„Šliaužiančios nacionalizacijos” Seimo pavasario sesija

Yra vartojamas toks terminas „šliaužianti nacionalizacija“ – kai sudarai tokias nepalankias sąlygas verslui, kad jis pats pradeda trauktis, o tada valdžia už sumažintą kainą įmones nusiperka arba pati steigia naujas.

Pasibaigusiai Seimo pavasario sesijai būtų galima suteikti „šliaužiančios nacionalizacijos“ pavadinimą.

Savivaldybėms vėl pravertas plyšys imtis ūkinių veiklų

Tik prieš metus įsigaliojo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimas ir įpareigojo savivaldybes, prieš imantis naujų ūkinių veiklų, gauti Konkurencijos Tarybos leidimą. O šioje sesijoje nuspręsta grįžti žingsniu atgal – jei tik savivaldybės įmonės pasiūlys mažesnę nei privačių tiekėjų kainą (o mažesnę kainą valdžia gali pasiūlyti visada, ypač – pasisemdama finansų iš savivaldybės biudžeto), galės nevaržomai pradėti vykdyti šias paslaugas: vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, taip pat – maitinimo paslaugas ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.

Viena vertus, galima pasidžiaugti, kad šie pakeitimai yra daugiau nei metus trukusių diskusijų kompromisas. O juk savivaldybės spaudė panaikinti beveik visus apribojimus steigiant užsinorėtą valdišką įmonę ar praplėsti esančių valdiškų įmonių veiklas.

Kita vertus, šių pakeitimų visai nereikėjo. Jau ne kartą buvo iškeltos savivaldybių valdomų įmonių skaidrumo ir kontrolės problemos. 2017 m. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus tyrimas rodo, kad „valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdybos taip pat nėra pakankamai atsparios politikų ir verslo įtakai”. Valstybės kontrolė yra ne kartą pažymėjusi, kad „dalis valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių apskritai nekuria pridėtinės vertės valstybei, o tam tikrais atvejais teikia naudą tik pačioms įmonėms, viešosioms įstaigoms ar net privačių asmenų grupėms“. Dar šiais metais STT nustatė, kad yra savivaldybių, kurių administracijose dirba net apie trečdalį dirbančių giminaičių ir artimųjų. O jei būtų patikrintos savivaldybių valdomos įmonės?

Juk politikai, kuriems svarbu, kad žmonės gautų kokybiškas ir prieinamas paslaugas ar produktus, neturėtų skirstyti įmonių į savas ir svetimas. Ir būdami atsakingi ir skaidrūs turėtų norėti pasitikrinti su Konkurencijos Taryba, ar tikrai įdėti mokesčių mokėtojų pinigus į naują viešbutį ar daugiabučių namų administravimo įmonę yra pats geriausias sprendimas.

Atrodo, kad kol kas dažnas šiandieninis politikas taip negalvoja. Atrodo, kad svarbu tik išlaikyti savivaldybės įmonės kontrolę savo rankose. Todėl šią sesiją Seime taip pat buvo nuspręsta, kad reorganizuojant ar privatizuojant savivaldybių valdomas šilumos tiekimo įmones, privatūs akcininkai negalės turėti daugiau  kaip trečdalio  balsų.

Privatūs pensijų fondai – pensijų kaupimo sistemos podukra

Seimui priėmus Pensijų kaupimo įstatymą atsisakoma prieš 15 metų užsibrėžtos krypties – nuosekliai mažinti einamaisiais mokėjimais grįstą pensijų dalį ir didinti privačiu kaupimu grįstą pensiją. O kiekvienas sukaupęs virš 10 000 eurų nuo šiol privalės su savo privačia pensija grįžti į valstybinę sistemą – anuiteto mokėtojas bus tik „Sodra“. Šiandien Lietuvoje veikia privačios įmonės, siūlančios pensijų anuitetų paslaugas, po šio įstatymo jų gali nebelikti.

Nuo pensijų reformos pradžios pensijų kaupimo bendrovių sumažėjo nuo 14 iki 5. Kiek jų liks po šios reformos, lieka atviras klausimas. Jei nusivylusių nesibaigiančiomis reformomis privataus pensijų kaupimo dalyvių fonduose sumažės ir pensijų fondų paslaugų kainas dar griežčiau reguliuos, ateity gali likti tik keli pensijų fondai. O tada, juos apkaltinus oligopolija, bus galima steigti ne tik valstybinį anuiteto mokėtoją, bet ir valstybinį pensijų fondą. Ši idėja sklando jau ne vienerius metus.

Sveikatos apsaugos sistemoje – privačioms gydymo įstaigoms vietos nėra

Dar vienu – Sveikatos draudimo įstatymu – nuspręsta, kad valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms suteikiama pirmenybė teikti stacionarias sveikatos priežiūros paslaugas, kai šios finansuojamos iš Valstybinių ligonių kasų, t. y. iš mokesčių mokėtojo privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Vėlgi, privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos bus diskriminuojamos, nes jos galės teikti paslaugas tik tuo atveju (ir tik ta apimtimi), jei to negalės užtikrinti gydymo įstaigos, priklausančios valstybiniam įstaigų tinklui.

Jau dabar galimybės sudaryti sutartis su Teritorinėmis ligonių kasomis dėl anksčiau minėtų paslaugų apmokėjimo privačioms gydymo įstaigoms praktiškai yra ribotos. 2016 m. Valstybinė ligonių kasa pasirašė sutartis su 3 privačiomis gydymo įstaigomis, teikiančiomis stacionarines paslaugas, 2017 m. – dviem. 2017 m. šių dviejų pasirašytų sutarčių suma sudarė tik 0,4 proc. PSDF išlaidų stacionarinėms paslaugoms.

2015 m. Eurostato duomenimis, privačių stacionaro lovų santykis su visomis stacionarinėmis lovomis 20-yje Europos Sąjungos šalių sudarė 24,3 proc., o Lietuvoje – vos 1,3 proc. Kiek jų liks po šios reformos?

Klasės krepšelis – beprasmis tuščių valstybinių mokyklų gelbėjimas

Nuo šio rugsėjo 1 d. ugdymo lėšos mokykloms bus skiriamos pagal klasių skaičių bei dydį. Beveik 20 metų galiojusi moksleivio krepšelio sistema keičiama klasės krepšeliu.

Mūsų švietimo sistema, kaip ir  Švedijoje, nors ir niekada neturėjo pilno „mokinio krepšelio”, įtraukė visas mokyklas į mokyklų finansavimo sistemą. Švedijoje iki šiol vienodomis sąlygomis konkuruoja tiek privačios, tiek valstybinės mokyklos. Svarbu tik, kad mokyklą pasirinktų mokinys ir jo tėvai ir finansavimas ją pasiekia.

Tiek dėl gyventojų emigracijos, tiek dėl aktyvesnės konkurencijos ištuštėjus kai kurioms mokykloms, vietoj to, kad būtų priimti reikalingi sprendimai – uždaryti ar sujungti mokyklas, prasidėjo šių mokyklų gelbėjimo operacija – klasės krepšelis. Šių pokyčių laimėtojai – tikrai ne mokiniai, greičiau – tuščių mokyklų direktoriai ar bijantys darbą prarasti mokytojai. 

Rudenį – „šliaužiančios nacionalizacijos“ tęsinys?

Praėjusią savaitę Seimas priėmė dar vieną įstatymą – nuo lapkričio 1 d. dienos stacionaro paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms bus leidžiama steigti vaistines prekiauti kompensuojamaisiais vaistiniais preparatais ligoninių vaistinėse. Sprendimas galbūt net ir sveikintinas – pagaliau dienos stacionaro pacientai galės gauti kokybiškas procedūras. Nereikės laukti, kol gydytojas išrašys receptą, kad procedūrai nusipirktum vaistą, po to – grįžti prie gydytojo kabineto ir laukti procedūros.

Seimas jau pradėjo svarstyti įstatymo projektą, kuris leistų ligoninių vaistinėms pardavinėti vaistus visiems gyventojams. Valdiškoms ligoninėms imantis prekiauti vaistais, privačios vaistinės – diskriminuojamos. Kyla pavojus, kad gydymo įstaigos, užsiimančios dar ir vaistų prekyba, pradės šią veiklą subsidijuoti viešaisiais finansais, skirtais gydymo paslaugoms. Be to, šiuo metu dauguma mažmeninės prekybos vaistais įmonių yra privataus kapitalo, jos privalo įsigyti ar išsinuomoti patalpas. Tuo tarpu ligoninės, kitos gydymo įstaigos dažnai patalpas ar pastatus valdo patikėjimo teise, nors patys pastatai nuosavybės teise priklauso savivaldybėms ar valstybei. Ir šis turtas yra atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio.

Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad Lietuvos ūkis yra grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Ar po dar kelių šio Seimo „šliaužiančios nacionalizacijos“ sesijų ši nuostata neliks tik deklaracija?



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    11
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Adventinės premjero godos
    Adventinės premjero godos

    Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės minister...

    3
  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    3
Daugiau straipsnių