- Zigmas Jurevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Zigmas Jurevičius
Štai ir baigėsi visą mėnesį Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas. Dar viena futbolo šventė be mūsų – lietuvių. Vis dėlto 21-osios planetos pirmenybės nenuvylė. Vieniems dovanojo triumfo džiugesį, kitiems – ašarų upelius, tačiau abejingų nepaliko.
Kol sausakimši Eliziejaus laukai Paryžiuje šėlo iki ryto čempionų puotoje, Prancūzijos ir kitų futbolo federacijų vadovai skubėjo apibendrinti pirmenybių rezultatus. Ne tik sportinius, bet ir finansinius.
Triumfas čempionate ištaigingų madų ir maisto gurmanų šalies tautai padovanojo nepamirštamų akimirkų, o pačiai rinktinei – ir nemenkas pajamas. Naujiesiems pasaulio čempionams vien Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) atseikės 38 mln. JAV dolerių (32,5 mln. eurų).
Nenuskriausta liks ir lemiamą mūšį pralaimėjusi Kroatija. Vos 20-ąją vietą FIFA reitinge užimanti 4 mln. gyventojų šalies rinktinė tapo žemiausią reitingą turinčia komanda, kada nors žaidusia pasaulio čempionato finale. Kroatų futbolininkai išsidalys ne tik sidabro medalius, bet ir uždirbtus 23,9 mln. eurų.
Iki kito pasaulio čempionato – ilgi ketveri metai. Laiko tiek, kad pakaktų ir Lietuvos dirvonuose užauginti ne vieną futbolo žvaigždę.
Skaičiai įspūdingi, ypač žinant, kad iš viso FIFA 32-iems turnyro dalyvėms atseikės 341,9 mln. eurų. Prieš ketverius metus Brazilijoje ši suma buvo 36 mln. eurų kuklesnė.
Netgi pačioms prasčiausioms pasaulio čempionato dalyvėms, neįveikusioms net grupių etapo, atiteks po 6,83 mln. eurų. Beveik tiek pat, kiek iš visų tarptautinių ir vietinių šaltinių kasmet susirankioja Lietuvos futbolo federacija. Jei prie lietuvių visoms reikmėms 2018-aisiais disponuojamų 9 mln. eurų pridėtume, kad ir mažiausią FIFA išmoką, turbūt galima būtų pasvajoti ir apie keletą pajėgių legionierių rinktinėje, drauge ir apie kelialapį į planetos pirmenybes.
Iki kito pasaulio čempionato – ilgi ketveri metai. Laiko tiek, kad pakaktų ir Lietuvos dirvonuose užauginti ne vieną futbolo žvaigždę. Tačiau, žinant visus lietuviško futbolo ypatumus, jau dabar galima drąsiai prognozuoti – 2022-ųjų fiestą Katare matysime tik kaip žiūrovai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
