Štai tokie buvo metai

Metų pabaigoje tarsi įprasta apžvelgti, ką nuveikėme, išmokome, atradome ar praradome per pastarąją planetos kelionę aplink Saulę. Tik jei reikėtų įvardyti populiariausią 2018-ųjų tendenciją, ši, deja, būtų greičiausiai ne išradingi instagramo filtriukai, ne į drabužių spintas sugrįžusios dešimtojo dešimtmečio mados ir net ne lietuviška trap stiliaus muzika, o... neapykanta.

2018-aisiais netrūko aštrių diskusijų jautriais klausimais. Metus pradėję su pasauliu nuvilnijusia #metoo banga, užbaigėme juos vaikų atiminėjimo skandalų virtine. Ironiška, kad temos, su kuriomis vertėtų elgtis atsargiai ir rūpestingai it su krištoline vaza, pravėrė įsiūčiu kunkuliuojančią Pandoros skrynią. Ko ten tik nebuvo: ir nukentėjusių moterų keikimo, ir neadekvačių grasinimų kaltinamiesiems, nepelnytų teisingumo rankos kirčių padorioms šeimoms, visiškai atvirkštinės reakcijos su teiginiais "mus daužė, ir nieko – normalūs išaugom" bei gąsdinimų mirtimi tiems, kurie tikėjo besielgią pilietiškai.

Bet tūlžingiems nenorminės leksikos šūkaliojimams visai nebūtinos subtilios temos, gausios nutylėjimų, skaudulių ir rūko, per kurį net ir stovintiems šalia sunku suprasti, kaip yra iš tikrųjų. Štai džiaugėmės atkurtos valstybės šimtmečiu, tačiau dorovės ir lietuvybės sergėtojai netrūko alkūnėmis apstumdyti tų, kurie, čia gimę, augę, kuriantys ir mokantys mokesčius, pasak jų, mylėti Lietuvos neturi teisės. Viena dėl to, kad ne abstinentė ir internetinių drąsuolių iškeikta netyli, o pasiunčia dar toliau, kita – nes sceninis pseudonimas su nelietuviška raide.

Sugriūsime kaip visuomenė ne dėl maro ar karo, o dėl ambicijų visuomet žinoti geriausiai, principingumo nepriimti manančio arba atrodančio kitaip ar išminties trūkumo tiesiog nutylėti, jei žodis ant liežuvio galo piktas.

Netrūko ir viešų skyrybų, kai visi netingintys laidė žodinės strėles "barakuda" ar "kvailys" į nepažįstamus žmones. Tarp žinomų veidų užgimė naujų porų, kurias dėl plaukų spalvos ar panašiai absurdiškų priežasčių visuomenė suskubo pasmerkti. Tai, beje, daryti tampa vis lengviau ir socialiai priimtiniau. Anksčiau apkalbinėti būdavo tarsi ir gėda, panašiai, kaip miegoti su kaimyno žmona, – gal slapčia teikia džiaugsmo, bet viešai padorumo sumetimais niekas to neafišuoja. O štai šiandien pakanka interneto ryšio bei klaviatūros, ir pasipila negatyvo lavina. Viešpatie, net vargšės Kalėdų eglutės, ir tos, kaip kiekvienais metais, sugebėjo tapti pyktyje permirkusių pasisakymų ir susiraukusių jausmaženklių objektu.

Ir liūdniausia ne dėl to, kad garsus rėkimas vietoje empatijos ar išklausymo būdingesnis nebrandžioms, neišsilavinusioms visuomenėms. Tokios diskusijos, nesvarbu, aptarinėjama įtariama išprievartavimo istorija ar kalėdinio medžio dekoracijos, tampa tiesiog unitazu, į kurį išvemiamas sukauptas kartėlis. Nors dangstomasi mistinio visuomenės intereso gynimu ar moralės sergėjimu, iš tikrųjų tikslas – visai ne ieškoti tiesos, o tiesiog nekęsti. Ir šis pyktis veikia domino principu. Nuolatinis iš visų kampų sklindantis skalijimas verčia pajausti, kad gyveni pasaulyje be meilės. O juk būtent meilė, užuojauta ir bent minimalios pastangos pasivaikščioti įsispyrus į kito batus leidžia susikalbėti.

Senojo Testamento Pradžios knygoje yra viena ir šiandien aktuali istorija apie Babelio bokštą. Joje pasakojama, kad už bandymus suręsti dangų siekiantį statinį anuomet viena kalba šnekėjusius žmones nubaudė Jahvė – visi jie prabilo skirtingomis kalbomis. Kadangi nebegalėjo vieni kitų suprasti, bokštas taip ir liko nepastatytas. Metant žvilgsnį į praėjusius metus, darosi baugoka, kad aukštesnės jėgos panašiai už kažką baudžia ir mus. Neramu, kad sugriūsime kaip visuomenė ne dėl maro ar karo, o dėl ambicijų visuomet žinoti geriausiai, principingumo nepriimti manančio arba atrodančio kitaip ar išminties trūkumo tiesiog nutylėti, jei žodis ant liežuvio galo piktas. Žinoma, ateitis priklauso tik nuo mūsų. Šiek tiek perfrazavus vieną šaunų humoristą, net galima pasakyti: "Štai tokie buvo metai. Kiti, tikėkimės, bus geresni."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alexs

Alexs portretas
Su Naujais Metais Nikoleta!!! Nuostabei rasai, tavo straipsniai laukiami, Aciu!

Liuks

Liuks portretas
Viena geriausių autorių, lyg koks stebuklas tarp rašančių.

zelemunčikas

zelemunčikas portretas
Puikiai parodijuoja Dievo Jahovos darbus ir kreivai Lietuvoje statomus daugiaukščių architektus bei staybininkus,kurie ir statydami nesusišneka,kas iš jų svarbesnis bei kam daugiau garbės ir pinigų priklauso,Visa kita įvykių plagijavimas.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kietasis nusileidimas
    Kietasis nusileidimas

    Iki ašarų miela Senoji Europa. Su Akropoliu, Pizos ir Eifelio bokštais, Brandenburgo vartais, Šv. Šeimynos bažnyčia ir Vavelio katedra, Gedimino pilimi. Ir be Big Beno. ...

    3
  • Penki išbandymai verslui 2019 metais
    Penki išbandymai verslui 2019 metais

    Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar niekada ekonominė plėtra nesitęsė tiek ilgai. Tai gera žinia ir šalies gyventojams, ir verslui. Siekiant pratęsti ekonominės sėkmės istorij...

  • Dekoruoto patriotizmo monopolis
    Dekoruoto patriotizmo monopolis

    Šalyje yra daug "specialistų", kurie gali akimirksniu identifikuoti: šitas – tylintis tautos priešas, o va, anas su plakatu ir megafonu – patriotas. Dažniausiai tokie virtuvės sociologai mėgsta vienais apatiniais ...

    20
  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    8
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    25
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    4
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    7
  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    4
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    8
Daugiau straipsnių