Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena – skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ir vėl naujas kitos spalvos lopas. Ši skylių ir lopų sistema gyvuoja tik todėl, kad maunama ji ant itin ištvermingos kūno dalies – medikų ir pacientų bendruomenės, atlaikančios beveik viską.

Medikai ištveria protu nesuvokiamus darbo krūvius, jų neatitinkančias mažas algas, Ligonių kasų kvotas ir sankcijas, „Sodros“ patikrinimus, ministro įsakymus, Seimo įstatymus, lūžinėjančią e.sveikatos sistemą ir ne visada geranoriškus pacientus. Pacientai irgi ištveria šią neva nemokamą mediciną: sveikatos draudimo įmokas, neturinčias jokių lubų, eiles gydymo įstaigose, vokelius,  pažinčių voratinklius, dažnai pavargusius medikus ir ne visada kokybiškas paslaugas.

Panašu, kad vienos grandies – medikų – kantrybės taurė perpildyta. Iniciatyvinės medikų sąjūdžio grupės sukviesti į diskusiją, gydytojai ir dalijosi rūpesčiais, ir galimais sprendimais. Kai kurie pasiūlymai yra išdėstyti peticijoje, kurią medikai visus ir kviečia pasirašyti.

Sveikatos priežiūros sistemoje, kur besk – ten problema, ir absoliuti dauguma jų yra susijusi su finansais – arba – nepakankamu finansavimu, arba – neracionaliu lėšų naudojimu. Pradėkime nuo to, kad daugiau nei pusę Lietuvos gyventojų sveikatos draudimu draudžia valstybė. Tačiau šių asmenų sveikatai valstybė skiria žymiai mažiau, nei sveikatos draudimo privalo sumokėti kiti Lietuvos gyventojai. Jei žmogus gauna minimalią algą, kitais metais jo sveikatos draudimo įmoka bus 432 eurai.

Tuo tarpu valstybė už jos lėšomis draudžiamus asmenis numato mokėti tik 283 eurus. Valstybė už draudžiamuosius moka net tris kartus mažiau, nei vidutiniškai visi kiti apdraustieji. O juk valstybė draudžia tuos asmenis, kurių gydymui tenka skirti daugiausia lėšų – neįgalieji, nedirbantys pensininkai, vaikai iki 18 metų ir dar šešiolika skirtingų asmenų grupių. Jei valstybė įmokas už juos mokėtų bent nuo minimalios algos, kurią pati ir tvirtina, tai sveikatos sistema gautų gerokai virš 200 milijonų eurų kasmet. Tvirtindama biudžetus, ir valstybės, ir sveikatos, valdžia  darbais, o ne žodžiais pademonstruos, kas jai yra prioritetas – sveikatos sistema ar dar vienas auksinis šaukštas.

Apie dar vieną finansavimo šaltinį – minimalias, simbolines, nuo vieno iki penkių eurų siekiančias, paciento priemokas – kalbama jau ne pirmą dešimtmetį. Nauda būtų neabejotina, nereikėtų jokių lipdukų ant medikų durų – mokėjimas į kasą tikrai suveiktų geriau. Išnyktų nereikalingi vizitai. Apgalvota priemokų architektūra įvertintų lėtinių ligonių padėtį – po tam tikro vizitų skaičiaus tokios priemokos paprastai nebeimamos. Pasaulis priemokas plačiai naudoja, o pas mus jų kaip nėra, taip nėra. Kaip kokiam absurdo teatre politikai ir toliau žaidžia žaidimą „nemokama medicina“.

Neracionalus lėšų ir išteklių naudojimas yra kaip koks išplitęs vėžys – gali rasti kiekviename organe, nuo vaistų kompensavimo iki paties paciento elgesio, kurį tikrai verta paminėti. Lig šiol pacientas be jokių pasekmių gali neatvykti suplanuoto vizito pas gydytoją. Jis nepranešęs gali neatvykti net suplanuotos operacijos, nors jo pasiruošusi laukia šešių medikų brigada ir būtent jam rezervuota operacinė.

Kiek dirbtinių eilių pas specialistus sukuria vaistų kompensavimo tvarka, kai tam tikro vaisto negali skirti šeimos gydytojas, nors pačią ligą jis gydyti gali ir turi. Kiek resursų suėda nuolatinis lėtinių ligonių vizitas vis tam pačiam vaistui išsirašyti. Kiek laiko naudoja viską turėjusi palengvinti, bet stringanti e.sveikata, lėšų švaistymo be jokios atsakomybės karalienė.

O premjeras tuo tarpu ir medikus, ir pacientus pasiuntė ant trijų raidžių – PSD. Neva norint pakelti medikų algas, reikia pakelti sveikatos draudimo įmokas. Panašu, kad peticijos lemtis jau aiški. Medikai turi ir planą B – streiką, kaip to ėmėsi kaimynai latviai. Jei taip nutiktų, prie medikų streiko tesijungia ir pacientai, tos pačios sudilusios sveikatos priežiūros kojinės mūvėtojai. Nes jei medikai pasirinks planą – emigruoti, tai pacientams neliks jokio plano – tik nesirgti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Nemokėkime medikams už atliktas procedūras: Tokiu keliu nuėjo Kinija ir daugelis kitų Viduriniųjų Rytų ir Azijos šalių. Tai blogas kelias. "Šis daug ligoninių išlaikantis ir intensyvaus darbo jėgos reikalaujantis mokėjimo už atliktas procedūras modelis yra brangesnis nei bet kurie kiti, tačiau sukuria prastus rezultatus, nes veda besivystanančias valstybes begalinio sąnaudų didėjimo keliu, kuriuo dabar pasuko Kinija. Vis dar ankstyvose savo sveikatos priežiūros modernizavimo programomų stadijose daugelis Viduriniųjų Rytų ir Azijos šalių jau kovoja su sveikatos priežiūros išlaidų padidėjimu dvigubais procentų skaitmenimis, gerokai viršijančiais jų bendrųjų vidaus produktų augimo tempą.

Kęstas

Kęstas portretas
Vietoj to, kad kopijuoti tokį Kinijos modelį, šios šalys turėtų atsisakyti tokio lėšų švaistymo, daugiausia dėmesio skirdamos tam, kad gyventojai būtų sveiki, susiejant su sveikatos lygiu sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams mokamas išmokas, o ne su teikiamų paslaugų apimtimis, ir naudojant tokias technologijas kaip nuotolinė medicina, stebėjimas namie, ir nuotolinis vaizdo naudojimas, siekiant sumažinti ligoninių poreikį." Važiuokime į Prancūziją, kad išmoktume, kaip reikia finansuoti į ligų profilaktiką orientuotą mediciną. Daugiau apie tai - guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Mergaite, veidelį paprastesnį!
    Mergaite, veidelį paprastesnį!

    Ach, kaip man patinka naktiniai klubai, barai ir madingi restoranai! Ne dėl to, kad kai kuriuose jų suplaka labai skanias mimozas ar džintonikus. Pastaruoju metu vis dažniau savąsias mimozas geriu be burbuliukų, o toniką be džino, tačiau nuo to &ndash...

    12
  • Ar dar gyvas Rūpintojėlis?
    Ar dar gyvas Rūpintojėlis?

    Kiekvienam laikui būdingi savi simboliai. Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakares labiau garsina ne simboliai, o žiniasklaidos paviešinti skandalai. Biurokratais paversti medikai, valstybingumo parodija tapusi Lukiškių aik&scar...

  • Apie priekabiavimą
    Apie priekabiavimą

    Seimas galutinai tapo kažkokiu meškų cirku – tokių idiotiškų sprendimų, besipilančių kasdien, nematėme apskritai niekada. Siūlymas įtraukti į Seimo kultūros komitetą seksualiniu priekabiavimu kaltinamą Kęstutį Pūką nustebi...

    24
  • Vaiduoklio sugrįžimas
    Vaiduoklio sugrįžimas

    Ką galima nuveikti, kai jums 45-eri? Labai daug. Gal net daugiau nei bet kada iki tol. Tai amžius, kai žmogaus protinės galios pasiekusios brandą, o patirties ir gyvenimiškosios išminties jau būname sukaupę tiek, kad galime ja dosniai daly...

    1
  • Lietuvos eksportas – kaip ant sparnų
    Lietuvos eksportas – kaip ant sparnų

    Šiemet Lietuvos eksportuotojai demonstruoja sparčiausią augimą visoje Europos Sąjungoje. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, eksporto apimtys ūgtelėjo net 17 proc. Teigiamos ek...

    3
  • Būsto rinkos aktyvumas pasiekė zenitą
    Būsto rinkos aktyvumas pasiekė zenitą

    Pastaruoju metu būsto rinkos tendencijos ir ateities perspektyvos – viena karščiausių temų, apie kurią jau savo nepajudinamą nuomonę turi kiekvienas: nuo tikrų šios rinkos „ryklių“ iki chroniškai savo malonumui N...

    1
  • Jie tegali įsivaizduoti automobilių stovėjimo aikštelę
    Jie tegali įsivaizduoti automobilių stovėjimo aikštelę

    Ilgokai už širmos persirenginėjusi Lukiškių aikštė pagaliau pasirodė publikai. Kitame prospekto gale nuo Gedimino kalno šlumštelėjo storas velėnos vyniotinis. Šie du įvykiai susiję tik laike, tačiau simboli&s...

    1
  • NT mokestis: šiandien turtingiesiems, rytoj visiems?
    NT mokestis: šiandien turtingiesiems, rytoj visiems?

    Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį, tai yra, palikti šiuo metu galiojantį 0,5 proc. tarifą nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 22...

    3
  • Globaliai mąstantys strategai
    Globaliai mąstantys strategai

    Kaimynėje Lenkijoje gyvenimas gerėja, tai rodo ir mažėjantis gimstamumas. Žmonės nebenori apsikrauti vaikais ir rūpesčiais. Ką gi, Lenkija, regis, sparčiai artėja prie pasiturinčių Vakarų valstybių klubo durų. Bet lenkų vyriausybė dėl to per...

    1
  • Paminklas bukumui
    Paminklas bukumui

    Nukirtus ant Gedimino kalvos daugiau nei šimtmetį augusius medžius, ši ėmė slinkti. Sutapimas? Vargu. Procesai, bjaurojantys sakralinę reikšmę daugeliui lietuvių turintį gamtos ir istorijos paminklą, nėra tik natūralūs. Jie vyk...

    12
Daugiau straipsnių