Šventinė karuselė

Nemėgstu blynų, išskyrus bulvinius, bet ant kažko reikėjo išridenti žiemą iš kiemo, tad bulvės padėjo, ir pavasaris štai jau atlaša savo lietučiais. Užgavėnės, be abejo, tradicinė šventė, tačiau nepamirškime dirigentą Leopoldą Stokovskį sakius, kad tradicijos yra tingumo atmaina. Tradicinė šventė tarsi turinti būti tokia kaip visada. Bet ar būtinai tokia, kur čia kūrybinės potencijos? Visiškai suprantu tradicines Užgavėnes kur nors Rumšiškėse ar Lietuvos provincijoje, bet kai miestų aikštes užplūsta minios apsiskarmaliavusių ir burokėliais skruostus išsidažiusių dalyvių, kažkodėl darosi nejauku. Nejaugi taip jau nieko nepasikeitė nuo balanos gadynės ir išversti kailiniai ligi šiol – būtinas atributas? Ar vis dar būtini tie sukarikatūrinti ir demonizuoti žydai bei čigonai, ar neatrodo, kad jų atžvilgiu elgiamasi ne visai sveikai? Šiaip ar taip, latviškas Užgavėnių atitikmuo Meteņi tokių personažų neturi. Jei tai tradicija, telieka pripažinti, kad vaikiška (?) skaičiuotė (?) "Lipo žydas kopėčiom..." – irgi tradicija, tad puoselėtina ir palaikytina. Kažkas čia ne visai taip su tom tradicijom, tarsi valgytum blynus, dažydamas juos į žvyrą.

Tačiau Užgavėnės bent jau linksma šventė, o Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji visada išsiskirdavo savo valdininkiška ir militaristine pompastika. Reikia šiek tiek ir to, tačiau nepamirškime, kad tai irgi šventės. Atrodo, kad ir Prezidentė pajuto šias didžias dienas gravituojant perdėto oficialumo link, tad pasiūlė švęsti linksmai ir išradingai. Jei tai pavyktų, galėtume dalyvauti formuojant naująsias šventimo tradicijas, nes tradicijos ir turėtų būti nuolat kuriamos ir keistis bėgant laikui, nebūtina į jas žiūrėti kaip į šventą karvę, mes juk ne muziejininkai ar etnografai.

Vasario 16-ajai ruošiamasi įvairiai. Štai vienas paraleliniuose pasauliuose paklydęs "signataras" vėl praleido progą patylėti ir tiesiai šviesiai pareiškė, kad Rytų bloke (t.y. Rusijoje) Lietuvai būtų geriau. Ačiū, "signatare", ten mums geriau jau buvo: ir sovietmečiu, ir prie caro, ir 1655-aisiais, kai rusai griovė Vilnių. Nelabai suprantu, už kokią nepriklausomybę kadaise pasirašė "signataras", jei kiekvieną itin neadekvatų jo pasisakymą čepsėdama iš pasigardžiavimo cituoja visa Kremliaus penima žiniasklaida. Ir kai tokie pareiškimai pasklinda likus savaitei iki Vasario 16-osios, darosi jau ir visai nebeskanu. Tačiau gal tiek jau to, tegu šunys loja, o mes švęskime savo šventes. Taip, kaip norime ir sugebame.