Šnabždančio acto kronikos

Žinutė buvo išsiųsta daugiau nei šimto raketų formatu tiesiai į diktatoriaus ir Botokso kaukės vasalo Basharo al Assado (1965) valdas už tai, kad anas nuodijo savo žmones cheminiais ginklais.

Daugiau nei šimtas raketų, kurias be JAV paleido ir Jungtinės Karalystės bei Prancūzijos kariškiai, vieningai pasakė Kremliaus beždžionėlėms: "Jeigu nenusiraminsite, ateisime ir prilupsime." Ir kaip jūs manote, ar Kremliaus primatai perprato gautą žinią? Atsakymas vienareikšmis – tikrai taip. Iš patikimų ir objektyvių šaltinių žinoma, jog Žmogui su botokso kauke net prireikė suleisti visą galoną botokso, kurį jis prarado nuo streso.

Be to, patikimi ir objektyvūs šaltiniai byloja, kad miegant Žmogui su botokso kauke paleido vidurius, ir Kremliaus skalbėjos turėjo tris dienas intensyviai trinti patalynę, kad pašalintų gėdą primenančias rudas žymes, mat "Tomahawk" raketos ėmė persekioti Kremliaus valdovą sapnuose. Sigmundas Freudas (1856–1939) veikiausiai pasakytų, kad raketos, regimos sapnuose, yra falo simbolis, ir tai galbūt susiję su Rusijos caro politine impotencija.

Taip pat iš tų pačių patikimų šaltinių žinoma, jog Kremliaus spaudos atstovui Dmitrijui Peskovui (1967) iš burnos ėmė dribti putos, o Sergejus Lavrovas (1950) iš streso ėmė šokinėti kaip pasiutlige sergantis gibonas ir teko kviesti ugniagesius, kai anas įstrigo sietyno grandinėse. Bet tai dar niekis, palyginti su tuo, kas vyko paprastų putinofilų ir Kremliaus fašistų galvose. Juk nebuvo galima taip visko palikti, t. y. leisti, kad JAV ir sąjungininkai išeitų aukštai pakėlę galvas.

Iš pradžių Kremlius pareiškė, kad negalima taip įžeidinėti Žmogaus su botokso kauke. Vėliau dar pagrasino atsaku, o kai suprato, jog į jo grasinimus niekas rimtai nežiūri, Kremliaus caras, Žmogus su botokso kauke, atstatęs reikiamą botokso kiekį organizme, išėjo į viešumą tam, kad savo šunims ir vergams ištartų: "Fas."

Zombiai, jaučiantys nostalgiją kolūkiams, išgirdo šią komandą ir puolė. Puolimas, suprantama, vyko ten, kur verda visas XXI a. gyvenimas – internete. Gyvieji numirėliai, besiilgintys kietos rankos ir eilių parduotuvėse, įvairiausio raugo kairiosios erkės, jau kelis šimtus metų kariaujančios su tik jiems vieniems regima "sistema", dvasingi marginalai, nekenčiantys visko, kas vakarietiška, menininkai, kartojantys: "Negalima painioti meno su politika" – ši įvairiausio plauko fauna kartu su garuojančiu actu kvėpuojančiomis pitijomis ėmė loti internete.

"Gav gav gav," – nuskambėjo virtualaus pasaulio platybėse, ir melo, demagogijos bei kliedesių upė ėmė tekėti intensyviai sukdama dezinformacijos malūno, paverčiančio sveiką protą dulkėmis, sparnus. Pasąmoningai ar Kremliui nurodžius, zombių kariauna nusprendė griebti jautį už tarpukojo. Iš karto buvo pareikšta, jog Sirijos pajėgos ir joms talkinantys mandagūs Kremliaus žmonės, kurių Sirijoje nėra, numušė didžiąją dalį paleistų raketų.

"Kiek?" – paklausė ant melo kabliuko užkibęs neutralus pilietis. Pitijų valdovė, įkvėpusi didžiulę dozę verdančio acto garų, apimta ekstazės sušuko: "Dešimt." "Dešimt raketų numušė sena sovietinė technika", – pritarė pitijų valdovei Sirijos ir Kremliaus karininkų choras su vedančiuoju falcetu Dmitrijumi Kiseliovu (1954).

Pitijų valdovė dar įkvėpė acto garų ir suriko: "Penkiasdešimt". "Penkiasdešimt raketų numušė", – atitarė choras. Bet Pitijų valdovė vėl pakeitė statistiką: "Septyniasdešimt tris raketas. ne, šimtą raketų. Ne, šimtą penkiasdešimt raketų iš šimto." Choras tik antrino: "Šimtą penkiasdešimt raketų iš šimto numušė sena sovietinė technika." Tada pitija dar įkvėpė acto miglos ir visai prarado savitvardą: "Du šimtus raketų numušė, o likusios nepasiekė taikinio. Ne. Visos raketos pasiekė taikinį, bet taikinys strategiškai bevertis. Taip, taip. Šimtas penkiasdešimt raketų numušta. Taip. Schnell. O taip, taip."

Tuo pat metu prisimintos visos tariamos ir dirbtinai JAV primetamos nuodėmės – nuo Arabų pavasario ir Vietnamo karo iki indėnų, negrų ir Siono išminčių protokolų. Kitaip tariant, Kremliaus gyviai draskėsi nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, o tai tik patvirtina, jog D.Trumpo sprendimas paleisti raketas į Siriją buvo teisingas, mat suteikė Kremliui daug skausmo ir tik paliudijo jo balso menkavertiškumą geopolitinėje arenoje.

Vis dėto, amžininkai pastebi, jog D.Trumpas, nepaisant šių teisingų žingsnių, vis dar pasiduoda baimei ir abejonėms, todėl prabyla apie "įmanomą bendradarbiavimą su Kremliumi", nori surengti susitikimą su Botokso kauke, suabejoja būtinybe paskelbti papildomas sankcijas Maskvai dėl bendradarbiavimo su Sirija.

Betgi, pone prezidente, nėra sričių, kuriose galima bendradarbiauti su Kremliumi, ir nėra apie ką kalbėtis su jo grietinėle. Jūs pasirinkote labai gerą kelią ir, jei sklęsite "Tomahawkų" praskintu keliu bei pastatysite demokratijos priešus į vietą, istorija jus prisimins kaip vieną geriausių JAV vadovų. Geopolitinė situacija yra derlinga didiems darbams ir reikia tiesiog veikti ryžtingai, greitai ir itin nuožmiai. Kremlius suvokia ir gerbia tik jėgos oraciją. Tas tiesa. Tik taip kalbant, galima pasiekti vaisingų rezultatų. Galite būti tikras, jog po pastarosios atakos jie jus gerbia. Taip, jie loja, grasina, pyksta, bet giliai širdyje jus gerbia. Jeigu dabar pat nuspręstumėte atkurti istorinį teisingumą ir grąžinti Kaliningrado sritį Vokietijai, Kremlius įsimylėtų jus iki ausų, mat Kremliaus patarlės byloja: "Muša, vadinasi, myli."

Jeigu jau prabilta apie patarles, galima prisiminti ir kitą: "Mušk savus, kad svetimi bijotų." Nepraėjus net savaitei po JAV raketų antpuolio, mįslingomis aplinkybėmis pro langą iškrito ir žuvo apie Kremliaus samdinius Sirijoje rašęs rusų žurnalistas. Manykime, jog tai – žadėtasis Rusijos atsakas.