Streikai amžino įšalo žemėje

Amžino įšalo žemė – savitas simbolis, kuris leidžia pajausti ne tik ryšį su ledynmečio epocha, bet ir padeda suprasti, kad mūsų gyvenime esama dalykų, kurie lėtai keičiasi arba nesikeičia visiškai dėl objektyvių priežasčių. Ugnis ir jos naudojimas yra svarbus pasiekimas, liudijantis apie sprendimus, padėjusius žmonijai išlikti sunkiomis gyvenimo akimirkomis. Baltosios meškos ir jų išlikimo drama visuotinio atšilimo laikais yra taip pat įtaigus simbolis. Visus simbolius sudėję į loginę grandinę galime pasvarstyti, ką kiekvienas simbolis galėtų reikšti Lietuvos švietimo sistemoje.

Dauguma pateiks savitą šių simbolių interpretaciją atsakydamį į klausimus, kokius dalykus galima priskirti ledynmečiui, kokiose srityse pasigendame ugnies ir degimo, o kas yra baltosios meškos švietimo sistemoje. Be to, galima suabejoti pasirinktų simbolių tinkamumu. Tačiau įspėjamojo mokytojų streiko akivaizdoje verta klausti, kada ir kaip pavyks pasiekti lemiamą lūžį švietimo sistemos reformoje. Dėl mokytojų vienybės stokos ir švietimo darbuotojų profsąjungų susiskaldymo bei nesugebėjimo artikuliuoti savo interesus tai pasiekti bus sunku.

Kita vertus, reikėtų atkreipti dėmesį, kaip organizuojama kova. Švietimo profsąjungos puikiai naudojasi Konstitucijos deleguota teise ginti darbuotojų interesus ir pelnytai kimba į atlapus švietimo biurokratams dėl darbo apmokėjimo tvarkos, tačiau yra kita kovos pusė – tai ugdymo proceso organizavimas, kuris teisiogiai pavaldus Švietimo ir mokslo ministerijai, Ugdymo plėtotės centrui, Nacionalinei mokyklų vertinimo agentūrai ir panašioms institucijoms bei savivaldybėms.

Galima išsikovoti ar išsiderėti didesnį atlyginimą, tačiau jei tuo pačiu metu bus didinamos mokytojų kasdieninės veiklos apimtys, jokios didesnės naudos nebus. Taip atsitiko 2007–2008 mokslo metais, kai buvo smarkiai padidinti mokytojų atlyginimai, bet kartu, pakeitus Bendrąsias ugdymo programas, buvo įvesti papildomi reikalavimai ugdymo procesui.

Mokinių tėvai retai arba visiškai nesusimąsto, kuo skiriasi poveikio, sąveikos ar mokymosi ugdymo paradigmos. Toks pats supratimas bus, jei pradėsime kalbėti apie tai, kas būdinga deklaratyviosioms, procedūrinėms ar struktūrinėms žinioms. Tačiau pagal šiuos reikalavimus kuriami vadovėliai, pratybų sąsiuviniai ir kitos mokykloje naudojamos užduotys. Visiems minėtiems dalykams reikalingas laikas ir kvalifikaciniai gebėjimai.

Būtina suprasti, kad politinių partijų ar jų suformuotos daugumos rankose yra pagrindiniai teisiniai mechanizmai, organizuojantys ugdymo procesą Lietuvoje. Mokytojų ar mokytojų dalykinių asociacijų įtaka šiam procesui yra menka. Dėl to vienas naujoves keičia kitos, prieš tai per daug neįsigilinus į jų tinkamumą ar poveikį ugymo kokybei.

Nuspėti, ką gali sugalvoti nauja politinė dauguma, yra neįmanoma. Vadinasi, turime susitaikyti su tuo, kad kiekviena rinkimus laimėjusi politinė dauguma bandys auginti kukurūzus už poliarinio rato. Per daug nesigilindama į tai, kad eskimai nuo seno verčiasi medžiokle ir elnininkyste, o ne žemdirbyste. Pastarąjį pavyzdį pateikiau, kad suprastume, jog pusiausvyros tarp Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuojamų naujovių ir mokytojų atlyginimų nėra. Laikas parodys, ar įspėjamasis streikas paskatins mokytojus toliau kovoti dėl šios pusiausvyros atkūrimo.

Esame atsidūrę užburtame rate. Mums reikia profesionalių mokytojų, kurie šiuolaikiškai organizuotų ugdymo procesą, tačiau mokėti jiems solidų atlyginimą be naujai įvedamų papildomų reikalavimų nenorime dėl politinės valios pretenzijų vykdyti reformas.

Dar vienas pastebėjimas. Esame įsitikinę, kad ugdymo kokybę galime pasiekti tik nuolatos diegiant naujus ir papildomus reikalavimus. Dėl to mokytojai nepasitiki Švietimo ir mokslo ministerija, kurios vadovaujamąją komandą išrenkame per rinkimus, ir jos siūlomu etatiniu mokytojų darbo apmokėjimu. Visi puikiai prisimena, kuo baigėsi buvusio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įvestos mokytojų koeficientų žirklės. Vadinasi, per ateinančius metus iki rinkimų turime stiprinti savo pilietines galias, kad būsimos valdančiosios daugumos politikai atkreiptų dėmesį į švietimo problematiką ir pradėtų kalbėtis apie būtinus pokyčius dabar, o ne po to, kai netikėtai laimės rinkimus.

Kita vertus, ar užteks valios apsispręsti ir pradėti ruoštis ilgalaikiam streikui ir palaipsniui atsisakyti planuotų išvykų ir pramogų vasaros atostogų metu? Dėti pinigus į kojinę su viena mintimi, kad juos panaudosi per tą(tuos) lemtingą(lemtingus) streiko mėnesį(mėnesius), yra sunku. Tai yra iššūkis ne kiekvienam. Dėl to įspėjamasis streikas yra lengviau, saugiau ir reikalauja mažiau aiškinamojo darbo. Įtaigūs kvietimai ir peticijų pasirašymas yra svarbus dalykas, tačiau lazda turi du galus. Vienas yra mokytojų darbo apmokėjimas, kitas – ugdymo proceso organizavimas mokykloje. Tarp jų turi būti balansas. Administracinės priemonės veikia ribotą laiką ir virsta eiline popierių krūva.

Išsakyti pastebėjimai suteikia papildomo žavesio amžino įšalo žemei ir ten gyvenančioms baltosioms meškoms, kurių išlikimas priklauso nuo paprastų sprendimų, mažinančių visuotinį atšilimą. Be to, amžino įšalo žemė leidžia suprasti ir įsijausti į mūsų protėvių, kurie atsikėlė į Lietuvą prieš daugiau nei 11 tūkst. metų, gyvenimo kasdienybę. Tačiau Sniego karalienės istorija taip pat yra pamokanti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Teatrą – į visus namus
    Teatrą – į visus namus

    Neužrašytos tautosakos lobynuose esama sakmės apie tai, kaip elektros tiekimo trikdžiai teritorijoje X pagerino jos demografinę situaciją. ...

    1
  • Latvijos rinkimų galvosūkis
    Latvijos rinkimų galvosūkis

    Vakarų žiniasklaidos pranešimai apie šį mėnesį įvykusius Latvijos parlamento rinkimus man buvo panašios į mėgstamą vaikystės galvosūkį „sujunk taškus“. Mano netvirta rankutė vedžiodavo linijas tarp i&scaron...

    1
  • Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?
    Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

    Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių runkelių augintojus bei baltojo cukraus gamintojus. Tačiau faktas lieka faktu: tokio pigaus baltojo cukraus, koks jis buvo šių metų vasaros ...

  • Nykštukiniai milžinai
    Nykštukiniai milžinai

    Lietuviai, gavę valdžios titulų, nuo neatmenamų laikų geresni už kitus. Nuo tada, kai išsivystė plikbajorio sindromas. Nuogi, basi, bet prieš apsirengusį nosis užrietę. Ir jokios negandos nepadeda pasveikti, nusileisti ant žemės. ...

    1
  • Kai durniams ploja naudos gavėjai
    Kai durniams ploja naudos gavėjai

    Nejaugi Lietuvai visą laiką vadovavo vieni debilai? Tai jie, pardavę "Mažeikių naftą", dar ir patys lieka skolingi, tai alkanų pensininkų akivaizdoje stato stadionus už 80 mln., tai pagaliau išsinuomoja dujinį ferarį už bemaž 200 ...

    15
  • Prabanga nepolitikuoti
    Prabanga nepolitikuoti

    Pamenu, prieš ketverius metus, pirmąkart atėjusi į dienraštį, sulaukiau klausimo: "Apie ką norėtum ir galėtum rašyti?" "Beveik viską, išskyrus sportą ir politiką", – tada su jaunatvišku mak...

    6
  • Skolingi išauginusiesiems laisvės medį
    Skolingi išauginusiesiems laisvės medį

    Kankintas, niekintas, nužudytas ir galiausiai niekingai pakastas kapinių patvoryje okupantų ir jų tarnų rankomis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas liko ištikimas laisvei ir Tėvynei. Praėjusį savaitgalį pagaliau garbingai palaidojome šį did...

    8
  • Pramogų parkas „Seimas“
    Pramogų parkas „Seimas“

    Ko tik nenugirsi Seimo kabinetuose ir komitetuose, smagu klausytis, disneilende daug nuobodžiau. Štai užsuko žmogus į Seimo kultūros komitetą ir išgirdo labai rimtai svarstant visi skaitėme ką. ...

    10
  • Mistinių Adolfo ūsų paieškos
    Mistinių Adolfo ūsų paieškos

    1942-ųjų ruduo. Ašies valstybių pajėgos, vedamos Erwino Rommelio (1891–1944), pavojingai priartėja prie Sueco kanalo. Tai – vienas iš keleto momentų, kai sprendžiamas ne tik Antrojo pasaulinio (1939–1945) karo baigties kl...

    10
  • Ar sulauksime Kalėdų įstatymo?
    Ar sulauksime Kalėdų įstatymo?

    Kai vienos Anglijoje esančios parduotuvės darbuotojai dar rugpjūčio mėnesį papuošė Kalėdų eglutę, socialiniuose tinkluose britai sukilo: "Ar jau gražiausioms žiemos šventėms ruošimės vasarą?", "Kodėl kasmet K...

    4
Daugiau straipsnių