas pasikliovė likimu

    Gajus gimė liepos 13-ąją senovės Romoje, todėl ne veltui buvo vadinamas dar ir Julijumi. Tiesa, niekas iš tuos laikus pamenančių senolių šiandien aiškiai neprisimena, ar ta diena buvo penktadienis. Gajaus vaikystės laikais Roma bu...

    3
  • Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?
    Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

    Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ateityj...

  • Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos
    Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos

    Prancūzija gynybai išleidžia daugiau negu Rusija. Reikia pripažinti, kad šie skaičiai truputį klaidinantys. Kremlius tikriausiai deklaruoja sumažintas išlaidas. Be to, jis savais 55,3 mlrd. JAV dolerių apmoka daugiau negu Prancūzij...

    2
  • Lūkesčiai, kad būstas brangs, blėsta
    Lūkesčiai, kad būstas brangs, blėsta

    Antrą šių metų ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių Lietuvoje dar šiek tiek sumenko. ...

  •  Transatlantiniai santykiai – tikėtis geriausio, ruoštis blogiausiam?
    Transatlantiniai santykiai – tikėtis geriausio, ruoštis blogiausiam?

    Turbūt joks NATO vadovų susitikimas nekėlė tiek nerimo ir spėlionių dėl jo baigties, kiek vyksiantis šią savaitę. ...

  • Darbuotojai užsieniečiai – naudingi, bet nepageidaujami?
    Darbuotojai užsieniečiai – naudingi, bet nepageidaujami?

    Valdžia pagaliau suvokusi, kad demografijos situacija Lietuvoje yra „deganti” problema, ėmėsi ją spręsti. Parengė „Demografijos, migracijos ir integracijos 2018-2030 metų strategiją” bei jos įgyvendinimo veiksmų planą ir prad...

    1
Daugiau straipsnių