Skamba varpai virš Lietuvos

Tautos genijaus M. K. Čiurlionio 1907 m. nutapytame paveiksle „Pavasario motyvas“ kaimo varpinėje vėjo išlinguoti varpai kartu su baltais debesėliais neša gerąją žinią į Lietuvą. O jo „Sonatos I Finale“ paveiksle varpas jau apglėbia visą pasaulį, įrėmina jį dangaus šviesuliais.

Prisimintina, kaip įspūdingai šių metų Vasario 16-ąją 12 val. ir 30 min. miestuose, miesteliuose ir bažnytkaimiuose suskambo varpų dūžiai. O iškilmingame koncerte „Gloria Lietuvai“ šimto varpų iš viso krašto garsai, įsiliedami į muziką,  pašlovino tautos nuveiktus darbus. Tad varpai apvainikavo valstybės jubiliejų skambesiu, kuriame girdėjome savo istorijos žingsnių aidus…

Juk minėdami modernios Lietuvos tapsmo šimtmetį, laiko tėkmėje – praeityje ir ateityje – vertiname tautos ir jos sukurtos valstybės raidą. O jos pradžioje – Vinco Kudirkos leidinys „Varpas“. Šis pavadinimas vis suskambėdavo tautai sunkmečiais; tai buvo J. A. Greimo ir K. Bradūno 1942 m. išleistas kultūros almanachas Šiauliuose; tai ir Sibiro lageriuose laisvės kovotojų 1955 m. pradėtas sudarinėti slaptas leidinėlis, nuo 1975 m. tapęs pogrindžio spaudiniu Lietuvoje...

Varpas – tai Dievo įkvėpimu sukurtas instrumentas, savo prakilniais garsais susiejantis dangų ir žemę. Varpų garsai apskritai ženklina sakralųjį laiką, kreipiantį mintis nuo kasdienybės link amžinybės. Varpais taip pat skelbiami svarbūs bendruomenės įvykiai: bažnytinės šventės, šventikų ingresai, parapijiečių vestuvės, o ir palydos į amžinybę. Netikėtai ir nerimastingai pasigirsdavo varpo dūžiai priešų užpuolimo, gaisro, kitų nelaimių metu...

Legenda byloja, kad pirmąjį bronzinį varpą apie 410-sius metus nuliedino vyskupas Pontijus Meronijus Paulinas, formą nusižiūrėjęs iš vėjų blaškomos pievų gėlės. Vyskupas gyveno Italijos šiaurinėje provincijoje Kampanoje, Nolos miestelyje. Nuo tada didelis varpas ir vadinamas kampana, o mažas signalinis – nola. Tokiais vardais jie įrašyti bažnytiniuose inventoriuose.         

2017 m. vasarį entuziastų pastangomis buvo įkurta visuomeninė Lietuvos kampanologų draugija „Societas campanarum Lituaniae“. Draugijos tikslai – talkinti paveldosaugininkams ir Bažnyčiai,  moksliškai tyrinėjant varpus, fiksuojant jų stovį, sudarant varpų registrą, tvarkant skambinimo  mechanizmus, konsultuojant naujų varpų įsigijimą. Taip pat – ir skatinti muzikavimą varpais ir karilionais; pristatyti išskirtinę varpų vertę visuomenei žiniasklaidoje bei kitais būdais. Draugija nėra gausi, tačiau jos narių – istorikų, menotyrininkų, inžinierių, kraštotyrininkų, fotografų – interesai aprėpia visus varpo kultūrologinius bei technologinius aspektus. Tad tyrinėjimai, kaip ir pridera, nukreiptiems į tokį sudėtingą objektą, gali būti atliekami kompleksiškai. O kokios sudėtingos ir įdomios varpų istorijos – tarsi nuotykių pasakojimai!

Pirmieji draugijos veiklos metai, vadovaujant prezidentui Leonardui Šablinskui ir valdybos pirmininkui Gintautui Žalėnui, jau davė gana apčiuopiamų rezultatų. Pavyko išaiškinti patį seniausią visose Baltijos šalyse varpą, – jis aptiktas  Kriaunų Dievo apvaizdos bažnyčios varpinėje; dabar yra eksponuojamas Laisvės kovų muziejuje Obeliuose. Manoma, kad šis varpas yra išlietas apie XIII-XIV amžių sandūrą, o gal siekia ir karaliaus Mindaugo laikus. Šią ypatingą kultūros vertybę matė visa Lietuva iškilmingojo šimtmečio minėjimo koncerto televizinės transliacijos metu. Beje, draugijos nariai talkino ir muzikinio kūrinio „Gloria Lietuvai“ sumanytojams.  Per veiklos metus draugija surengė dvi didesnes kampanologines ekspedicijas – į Latgalą Latvijoje ir Pomeraniją Lenkijoje; jos buvo labai naudingos lyginamiesiems tyrimams. Kartu buvo užmegzti moksliniai bei bendradarbiavimo ryšiai su lenkų kolegomis, dalyvauta su pranešimais tarptautinėje konferencijoje. Dar draugijos nariai pasirūpino, kad būtų tinkamai sutvarkytas Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios varpas bei pašalinta avarijos grėsmė Siesikų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčios varpinėje.

Savo pirmųjų metų darbo sukaktį draugija paminėjo renginiu vasario 24-25 dienomis Rokiškyje. Čia buvo surengti elektroninio kariliono, kurį sukonstravo draugijos narys inžinierius Saulius Stulpinas,  koncertai Krašto muziejuje ir Šv. Mato bažnyčioje. Atlikėjai – karilionieriai Raimundas Eimontas, Austėja Staniunaitytė, Arvydas Karaška, vibrafoninkas Marius Šinkūnas, solistė Eglė Gerasimovaitė. Viename  koncertų improvizaciją  Lietuvos himno ir Marseljietės tema atliko draugijos svečias puikus prancūzų muzikantas Žanas Bernardas Lemoine. Tarp kitų renginio svečių – žinomi lenkų kultūros istorikai profesoriai Marcel Tureczek, Joachim Zdrenki, Jacek Jamski.

Kartu atidarytos ir dvi parodos: viena istoriniais dokumentais posteriuose pristatanti Laisvės varpą, Amerikos lietuvių dovaną,  su tokiu skaudžiai teisingu įrašu „O, skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos“ (parodą parengė dr. Aušra Jurevičiūtė); kita paroda – 100 varpelių iš įvairių pasaulio kultūrų, muzikologo A. Karaškos kolekcijos. Greta buvo eksponuotos didelio formato įdomiausių Lietuvos varpų nuotraukos (jų fotografas Renatas Dūda).

Kodėl buvo nutarta draugijos sukaktį pažymėti Rokiškyje? Pirmiausia – dėl tiesioginių sąsajų su sostine Vilniumi: Rokiškio bažnyčios varpą Vilniuje 1822 m. nuliejo meistras Danielis Veneris iš didžiojo Katedros varpo Žygimanto duženų. O netolimo Panemunėlio Šv. Juozapo globos bažnyčios bokšte kabantis varpas – rusų valdžios tremtinys iš vilniškės Šv. Kazimiero bažnyčios.

Jį 1754 m. nuliejo garsus meistras Gustavas Miorkas. Kriaunų bažnyčios varpinėje. Be ten kabėjusio seniausiojo varpo dar yra du įžymių Vilniaus meistrų dirbiniai. Belieka pridurti, kad Rokiškis ateinančiais metais taps Lietuvos kultūros sostine. Kampanologų draugijos pirmosios sukakties paminėjimas buvo tarsi įvadas į renginių ciklą Rokiškyje. Akivaizdžiai parodęs, kad mūsų kultūros paveldas bei šiuolaikinis jo taikymas yra neabejotinai svarbus ir įdomus europiniame kontekste, šis renginys kartu puikiai atitiko ir šių prasidėjusių 2018-ųjų Europos kultūros paveldo metų devizą, kuris taip skamba: „Europos kultūros paveldas: išsaugoti, aktualizuoti ir perduoti ateities kartoms“. Tad kaip sako lietuviškas priežodis – „Tuščiai niekas varpais neskambina“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Strateginė korupcijos karuselė
    Strateginė korupcijos karuselė

    Ar statistinis žmogus pirktų daiktą už pusę milijono, o paskui jį sandėlyje metų metus laikytų nenaudojamą? Na, jei sveiko proto, taip tikrai nedarytų. ...

  • Apie švietimą dabarčiai ir ateičiai
    Apie švietimą dabarčiai ir ateičiai

    Birželio mėnuo tradiciškai ragina kalbėti apie švietimą, o šiandienės visuomeninės aktualijos – apie koncernus ir užvaldymą. Nei daugiau, nei mažiau, apie valstybės užvaldymą, palenkiant savo verslo interesams politikus. ...

    2
  • Minkštosios galios D diena
    Minkštosios galios D diena

    Dėmesio, dėmesio! Kalba driežažmogių ir masonų slapto CŽV kalėjimo atstovybė prie Susisiekimo ministerijos. Projekto "Naujojo pasaulio įsakymas" ("New world order") planuotojai ir vykdytojai jums byloja Viešpaties George&ls...

    7
  • Blogiausias pasimatymas gyvenime. Kaip jo išvengti?
    Blogiausias pasimatymas gyvenime. Kaip jo išvengti?

    Gal ir yra žmonių, tiesiog dievinančių pirmuosius pasimatymus, bet daugeliui jie kelia ne itin daug teigiamų emocijų. Neretai susitikimai su dar mažai pažįstamu asmeniu, kuriam simpatizuojate, panašėja labiau į delnus prakaituoti verčiantį ...

    4
  • Premjero vergai ir vasalai
    Premjero vergai ir vasalai

    Po skambių premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimų, kad Vilniuje ir Kaune planuojamų statyti atliekų deginimo gamyklų   projektai dvelkia korupcija, bent trumpam buvo atsiradusi viltis, jog bus atidžiai jais pasidomėta. O įtarimų ir k...

  •  Lietuviškųjų tiltų istorijos
    Lietuviškųjų tiltų istorijos

    Šiemet šimto metų sukaktį mini aukščiausias ir ilgiausias Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas, iškilęs virš Dubysos slėnio į 42 m aukštį. Jis kelyje tarp Radviliškio ir Pagėgių, yra 570 m ilgio ir...

  • Asfalto vaikai
    Asfalto vaikai

    Šiandien vyresniems moksleiviams paskutinė mokslo metų diena. Atostogos! Lietuva rūpinasi savo ateitimi, vaikų stovykloms šiemet išdrebino 1 mln. eurų. Susimetė gailestingosios ministerijos, savivaldybės. Pridūrė, davė daugiau ne...

  • Ar išlaisvinsim kultūrą iš sostinės?
    Ar išlaisvinsim kultūrą iš sostinės?

    Vasarą iš Europos sostinių pasklinda kultūros renginiai. Tai metas, kai galima išvėdinti didžiąsias koncertų sales ir pasirengti naujam sezonui. Būtent dėl to pasaulyje žinomi Europos festivaliai kraustosi iš sostinių. Be to, ta...

  • Baltos dėmės VSD pažymoje, arba nutylimos valstybės užvaldymo ištakos
    Baltos dėmės VSD pažymoje, arba nutylimos valstybės užvaldymo ištakos

    Nors nevykusiai kriminalizuojanti žurnalisto T. Dapkaus veiklą VSD pažyma buvo specialiai parengta nutekinimui, kad gesintų ir menkintų viešumon iškilusius faktus, kaip prezidentė susino žiniasklaidą, pažyma nėra tuščias popierg...

    6
  • Prezidentei būtų pakakę vieno žodžio
    Prezidentei būtų pakakę vieno žodžio

    Antradienį Seime skambėjo prezidentės metinis pranešimas. Dar bent kelias dienas jis bus aptariamas, o paskui nuguls į istorijos analus ir niekada nebebus judinamas, nebent koks istorikas ar politologas ketins atlikti tokių pranešimų analiz...

    12
Daugiau straipsnių