Tik nesipykim su Rusija

Rusija pasveikino Lietuvą su Vasario 16-osios šimtmečiu, Karaliaučiaus srityje dislokuodama „Iskander“ raketas, galinčias nešti ir branduolinį užtaisą. Apie tai sužinojome pirmadienį.

Taip sutapo, kad kitą rytą buvo paskelbti RAIT apklausos rezultatai, rodantys, kad net 52 proc. apklaustųjų pritaria „valstiečių“ premjero S. Skvernelio minčiai, jog Lietuva trūks plyš, nepriklausomai nuo Rusijos veiksmų, turėtų pagerinti santykius su Rusija.

Premjeras norėtų atkurti dvišalę tarpvyriausybinę komisiją, nepaisant to, kad šios komisijos veiklą dar iki Krymo okupacijos prieš septynerius metus nutraukė pati Maskva.

„Iskanderų“ su branduoline grėsme atsiradimo prie mūsų sienos akivaizdoje ir premjero noras, ir pusės tautos parama tokiam jo norui atrodo makabriškai.

Lozungas „tik nesipykim su Rusija“ Lietuvoje toks gajus, kad jį galima būtų palyginti su klampiuoju smėliu. Iš tolo atrodo gražiai, bet tik žengei neatsargų žingsnį, ir jau įtrauktas iki pasmakrės.

Bet tas „tik nesipykim“ nestebina. Viena vertus, yra tokių vaikų, kuriems tėvai gali tūkstantį kartų kartoti nekišti nagų prie įkaitusios viryklės ar vinies į rozetę, bet tik mama nusisuko, ir vaikelis vėl rauda rodydamas nudegusį pirštą. Taip ir geri santykiai su Rusija per prizmę „tik nesipykim“.

Europietiškai mąstant siekti gerų santykių su bet kokiu kaimynu, įskaitant Rusiją ir Šiaurės Korėją, yra racionalu. Visa bėda, kad Rusijai racionalu yra tik tada, kai visi besąlygiškai pritaria jos imperialistinei politikai.

Vaikiškas iracionalumas kaišioti nagus prie įkaitintos viryklės ir tariamas Europos kairiųjų racionalumas, kad štai net ir su Putino Rusija reikia draugauti, dažniausiai tėra blogai užmaskuotas godumas. Siekis užsidirbti iš prekybos su KGB mafijos klano valdoma valstybe dar milijoną, milijardą, nepaisant to, kiek žmonių banditai dar nužudys.

Taigi neturėtų stebinti, kad premjeras, paskirtas partijos, kurios lyderis ketvirtį amžiaus lobsta iš prekybos nešvaria rusiška salietra, kurią jam tiekia į Putino artimiausių draugų sąrašą Amerikoje įtrauktas Mošė Kantoras, bando šunuodegiauti su Rusija.

Tai – ne pirmas „valstiečių“ bandymas torpeduoti aiškią ir vienintelę tinkančią santykiuose su Rusija griežtą Lietuvos užsienio politikos kryptį.

Pernai prieš Vasario 16-ąją dvi Seimo „valstietės“, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė ir Agnė Širinskienė surengė spaudos konferenciją, kurios tikslas taip pat buvo išbalinti Putino Rusiją. „Padarome baubą: Rusija – tai blogis. Nieko panašaus. Ten yra labai daug puikių dalykų, iš kurių mes mokomės“, – tuomet karštai kalbėjo R. Baškienė.

Atviriau nepasakysi.

Kai dvasingumo pavyzdžiu laikoma banditų gaujos valdoma korumpota valstybė, papirkinėjanti užsienio politikus, vykdanti kibernetines atakas siekiant pakeisti kitų šalių rinkimų rezultatus ar per „Russia Today“ pilanti propagandinį purvą visam pasauliui, valstybė, kurioje masiškai žudomi opozicijos veikėjai ir kuri numušinėja raketomis keleivinius lėktuvus, tai jau nėra nei pirštus prie viryklės kaišiojančio vaiko iracionalus naivumas, nei racionalus noras draugauti.

Įvardykim aiškiai. Tai  – prastai maskuojamas politiką savo bizniams pajungusių veikėjų noras pasipelnyti Lietuvos sąskaita. Su politiniu racionalumu tai neturi nieko bendro.

Todėl, kad nebuvo draugiškesnės valstybės Maskvai nei Vasario 16-osios Lietuva. Kuo tai baigėsi? Visi racionalūs, nesipykti su Maskva net ultimatumo akivaizoje raginę generolai ir ministrai buvo nužudyti, o jų žmonos ir motinos su ką tik gimusiomis anūkėmis išmestos prie Ledjūrio numirti.

Bet vis tiek pusė lietuvių linkę pamiršti istoriją, toliau žavisi klampiuoju smėliu „jei tik Lietuva nesipyks“.

Karaliaučiaus srityje dislokuotų „Iskander“ raketų kompleksas rodo, kad banditų klano valdoma Rusija agresyvios politikos nekeičia. Bet premjeras ir 52 proc. Lietuvos žmonių tokių vaikiškų iliuzijų turi. O niekas taip brangiai nekainuoja gyvenant šalia Rusijos, kaip iliuzijos.

Būtų gerai, kad Vasario 16-osios šimtmečio išvakarėse bent kartą apie tai pamąstytume sava, o ne gandro galva.



NAUJAUSI KOMENTARAI

VYTAUTAS

VYTAUTAS portretas
jai Skvernas garantuotu šiltus santykius su RUSIJA tai jis rinkimus didžiausia persvara laimėtu jau PIRMAME TURE.

ishlike po okupacijos

ishlike  po okupacijos portretas
zinoma,visi mes suprantame ,jog su kaimynais sugyventi draugiskai --butu gerai..bet ar nuo musu vienu tai priklauso? na ,tie 52% uz ,tai ne butinai pamirsusieji grobikiska rusijos uzsienio politika [kai nesvarus kerziniai rusu batai izenge I Baltijos valstybes ,uzmirso ,kur isejimas ] tie % tai musu zmones,kurie gaudo politiku netikusius pliauskalus ...taciau ,jeigu butu kerzabaciai vel !isilauztu!] tie zmones sustotu greta kitu 50% --uz LIetuva Latvija ,ir Estija nuo kvailu keliaklupsciavimu pries agresoriu mes vel visi busime drauge..tai Baltijos krantu tikrieji gyventojai [ne koks katinas leopoldas su peliukais..]lietuvis latvis estas suomis

„Valstiečiai“ – godumo apsėsta internacionalistų šutvė

„Valstiečiai“ – godumo apsėsta internacionalistų šutvė portretas
Jų tėvynė ten, kur rublis ilgesnis. Todėl visomis išgalėmis stengiasi Lietuvą paversti antruoju Krymu.
VISI KOMENTARAI 76
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Priedų nereikia – duokite knygų
    Priedų nereikia – duokite knygų

    Vilniaus knygų mugės išvakarėse įprasta apžvelgti ypatingojo verslo, knygų leidybos, situaciją. Ji, kaip pripažįsta patys leidėjai, – ne iš sklandžiųjų. Nacionalinės bibliotekos statistikos skaičiuojamas leidėjų sąra&scaro...

  • Emigrantai atranda kitokią Lietuvą
    Emigrantai atranda kitokią Lietuvą

    Oficialiai Lietuva remia Ukrainą. Skatina integraciją į Vakarus. Yra aktyvi šios valstybės advokatė. Alkstanti darbo rinka laukia ukrainiečių net labiau nei kitų šalių darbo imigrantų. O ką jie randa patikėję, kad mūsų šalyj...

  • #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?
    #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?

    #MeToo judėjimo inspiruoti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo visuomet yra adresuojami konkrečiam fiziniam asmeniui, tačiau šalia dažnai figūruoja ir organizacijos pavadinimas: „UAB X vadovas“ ar „universiteto Y dėstytojas...

    7
  • Valstybininkus keičia naftininkai
    Valstybininkus keičia naftininkai

    Prieš dešimtmetį, gal prieš keliolika metų, Lietuvos vidaus politikos laukuose virė nuožmi kova su vadinamaisiais valstybininkais. Buvo ir yra žmonių, kurie nuoširdžiai tiki, kad mus valdo marsiečiai, yra garinančių actą ...

  • Neaiškios žinios iš Miuncheno
    Neaiškios žinios iš Miuncheno

    Aną savaitgalį Miunchene vyko tradicinė didžiųjų pasaulio galybių atstovų saugumo konferencija, o šios savaitės pradžioje tarptautinė spauda vertino jos rezultatus. Čia nuomonės labai skyrėsi. ...

    1
  • Kyšių metamorfozės
    Kyšių metamorfozės

    Lietuvos gimtadienis buvo gražus. Latviai dar tik švęs, todėl pas juos buvo negražu, nes Latvijos centrinio banko vadovas pateko už grotų dėl kyšių. Baisus skandalas. Jį paleido už 100 tūkst. eurų užstatą, bet suėmė jau pas mus &n...

    8
  • Kaimynų godos
    Kaimynų godos

    Sveikinimai braliukams! Linkėjimai kaimynams! Iki Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių finišo likus vos keletui dienų jau galima apžvelgti esminius jų rezultatus. Jie gal nėra labai guodžiantys Lietuvai, tačiau palankūs mūsų kaimynams. ...

    3
  • Hibridinė Karbauskio valdžia
    Hibridinė Karbauskio valdžia

    Karbauskio „Agrokoncerną“ ir Valstiečių partiją apdainavęs televizijos serijalas „Naisių vasara“ nieko bendro neturi su valstiečių partija, nemirksėdamas sako Seimo Pranckietis. „Naisių vasaroje“ nėra jokios polit...

    32
  • Politinė torpeda
    Politinė torpeda

    Neseniai viena apklausų bendrovė paskelbė, esą Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą aplenkė "valstiečius". ...

    2
  • Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?
    Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

    Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti apsispręsti...

    1
Daugiau straipsnių