Skaitmeninė bankininkystė keičia tradicinę

Neretai sulaukiu klausimo, kada Lietuvoje ateis diena, kai skaitmeninė bankininkystė pakeis tradicinę ir dėl banko paslaugų į banko skyrių nebevaikščiosime. Tačiau ši diena jau yra atėjusi.

Net 99 proc. kasdieninių finansinių operacijų šiandien yra atliekama panaudojus savitarnos įrankius ir tik 15 proc. banko klientų dėl jų vis dar vyksta į banko skyrių. Tad klausimą reikėtų formuluoti kitaip – kada ir šie gyventojai ims naudotis inovatyviais sprendimais, kurie leidžia finansinius reikalus susitvarkyti neišėjus iš namų?

Poreikio tvarkyti finansinius reikalus „kaip įprastai“ dabar, kai apie 80 proc. Lietuvos gyventojų jau naudojasi internetu, kai sparčiai populiarėja šiuolaikinės technologijos ir greitėja gyvenimo tempas, o laikas tampa prabanga, nebelieka. Nėra ir būtinybės – skaitmeninių paslaugų plėtra yra nūdienos bankų prioritetas. Vien per šiuos metus SEB bankas Lietuvoje savo privatiems klientams pasiūlė galimybę konsultuotis internetu neatvykstant į banko skyrių, pristatė „Smart-ID“ programėlę, kuria daug patogiau prisijungti prie interneto banko negu naudojantis slaptažodžių kortele ar kodų generatoriumi. Taip pat neseniai atnaujinome ir savo mobiliąją programėlę bei sudarėme galimybę vartojimo kreditą gauti internetu.

Tad kada į skaitmeninę erdvę persikels visi banko klientai? Atsakymas į šį klausimą nėra toks jau akivaizdus ar paprastas, net jei ir manytume, kad apskritai įmanoma nuspėti kokį nors konkretų terminą. Prognozuoti – rizikingas užsiėmimas. Yra sričių, kur technologijos žadėjo perimti viską, bet neperėmė. Pavyzdžiui, nors vis daugiau gyventojų laidas, filmus ir kitokį vaizdo turinį žiūri per išmaniuosius telefonus, planšetes ir kompiuterius, nenunyko nei kinas, nei televizija. Tebėra gyva ir seniai „laidojama“ spauda. Lygiai taip pat tradicinės prekybos neišstūmė elektroninė, nors jos apimtys kasmet auga dešimtimis kartų.

Visgi žmonių įpročiai kartais gali keistis žymiai greičiau nei įprasta matyti ir tam nereikia dešimtmečių bei naujos užaugusios kartos. Pateiksiu kelis skaičius. Praėjusių metų pabaigoje pasiūlę galimybę klientams internetu teikti paraiškas vartojimo paskoloms ir gauti jas nekeliant kojos iš namų, šiandien stebime, kad beveik 90 proc. SEB banko klientų paskolą gauna būtent tokiu būdu. Keičiasi ir tai, kaip atsiskaitome. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje SEB banko klientų atsiskaitymų banko mokėjimo kortelėmis padaugėjo dešimtadaliu ir šiemet 41 proc. visų atsiskaitymų jau yra atliekama kortele.

Apsieiti be grynųjų pinigų tapo įprasta ir pačiose kasdieniškiausiose situacijose. Anksčiau nori nenori turėjai turėti grynųjų pinigų, tačiau dabar atsiskaityti be grynųjų įmanoma ir turguje, taksi ar kioske. Kaip ir su draugais ar kolegomis pasidalyti bendras išlaidas. SEB banko mobiliosios programėlės naudotojai smulkius pervedimus jau gali atlikti tik žinodami gavėjo (taip pat banko kliento) mobilaus telefono numerį. Tik tiek – nebereikia žinoti sąskaitos numerio ir nebereikia atlikti ilgos operacijų sekos. Tokias galimybes sukuria į bankininkystės procesus integruojamos naujosios technologijos. Ir tai tėra pradžia.

Netolimoje ateityje bankai pasiūlys dar daugiau naujų, modernių mokėjimo technologijų – momentinius mokėjimus, mobiliąsias pinigines, kt. Keisdamiesi kartu su savo klientais, bankų skyriai tampa nebe vieta mokėjimams ir pavedimams atlikti, bet vieta susitikti su banko specialistu finansinei konsultacijai. Ši tendencija visu greičiu įsisuka ir į Lietuvą. Ji taip pat, beje, diktuoja būtinybę toliau tobulinti elektronines, nuotoliniu būdu teikiamas paslaugas ir kurti naujas.

Kita vertus, bankai, viena po kitos pristatinėdami inovacijas, suvokia, kad daliai klientų šios naujovės bus iššūkis, todėl gyventojų aptarnavimas banko skyriuose tikrai neišnyks, kaip kad neišnyko laikraščiai, kinas ar tradicinės prekybos vietos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ot

Ot portretas
Kai prie skaitmeninės bankininkystės pereis Vatikano bankas, tada gal ir aš pagalvosiu. Bet kol Vatikano bankas laiko skaitmeninę bankininkystę nesaugia, tol ir kitiems vertėtų naudotis ja tik būtiniausiais atvejais.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vėluojantis Vakarų atsakas
    Vėluojantis Vakarų atsakas

    Vėluojantis, nepakankamas ir pasenęs – apibendrintai toks yra Vakarų atsakas į Rusijos grėsmę. ...

    2
  • Valstiečiai įves licencijas verslininkams, žurnalistams ir rašytojams?
    Valstiečiai įves licencijas verslininkams, žurnalistams ir rašytojams?

    Pirmadienį tratėjo valstietiški būgnai ir gaudė policijos fanfaros. Premjeras pompastiškai pasirašė nacionalinį susitarimą, kad mainais į mažus mokesčius verslininkai padidins algas. Apie tai, ar algas biudžetininkams, pavyzdži...

    5
  • Bažnyčios be kryžių
    Bažnyčios be kryžių

    "Gandrai jau pasiekė Afriką", – anądien pasidžiaugė garsus Vakarų Lietuvos sparnuočių stebėtojas ir skaičiuotojas V.Jusys. ...

    4
  • Kam tarnauja A. Veryga?
    Kam tarnauja A. Veryga?

    Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą būtų galima pavadinti šių laikų Tadu Blinda, svieto lygintoju, tik jis, deja, tarnauja ne vargšams, o turtingiesiems. Kaip kitaip vertinti ministro sumanymą ligoniams uždrausti parsivežti i&sc...

    42
  • Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas
    Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

    Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kod...

    1
  • Galia ir valdžia
    Galia ir valdžia

    Lietuvos politinėje padangėje – sujudimas. Politikai suka galvas, kaip jiems įgyti daugiau galios ir perimti arba išlaikyti valdžią. ...

    7
  • Socialdemokratų manifestas prakuroms
    Socialdemokratų manifestas prakuroms

    Kiekvieną dieną sulaukiame naujos socialdemokratų muilo operos serijos. Viskas, ko reikia intrigai išlaikyti, yra. Situacija pasikeičia kas dieną, žiūrovas negali atsipalaiduoti ir geriau nepraleisti jokios serijos. O kiekviena serija baigiasi in...

    3
  • Klinikinių idėjų triumfas
    Klinikinių idėjų triumfas

    Lenkai ir vėl "išdūrė" Lietuvą! Kol mūsiškiai isterijų ideologai klykė apie tuoj įvyksiančią karinę invaziją, o prasidėjus "Zapad" privarė pilną pižamą ir išsilakstė po užsienius, Lenkija tyliai susit...

    24
  • Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?
    Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?

    Sparčiai mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje didina spaudimą darbdaviams – kaip rasti tinkamų naujų darbuotojų ir kaip išsaugoti esamus? ...

    1
  • Išgarsėti per kivirčus?
    Išgarsėti per kivirčus?

    Nuomonių įvairovė ir kultūringa diskusija yra demokratijos ir (su)gyvenimo pagrindas. Mūsuose ypač gaji kivirčų tradicija, tarsi tebegyventume akmens amžiuje ir kiekvienas kitoks taikytųsi atimti mamutienos kąsnį arba manytų, kad tavo tas kąsnis ...

    4
Daugiau straipsnių