Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena – skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ir vėl naujas kitos spalvos lopas. Ši skylių ir lopų sistema gyvuoja tik todėl, kad maunama ji ant itin ištvermingos kūno dalies – medikų ir pacientų bendruomenės, atlaikančios beveik viską.

Medikai ištveria protu nesuvokiamus darbo krūvius, jų neatitinkančias mažas algas, Ligonių kasų kvotas ir sankcijas, „Sodros“ patikrinimus, ministro įsakymus, Seimo įstatymus, lūžinėjančią e.sveikatos sistemą ir ne visada geranoriškus pacientus. Pacientai irgi ištveria šią neva nemokamą mediciną: sveikatos draudimo įmokas, neturinčias jokių lubų, eiles gydymo įstaigose, vokelius,  pažinčių voratinklius, dažnai pavargusius medikus ir ne visada kokybiškas paslaugas.

Panašu, kad vienos grandies – medikų – kantrybės taurė perpildyta. Iniciatyvinės medikų sąjūdžio grupės sukviesti į diskusiją, gydytojai ir dalijosi rūpesčiais, ir galimais sprendimais. Kai kurie pasiūlymai yra išdėstyti peticijoje, kurią medikai visus ir kviečia pasirašyti.

Sveikatos priežiūros sistemoje, kur besk – ten problema, ir absoliuti dauguma jų yra susijusi su finansais – arba – nepakankamu finansavimu, arba – neracionaliu lėšų naudojimu. Pradėkime nuo to, kad daugiau nei pusę Lietuvos gyventojų sveikatos draudimu draudžia valstybė. Tačiau šių asmenų sveikatai valstybė skiria žymiai mažiau, nei sveikatos draudimo privalo sumokėti kiti Lietuvos gyventojai. Jei žmogus gauna minimalią algą, kitais metais jo sveikatos draudimo įmoka bus 432 eurai.

Tuo tarpu valstybė už jos lėšomis draudžiamus asmenis numato mokėti tik 283 eurus. Valstybė už draudžiamuosius moka net tris kartus mažiau, nei vidutiniškai visi kiti apdraustieji. O juk valstybė draudžia tuos asmenis, kurių gydymui tenka skirti daugiausia lėšų – neįgalieji, nedirbantys pensininkai, vaikai iki 18 metų ir dar šešiolika skirtingų asmenų grupių. Jei valstybė įmokas už juos mokėtų bent nuo minimalios algos, kurią pati ir tvirtina, tai sveikatos sistema gautų gerokai virš 200 milijonų eurų kasmet. Tvirtindama biudžetus, ir valstybės, ir sveikatos, valdžia  darbais, o ne žodžiais pademonstruos, kas jai yra prioritetas – sveikatos sistema ar dar vienas auksinis šaukštas.

Apie dar vieną finansavimo šaltinį – minimalias, simbolines, nuo vieno iki penkių eurų siekiančias, paciento priemokas – kalbama jau ne pirmą dešimtmetį. Nauda būtų neabejotina, nereikėtų jokių lipdukų ant medikų durų – mokėjimas į kasą tikrai suveiktų geriau. Išnyktų nereikalingi vizitai. Apgalvota priemokų architektūra įvertintų lėtinių ligonių padėtį – po tam tikro vizitų skaičiaus tokios priemokos paprastai nebeimamos. Pasaulis priemokas plačiai naudoja, o pas mus jų kaip nėra, taip nėra. Kaip kokiam absurdo teatre politikai ir toliau žaidžia žaidimą „nemokama medicina“.

Neracionalus lėšų ir išteklių naudojimas yra kaip koks išplitęs vėžys – gali rasti kiekviename organe, nuo vaistų kompensavimo iki paties paciento elgesio, kurį tikrai verta paminėti. Lig šiol pacientas be jokių pasekmių gali neatvykti suplanuoto vizito pas gydytoją. Jis nepranešęs gali neatvykti net suplanuotos operacijos, nors jo pasiruošusi laukia šešių medikų brigada ir būtent jam rezervuota operacinė.

Kiek dirbtinių eilių pas specialistus sukuria vaistų kompensavimo tvarka, kai tam tikro vaisto negali skirti šeimos gydytojas, nors pačią ligą jis gydyti gali ir turi. Kiek resursų suėda nuolatinis lėtinių ligonių vizitas vis tam pačiam vaistui išsirašyti. Kiek laiko naudoja viską turėjusi palengvinti, bet stringanti e.sveikata, lėšų švaistymo be jokios atsakomybės karalienė.

O premjeras tuo tarpu ir medikus, ir pacientus pasiuntė ant trijų raidžių – PSD. Neva norint pakelti medikų algas, reikia pakelti sveikatos draudimo įmokas. Panašu, kad peticijos lemtis jau aiški. Medikai turi ir planą B – streiką, kaip to ėmėsi kaimynai latviai. Jei taip nutiktų, prie medikų streiko tesijungia ir pacientai, tos pačios sudilusios sveikatos priežiūros kojinės mūvėtojai. Nes jei medikai pasirinks planą – emigruoti, tai pacientams neliks jokio plano – tik nesirgti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

WW

WW portretas
Ir medikai ir dabar Vainiene aiskina, kad labai mazos priemokos. Jiems gal ir mazos, bet pacientui... Nueini daryti kraujo tyrima - kazkas nemokamai, kazkas mokamai, nesvarbu tu dirbantis ar pensininkas, isdirbes 30-40 metu. Reikia proceduru - prasom, 3 nemokamai, visos kitos mokamos. Pvz. masazas - 3 nemokami, po to dasiperki dar 5 sprando ir 5 viso stuburo, primoki uz kiekviena, pirmu atveju - apykakles masazas 12 min. kaina 3,74x5=18,70, antru atveju stuburo srities masazas 24 min. 8,31x5=41,55 euro ir cia su nuolaida! Isivaizduokite pensininka, kuriam is savo varganos pensijos reikia sumoketi uz 10 masazu 60,25 euro,kai pensija... na ir taip aisku. Skausmas nepakeliamas, vaistais buvo gydyta,po to fizioterapija, galop masazas ir cia per mazai? Tai mokekite algas ir pensijas europinio dydzio,tada imkite europines kainas.

Kęstas

Kęstas portretas
Nemokėkime medikams už atliktas procedūras: Tokiu keliu nuėjo Kinija ir daugelis kitų Viduriniųjų Rytų ir Azijos šalių. Tai blogas kelias. "Šis daug ligoninių išlaikantis ir intensyvaus darbo jėgos reikalaujantis mokėjimo už atliktas procedūras modelis yra brangesnis nei bet kurie kiti, tačiau sukuria prastus rezultatus, nes veda besivystanančias valstybes begalinio sąnaudų didėjimo keliu, kuriuo dabar pasuko Kinija. Vis dar ankstyvose savo sveikatos priežiūros modernizavimo programomų stadijose daugelis Viduriniųjų Rytų ir Azijos šalių jau kovoja su sveikatos priežiūros išlaidų padidėjimu dvigubais procentų skaitmenimis, gerokai viršijančiais jų bendrųjų vidaus produktų augimo tempą.

Kęstas

Kęstas portretas
Vietoj to, kad kopijuoti tokį Kinijos modelį, šios šalys turėtų atsisakyti tokio lėšų švaistymo, daugiausia dėmesio skirdamos tam, kad gyventojai būtų sveiki, susiejant su sveikatos lygiu sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams mokamas išmokas, o ne su teikiamų paslaugų apimtimis, ir naudojant tokias technologijas kaip nuotolinė medicina, stebėjimas namie, ir nuotolinis vaizdo naudojimas, siekiant sumažinti ligoninių poreikį." Važiuokime į Prancūziją, kad išmoktume, kaip reikia finansuoti į ligų profilaktiką orientuotą mediciną. Daugiau apie tai - guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?
    Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?

    Šiuo metu „Facebook“ paskyrą turi daugiau kaip 1,6 mln. Lietuvos gyventojų. Šį socialinį tinklą naudojame labai įvairiai. Norėdami paskelbti apie naujausią savo karjeros ar sporto pasiekimą, pasidalinti patrauklia nuotrauka i...

  • Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?
    Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?

    Didžiausia Lietuvos bėda – korupcija, o politikoje ji turi daug veidų. Kyšių korupcija – „sukursiu jums problemą ir ją parduosiu”. Nuo šios korupcijos formos labiausiai kenčia Lietuvos žmonės ir ją labai sunku pa...

  • D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti
    D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti

    Kas dabar? Po savaitę trukusio chaoso atrodo viliojama pasinerti į nuostabos ir siaubo būseną. Prezidento impulsyvus, neišmanėliškas elgesys, jo panieka sąjungininkams ir meilikavimas priešininkams Vašingtone sukėlė didžiul...

  • Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė
    Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

    Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. ...

    11
  • Politikų cirkuliacija
    Politikų cirkuliacija

    Socialinės akcijos, skatinančios empatiją, – ne naujiena. Viešojo transporto vairuotojų bandymą pabūti neįgaliųjų kailyje Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovai pavadino istoriniu įvykiu, mažinančių socialiai pažeidžiamų ...

  • D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis
    D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis

    Toks pareiškimas turbūt išvers iš koto save demokratijos ir vakarietiškos orientacijos šalininkais laikančius, tačiau tarptautinės politikos situaciją naiviai ar paviršutiniškai vertinančius tautiečius. ...

    9
  • Režisierius be saulėlydžio
    Režisierius be saulėlydžio

    Atspėkite: jis mėgsta kiną ir gali jį kurti. Kas? Anaiptol ne šviesios atminties švedas Ingmaras Bergmanas. Teisingai, jis – lietuvis Ramūnas Karbauskis. ...

    9
  • Finansinio raštingumo ugdymas
    Finansinio raštingumo ugdymas

    Tenka pastebėti, kad Lietuvos jaunoji karta dažnai pervertina savo finansines galimybes – finansiniai jos poreikiai ir norai dažnai neatitinka žinių ir tikrosios padėties. Mūsų banko specialistų vidurinėse mokyklose rengiamose finansinio ra&sca...

    2
  • Šventės – ne mums
    Šventės – ne mums

    Štai ir baigėsi visą mėnesį Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas. Dar viena futbolo šventė be mūsų – lietuvių. Vis dėlto 21-osios planetos pirmenybės nenuvylė. Vieniems dovanojo triumfo džiugesį, kitiems – a&sca...

  • Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?
    Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?

    Vienas procentas transporto bendrovių Lietuvoje valdo 70 procentų viso mūsų šalies sunkvežimių parko ir paprastai dirba pelningiau negu mažosios transporto įmonės. Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams? Ar jiems būtina užaugti ir papil...

Daugiau straipsnių