Spaudos laisvė ir Europos biudžetas

Pasaulinės spaudos laisvės dienos gegužės 3-iosios proga Malmės dienraštis „Skanska Dagbladet“ rašė, jog „didžiausią susirūpinimą kelia padėtis Kinijoje ir Turkijoje, kur itin daug žurnalistų, pasodintų į kalėjimą“.

O Jungtinėse Valstijose prezidentas Donaldas Trumpas kai kuriuos žurnalistus pavadino „valstybės priešais“, užuot pasisakęs už spaudos laisvę.

Tuo pateisinama neapykanta ir prievarta prieš žiniasklaidos darbuotojus – ir tai šalyje, kuri jau ir taip užtvindyta ginklais. „Spaudos laisvę reikia visada ir visur ginti, kaip tik todėl yra pagrindo šiandien ne tik švęsti, bet ir budėti“, – rašė Švedijos regioninis laikraštis.

Ekvadoro verslo dienraštis „Comercio“ atkreipė dėmesį į padėtį Pietų Amerikoje. Jo žodžiais, praėjus beveik metams nuo prezidento Lenino Moreno atėjimo valdžion, žurnalistų persekiojimas gal ir nepasibaigė visiškai, tačiau nuotaikos pasitaisė – sumažėjo įžeidinėjimų, ne paskutinėje vietoje – iš valdžios pusės.

O tai reiškia, jog kritiškiems žurnalistams ir žiniasklaidos darbui rodoma daugiau pagarbos. Tačiau nors šitie pokyčiai ir labai sveikintini, vis dėlto šiuo atžvilgiu dar lieka daug ką nuveikti, teigė Ekvadoro sostinės Kito laikraštis.

Pagrindinė tema Europos laikraščiuose – būsimasis Europos Sąjungos biudžetas. Savo nepasitenkinimą bene aštriausiai išreiškė Nyderlandų dienraštis „Telegraaf“. 

Matyt, pinigus ryjantis Briuselis laikosi nuomonės, jog Europos mokesčių mokėtojams pinigai auga ant medžių.

Anot jo, Briuselio planas leisti Europos Sąjungos biudžetui nuo 2021 iki 2027 metų išaugti net iki astronominės vieno trilijono trijų šimtų milijardų eurų sumos liudija ne ką kita, o didybės maniją. Šitą Europos Komisijos siūlymą reiktų mesti tiesiai į šiukšlių dėžę.

Juk Europos Sąjungos išlaidos jau seniai yra gerokai per didelės. Su britų išėjimu iš Europos Sąjungos ativeria 13 milijardų eurų skylė, ir tai turėtų paskatinti taupumą.

Matyt, pinigus ryjantis Briuselis laikosi nuomonės, jog Europos mokesčių mokėtojams pinigai auga ant medžių, rašė Amsterdamo dienraštis.

Austrijos sostinės dienraštis „Standard“ savo vedamąjį straipsnį pavadino „Biudžeto planas be programos“ ir rašė: „Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude`as Junckeris nori visiems būti geras ir teisingas. Tačiau jam pačiam trūksta įtikinamos reformų koncepcijos, kuri europiečius galėtų užvesti ant visiems bendro kelio.

Užuot to užprogramuoti ginčai tarp vyriausybių. Yra biudžeto planas, tačiau trūksta vyriausybių programos. Sunku įsivaizduoti, kad per aštuonis mėnesius tuo klausimu pavyks susitarti, teigė Vienos laikraštis.

Pasak Romos dienraščio „Repubblica“, „esame pačioje sunkių derybų dėl ES biudžeto pradžioje“. Tačiau naujasis Vokietijos finansų ministras Olfas Scholzas jau atmetė ES komisaro  Guntherio Oettingerio pasiūlymą finansinį Berlyno įsipareigojimą padidinti iki 12 milijardų eurų.

Geriausiu atveju būtų galima parūpinti apie 10 milijardų. Berlyne tvyro baimė, kad didesnės išlaidos Briuselio link tik piltų vandenį ant kraštutinės dešinės populistų propagandos malūno, rašė Italijos sostinės laikraštis.

Šveicarijos dienraštis „Neue Zurcher“ reiškė nuomonę, kad „dabar prasideda milijardinis pokerio žaidimas tarp valstybių, kurio pabaigoje paaiškėtų sutartieji finansų rėmai“.

Sprogmenis į žaidimą įneša naujas teisinės valstybės mechanizmas, pagal kurį Komisija galėtų sulaikyti pinigų išmokėjimą, jeigu kurioje nors šalyje teisinės valstybės principai atsidurtų pavojuje.

Tai, kad Briuselis ieško naujų strategijų, suprantama. Korupcija ir politizuoti teismai kenkia teisių saugumui ir investicijų klimatui.

Be to, ginčas dėl Lenkijos teisėtvarkos reformų rodo, jog Europos Sąjungai trūksta priemonių užtikrinti, kad šalis narė nepažeistų valdžių arba galių atskyrimo principų.

Kita vertus, pavojų slepia ir ES pinigų išmokėjimo siejimas su teisinės valstybės principų laikymuisi, teigė Ciuricho laikraštis.

Lenkijos sostinės dienraštis „Rzeczpospolita“ rašė, jog „vertinant, kaip ir kieno naudai dalijami Europos Sąjungos pinigai, reikėtų kalbėti tikroviškai, o ne skleisti mitus“.

Vienas tokių – tai mitas, kad Lenkija Briuselio dėka tik ten tiesė kelius, kurių jai pačiai verkiant reikėjo. Bet iki šios dienos lenkai negali autostradomis ir greitkeliais be kliūčių patekti iš savo sostinės Varšuvos į šalies didžiausią pramonės regioną Aukštutinę Sileziją ar į Krokuvą ar į Lodzę.

Tuo tarpu iš visų šių miestų galima be problemų važiuoti į Vokietiją, priminė Varšuvos laikraštis.

Zagrebo dienraštis „Jutarnji list“ pažymėjo, jog kas porą metų Europos Komisija mums primena, kad per narystės derybas mes su viskuo sutikome ir viską pasirašėme. Prie to priklauso ir tai, kad mes prisidedame prie šios vis brangesnės valstybių bendrijos finansavimo.

O kadangi neleidžiama taupyti Briuselio biurokratijos sąskaita, bus mažinamos, tarp kitų dalykų, dotacijos žemės ūkiui. O tai į prastą padėtį įstums daugelį ūkininkų, ypač tuos, kurie Europos Sąjungos patariami ėmė modernizuoti savio ūkius ir dėl to labai įsiskolino, rašė Kroatijos sostinės laikraštis.


Šiame straipsnyje: Spaudaspaudos laisvės diena

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    1
  • Ko nori britai?
    Ko nori britai?

    Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie neprit...

    4
  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
  • Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų
    Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų

    Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos. ...

  • Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių
    Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių

    Pagal naujausius Bloomberg duomenis, 2018 metus Lietuva užbaigė pasiekusi didžiausią Ekonomikos pasitikėjimo indekso reikšmę iš visų trijų Baltijos šalių – 114,3. ...

    4
  • Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?
    Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?

    Žurnalistu save įvardinančio A.Tapino premjerui duotas terminas baigiasi. Jėzau, Jėzau, liko keturios dienos, ir S.Skvernelis turės atsiprašinėti "Laisvės TV" (per kokį kanalą ją rodo?) moderatoriaus, įsižeidusio dėl to, kad jį ...

    48
  • Svarbi pagarba
    Svarbi pagarba

    Ar ne per daug pas mus švenčių ir memorialinių dienų, kurias minime? Kai kas sako, kad per daug. Na, kam per daug, gali sau neminėti. Nėra jokios prievolės minėti, privalomi minėjimai buvo tik sovietmečiu. Tačiau, ignoruodami šias dien...

    7
  • Padorumo testas
    Padorumo testas

    Ši diena prasidėjo šviesa languose. Aštuntą ryto juos dešimčiai minučių atmerkė vienybės ir atminimo žvakutės. Pilietinė iniciatyva "Atmintis gyva, nes liudija" gimė 2008-aisiais, įkvėpta moksleivių. ...

    2
  • Krizė ateis, o kaip <span style=color:red;>(ar)</span> mes jai ruošiamės?
    Krizė ateis, o kaip (ar) mes jai ruošiamės?

    Pastaruoju metu viešoje erdvėje netyla ne tik ekonomistų, bet ir politikų diskusijos apie (ne )artėjančią krizę, recesiją, pasaulinį finansinį nuosmukį ar net naująją didžiąją depresiją. ...

    12
  • Raudonojo rojaus vartai
    Raudonojo rojaus vartai

    Legendinis britų premjeras teigė: "Niekas nežino, ką Sovietų Rusija ir jos tarptautinė komunistinė organizacija ketina daryti artimiausioje ateityje arba kur yra jų ekspansinių tendencijų ir polinkio primesti savo ideologiją ribos, ir ar apskri...

    12
Daugiau straipsnių