Teroras Europoje ir begalvystė Amerikoje

Po pertraukos vėl žvelgiame į užsienio spaudą, kurioje, deja, vyrauja ne besibaigiančios vasaros, o nesibaigiančio teroro įkarštis Europoje, taip pat ir tebesitęsianti politinė sumaištis Amerikoje.

Po išpuolių Barselonoje ir Kambrilse Belgijos dienraštis „Gazet van Antwerpen“ pasidžiaugė, kad „Ispanijos policija greitai išaiškino teroristų kuopelę ir taip atliko puikų darbą.

Tačiau tuo pačiu baimę kelia ne tik tai, kad ši grupelė taip ilgai sugebėjo reikštis nepastebėta, bet ir tai, kad jos dvasinis įkvėpėjas nesukėlė  tyrėjų įtarimų. Šis imamas policijai buvo žinomas, tačiau, matyt, jis nebuvo įvardytas kaip radikalas.

Dabar žinome, kad ieškodamas darbo jis porą mėnesių gyveno ir Belgijoje. Ryšiai tarp jo ir teroristų kuopelės Ispanijoje liudija, kaip svarbu, kad policijos ir saugumo tarnybos dar glaudžiau bendradarbiautų ir tarpusavy dalintųsi valstybių sienas peržengiančia informacija“, – teigė Antverpeno laikraštis.

Pasak Madrido dienraščio „Mundo“, didelę grėsmę sudaro būtent iš Maroko kilę džihadistai. „Iš keturių suimtųjų trys buvo marokiečiai. Kaip ir Prancūzijoje bei Belgijoje, taip ir Ispanijoje radikalių marokiečių procentas daug didesnis negu kitose musulmonų bendruomenėse.

Daugelis jų kovojo už „Islamo valstybę“ jau Sirijoje bei Irake ir dabar šlaistosi po Europą. Kiti yra migrantų vaikai arba vadinamieji antrosios kartos ateiviai. Visa tai paryškina glaudaus bendradarbiavimo su Maroko įstaigomis būtinumą tam, kad būtų drauge imamasi žingsnių terorizmo šmėklai pasipriešinti“, – rašė Ispanijos sostinės dešiniųjų laikraštis.

Londono dienraštis „Guardian“ apgailestavo, kad „teroro išpuoliai prisidėjo prie to, jog dar labiau apnuodijo bendras nuotaikas prieš migrantus. Tai tragedija milijonams žmonių, kurie bėga nuo prievartos ir nesaugumo.

Be to, kyla pavojus būtinai reikalingam visuomenės susiklausymui. Tai savotiška pergalė ir teroristams, siekiantiems pakirsti Europos bendrąsias vertybes“, – teigė Britanijos sostinės kairiųjų laikraštis.

Pažymėjęs, jog jau „kelerius metus Europą lieja nauja terorizmo banga“, Turino dienraštis „Stampa“ rašė, jog „šiuo metu didžiausia rizika kyla iš šiaurinės Afrikos, o tai reiškia, kad vien dėl savo geografinės padėties ypač saugotis turi Italija.

Todėl  tarp mūsų užduočių yra prievolė rūpintis regiono saugumu, bet ir mokytis iš Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos tyrėjų. Italija neįstengs atsilaikyti prieš radikalizuotų džihadistų iš šiaurės Afrikos pavojų vienų viena, todėl bendradarbiavimas ypač su Prancūzija ir Ispanija itin svarbus. 

Mums reikia naujos saugumo strategijos Viduržemio regionui ir privalome su tokiomis šalimis, kaip Marokas ir Alžyras, prieš terorą kovoti bendromis jėgomis“, – ragino šiaurės Italijos dienraštis.

Juk šimtai džihado kovotojų gali trauktis iš teritorijų, kurias jie jau pralaimėjo Sirijoje bei Irake, ir mėginti pasiekti Europą.

Kroatijos regioninis laikraštis „Novi list“ prisibijojo, kad ateityje terorizmo grėsmė tik padidės: „juk šimtai džihado kovotojų gali trauktis iš teritorijų, kurias jie jau pralaimėjo Sirijoje bei Irake, ir mėginti pasiekti Europą.

O tai Europos šalims sudarys dar didesnę problemą saugant savo sienas nuo perėjūnų. Čia pati mažiausia klaida identifikuojant asmenis gali vėliau sukelti baisias pasekmes“, – rašė Rijekos miesto Kroatijoje dienraštis.

Vokietijoje artėjant Bundestago rinkimams, dešiniojo populizmo partija „Alternatyva Vokietijai“, pasak dienraščio „Neue Osnabrücker“, „į sudėtingą klausimą dar kartą tėškia paprastutėlaitį atsakymą: tereikia užtverti kelius per Viduržemio jūrą  ir visus pabėgėlius grąžinti ten, iš kur atplaukė.    

Kad tai būtų taip aišku! Juk, kaip žinome, Libijoje siaučia pilietinis karas, kur dėl valdžios kovoja dvi vyriausybės ir dar kelios kariaunos. Bėgliai čia masiškai pakliūna į lagerius, kuriuose sąlygos, pasak mūsų užsienio reikalų ministerijos, primena koncentracijos stovyklas.

Ir vis tiek į tokias vietas partija „Alternatyva Vokietijai“ nori bėglius siųsti. Tai nežmoniškas sprendimas“, – rašė šiaurės vokietijos miesto Osnabriuko laikraštis.

Dabar kita, bet irgi nelinksma tema. Prieš kelias dienas iš tarnybos Baltuosiuose Rūmuose pasitraukus vienam iš radikaliausių Amerikos prezidento strategų ir patarėjų, ekonominiam nacionalistui Dave‘ui Bannonui, Ciuricho dienraštis „Tages-Anzeiger“ suabejojo, ar dėl to Donaldas Trumpas taps geresniu savo šalies vadovu.

„D. Trumpas turėjo septynis mėnesius parodyti, kad prezidento postui jis tinka. O įrodė jis visiškai priešingą dalyką: visais atžvilgiais savo pajėgumo stoką. Yra žmonių, kurie sudėtingos užduoties akivaizdoje paauga, sustiprėja, jie su kiekvienu iššūkiu darosi vis didesni.

Tačiau D. Trumpas eidamas pareigas netapo brandesnis ar tvirtesnis. Jam  išpampo tik jo pasipūtimas, jo ignorancija, jo piktumas kitų atžvilgiu. Ir niekas nepakeis fakto, kad Trumpas yra Trumpas, visai nesvarbu, kas Baltuosiuose Rūmuose bus vyriausiuoju strategu.

Pagrindinė problema lieka ta pati: tokiam žmogui, kaip Donaldui Trumpui, nereikėjo patikėti šalies valdymo atsakomybės“, – drožė šviesiai tiesiai Šveicarijos didžiausio miesto laikraštis.

Nuomonę, kad Amerikos prezidentas į gerąją pusę nesikeičia, reiškė ir pietų Floridos dienraštis „Miami Herald“. „Tą jis mums vėl parodė savo pareiškimais po kraštutinių dešiniųjų siautėjimo Šarlotsvilyje. Tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose milijonai žmonių būgštauja dėl visuomenės skilimo, kurį D. Trumpas skatina, grėsmės.

Jiems neramu ir dėl to, kaip jis prieštarauja amerikietiškiems idealams. Bet kaip tik šie ilgainiui mus ir išgelbės“, – viltingai baigė savo vedamąjį laikraščio „Miami Herald“ redaktoriai.


Šiame straipsnyje: terorizmasDonaldas Trumpas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

  • Inteligentiškos patyčios
    Inteligentiškos patyčios

    Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų p...

    5
  • Kokia bus naujos kartos pensija?
    Kokia bus naujos kartos pensija?

    Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poil...

    5
  • Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?
    Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?

    Prieš kelias dienas premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas susidariusią situaciją su žurnalų plėšymais, įsigaliojus naujiems alkoholio reklamos ribojimams, atkreipė dėmesį į proto neturėjimą, akcentavo tai, jog įstatymo negalima...

    3
  • Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?
    Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?

    „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per m...

    11
  • Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus
    Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus

    Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui pr...

    2
  • Lunatikų šventė už 40 milijonų
    Lunatikų šventė už 40 milijonų

    Viskas, prie ko tik prisiliečia politikos papuasai, virsta nesąmonėmis, iškreipiančiomis gyvenimą. Po jų sprendimų tai reikia plėšyti Vakarų leidinius, tai kavinėse šampaną pilstyti į grafinus, kad tik nebūtų pažeistas pusga...

    34
  • Cianido nereikia. Pakaks ir pavydo
    Cianido nereikia. Pakaks ir pavydo

    Neseniai stovėdama eilėje parduotuvėje nenoromis nugirdau už manęs laukiančių merginų pokalbį. Dialogo tema sukosi apie tai, kaip gaila, kad kažkokios Simonos kartu su draugėmis vakarieniauti neišleido pavydus vaikinas. Nors pati, užuot konf...

    12
  • Juodasis verygmetis
    Juodasis verygmetis

    Kadaise šaipydavomės iš rusų, nusprendusių, kad filmukas "Na, palauk" gali būti rodomas tik vėlai vakare. Mat ten vilkas nuolat rūko. Tačiau tai nebuvo didžiausias marazmas, vietiniai pavyzdžiai jį pranoko. ...

    76
Daugiau straipsnių