- Rita Miliūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo opozicija inicijuoja interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai. Dėl keleto dalykų, tarp jų – ir dėl situacijos su receptiniais vaistais. Susidaro įspūdis, kad nuo šiol tabletės nuo galvos skausmo nebegalima nusipirkti be recepto, nes kitaip neleidžia nuo lapkričio pakeista prekybos receptiniais vaistais tvarka.
Iš tiesų nuo lapkričio pradžios – būtent pradžios, o ne vidurio, kaip kad gali atrodyti pasipylus aibei kritiškų pareiškimų, – pakeistos ne receptinių vaistų pardavimo taisyklės, o Farmacijos ir Viešojo administravimo įstatymai. Jeigu tiksliau – tie jų straipsniai, kurie kalba apie kontrolinius pirkimus, vadinamuosius „slaptuosius pirkėjus“, kurie tikrina, kaip laikomasi nustatytos tvarkos.
Jei dar tiksliau, būtent tie pakeitimai leidžia vykdyti kontrolinius pirkimus neperspėjus iš anksto. Nei vieno, nei kito įstatymo pakeitime nėra žodžių receptinis ar receptas. Ir šių dviejų įstatymų pakeitimai priimti LVŽS, TS-LKD, Liberalų sąjūdžio, Mišrios grupės ir tuomet dar neskilusios LSDP parlamentarų balsais. Nes pakeitimai priimti birželio pirmąją.
Kai kurie iš tų parlamentarų šiandien patys piktinasi, kad nebegali kaip anksčiau nusipirkti reikalingo vaisto ar skysčio, kuriame laiko kontaktinius lęšius, net jeigu kaip tokį jie renkasi fiziologinį, į veną leidžiamą tirpalą, kurio optikos specialistai iš viso nepataria naudoti lęšiams laikyti.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, vidutiniškai Lietuvos gyventojas kasdien suvartoja penktadaliu daugiau vaistų negu prieš penkerius metus. Toks požymis nėra neįprastas senstančioje visuomenėje su aukštu emigracijos rodikliu – išvažiuoja jaunesni ir mažiau sergantys, negu serga tie, kurie pasilieka. Neįprasta yra tai, kad Lietuvoje receptiniai vaistai parduodami be recepto ne ypatingu atveju, o labiau įprastai. Iš įpročio. Nes taip patogiau, tačiau nebūtinai geriau.
„Septynis kartus pamatuok ir dar kartą paaiškink“ šioje kadencijoje atšaukta, o dėl to atidedami ir reikalingi pokyčiai.
Statistikos duomenimis, maždaug 6 proc. žmonių patys sau pakenkia, nes vartoja vaistus, kurie vieni su kitais nedera. Tarp tokių vaistai ne tik nuo lėtinių ligų, kurių be gydytojo paskyrimo iš viso nereikėtų gerti, bet ir tokie, kuriuos visada galima nusipirkti be recepto. Jeigu kalbama ne apie dideles pakuotes. Jeigu kalbame, kad dėl kokių nors priežasčių reikia turėti tų pačių vaistų nuo skausmo šimto tablečių pakuotę, o ne dešimties, tuomet reikės eiti pas gydytoją ir įtikinti, kad jis tokį kiekį išrašytų.
Ir čia prieiname prie to, kad eilė patekti pas gydytoją yra tikrai labiau pagrįsta priežastis piktintis ir rengti interpeliaciją, negu toliau norėti, kad receptiniai vaistai ne išimties tvarka, o įprastai ir toliau būtų pardavinėjami be recepto. Jos yra, ir nė vienas, atėjęs recepto vaistui, tos eilės nesumažins. Tuo metu gydytojai ir taip gąsdinami sankcijomis, jeigu su ligoniu užtruks per ilgai, o vaistininkai išsigando, kad „slaptajam pirkėjui“ negalės įrodyti, jog įstatymo suteikiama teise išimties tvarka parduoti vaistą be recepto pasinaudojo pagrįstai.
Kelia nuostabą ne tiek sveikatos sistemos biurokratų nesugebėjimas nuspėti, kad žadėtoji kontrolė padidins eiles pas gydytojus, kiek negebėjimas paaiškinti visuomenei, kokie iš tiesų pokyčiai atėjo su tų dviejų įstatymų pakeitimais. Laiko paaiškinti, kokiems vaistams būtinai reikės receptų, o kokiems ir toliau ne, buvo mažiausiai nuo birželio pirmosios. Tačiau komunikacija nėra šio sveikatos apsaugos ministro stiprioji sritis. Nėra ir visos valdančiosios koalicijos. „Septynis kartus pamatuok ir dar kartą paaiškink“ šioje kadencijoje atšaukta, o dėl to atidedami ir reikalingi pokyčiai. Kaip nutiko ir su receptinių vaistų pardavimo kontrole.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas2
Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...
-
Asmeninės Velykos
Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...
-
Desalomėjizacija – būtina17
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės3
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...