Tik nesipykim su Rusija

Rusija pasveikino Lietuvą su Vasario 16-osios šimtmečiu, Karaliaučiaus srityje dislokuodama „Iskander“ raketas, galinčias nešti ir branduolinį užtaisą. Apie tai sužinojome pirmadienį.

Taip sutapo, kad kitą rytą buvo paskelbti RAIT apklausos rezultatai, rodantys, kad net 52 proc. apklaustųjų pritaria „valstiečių“ premjero S. Skvernelio minčiai, jog Lietuva trūks plyš, nepriklausomai nuo Rusijos veiksmų, turėtų pagerinti santykius su Rusija.

Premjeras norėtų atkurti dvišalę tarpvyriausybinę komisiją, nepaisant to, kad šios komisijos veiklą dar iki Krymo okupacijos prieš septynerius metus nutraukė pati Maskva.

„Iskanderų“ su branduoline grėsme atsiradimo prie mūsų sienos akivaizdoje ir premjero noras, ir pusės tautos parama tokiam jo norui atrodo makabriškai.

Lozungas „tik nesipykim su Rusija“ Lietuvoje toks gajus, kad jį galima būtų palyginti su klampiuoju smėliu. Iš tolo atrodo gražiai, bet tik žengei neatsargų žingsnį, ir jau įtrauktas iki pasmakrės.

Bet tas „tik nesipykim“ nestebina. Viena vertus, yra tokių vaikų, kuriems tėvai gali tūkstantį kartų kartoti nekišti nagų prie įkaitusios viryklės ar vinies į rozetę, bet tik mama nusisuko, ir vaikelis vėl rauda rodydamas nudegusį pirštą. Taip ir geri santykiai su Rusija per prizmę „tik nesipykim“.

Europietiškai mąstant siekti gerų santykių su bet kokiu kaimynu, įskaitant Rusiją ir Šiaurės Korėją, yra racionalu. Visa bėda, kad Rusijai racionalu yra tik tada, kai visi besąlygiškai pritaria jos imperialistinei politikai.

Vaikiškas iracionalumas kaišioti nagus prie įkaitintos viryklės ir tariamas Europos kairiųjų racionalumas, kad štai net ir su Putino Rusija reikia draugauti, dažniausiai tėra blogai užmaskuotas godumas. Siekis užsidirbti iš prekybos su KGB mafijos klano valdoma valstybe dar milijoną, milijardą, nepaisant to, kiek žmonių banditai dar nužudys.

Taigi neturėtų stebinti, kad premjeras, paskirtas partijos, kurios lyderis ketvirtį amžiaus lobsta iš prekybos nešvaria rusiška salietra, kurią jam tiekia į Putino artimiausių draugų sąrašą Amerikoje įtrauktas Mošė Kantoras, bando šunuodegiauti su Rusija.

Tai – ne pirmas „valstiečių“ bandymas torpeduoti aiškią ir vienintelę tinkančią santykiuose su Rusija griežtą Lietuvos užsienio politikos kryptį.

Pernai prieš Vasario 16-ąją dvi Seimo „valstietės“, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė ir Agnė Širinskienė surengė spaudos konferenciją, kurios tikslas taip pat buvo išbalinti Putino Rusiją. „Padarome baubą: Rusija – tai blogis. Nieko panašaus. Ten yra labai daug puikių dalykų, iš kurių mes mokomės“, – tuomet karštai kalbėjo R. Baškienė.

Atviriau nepasakysi.

Kai dvasingumo pavyzdžiu laikoma banditų gaujos valdoma korumpota valstybė, papirkinėjanti užsienio politikus, vykdanti kibernetines atakas siekiant pakeisti kitų šalių rinkimų rezultatus ar per „Russia Today“ pilanti propagandinį purvą visam pasauliui, valstybė, kurioje masiškai žudomi opozicijos veikėjai ir kuri numušinėja raketomis keleivinius lėktuvus, tai jau nėra nei pirštus prie viryklės kaišiojančio vaiko iracionalus naivumas, nei racionalus noras draugauti.

Įvardykim aiškiai. Tai  – prastai maskuojamas politiką savo bizniams pajungusių veikėjų noras pasipelnyti Lietuvos sąskaita. Su politiniu racionalumu tai neturi nieko bendro.

Todėl, kad nebuvo draugiškesnės valstybės Maskvai nei Vasario 16-osios Lietuva. Kuo tai baigėsi? Visi racionalūs, nesipykti su Maskva net ultimatumo akivaizoje raginę generolai ir ministrai buvo nužudyti, o jų žmonos ir motinos su ką tik gimusiomis anūkėmis išmestos prie Ledjūrio numirti.

Bet vis tiek pusė lietuvių linkę pamiršti istoriją, toliau žavisi klampiuoju smėliu „jei tik Lietuva nesipyks“.

Karaliaučiaus srityje dislokuotų „Iskander“ raketų kompleksas rodo, kad banditų klano valdoma Rusija agresyvios politikos nekeičia. Bet premjeras ir 52 proc. Lietuvos žmonių tokių vaikiškų iliuzijų turi. O niekas taip brangiai nekainuoja gyvenant šalia Rusijos, kaip iliuzijos.

Būtų gerai, kad Vasario 16-osios šimtmečio išvakarėse bent kartą apie tai pamąstytume sava, o ne gandro galva.



NAUJAUSI KOMENTARAI

VYTAUTAS

VYTAUTAS portretas
jai Skvernas garantuotu šiltus santykius su RUSIJA tai jis rinkimus didžiausia persvara laimėtu jau PIRMAME TURE.

ishlike po okupacijos

ishlike  po okupacijos portretas
zinoma,visi mes suprantame ,jog su kaimynais sugyventi draugiskai --butu gerai..bet ar nuo musu vienu tai priklauso? na ,tie 52% uz ,tai ne butinai pamirsusieji grobikiska rusijos uzsienio politika [kai nesvarus kerziniai rusu batai izenge I Baltijos valstybes ,uzmirso ,kur isejimas ] tie % tai musu zmones,kurie gaudo politiku netikusius pliauskalus ...taciau ,jeigu butu kerzabaciai vel !isilauztu!] tie zmones sustotu greta kitu 50% --uz LIetuva Latvija ,ir Estija nuo kvailu keliaklupsciavimu pries agresoriu mes vel visi busime drauge..tai Baltijos krantu tikrieji gyventojai [ne koks katinas leopoldas su peliukais..]lietuvis latvis estas suomis

„Valstiečiai“ – godumo apsėsta internacionalistų šutvė

„Valstiečiai“ – godumo apsėsta internacionalistų šutvė portretas
Jų tėvynė ten, kur rublis ilgesnis. Todėl visomis išgalėmis stengiasi Lietuvą paversti antruoju Krymu.
VISI KOMENTARAI 76
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kai viena šalis sunkiai valdoma, o kitą valdo nenormalūs
    Kai viena šalis sunkiai valdoma, o kitą valdo nenormalūs

    Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje pirmiausia ilgas žvilgsnis į Italiją, o paskui trumpesnis į Rusiją. ...

  • Tradicijos: mūsų grandys ir grandinės
    Tradicijos: mūsų grandys ir grandinės

    Eilinio festivalio eiliniai nuobodžiame pranešime spaudai skaitome: štai jau tradiciniu tapęs renginys šįmet vyks antrą kartą. Perskaitome ir pamirštame. Nes visi pranešimai būna vienodi ir nuobodūs, kultūros rengini...

    1
  • Poezijos atmintis
    Poezijos atmintis

    Išeivijos lietuvių poetas ir filmininkas Jonas Mekas viename iš interviu yra sakęs, kad kultūra ir menas, kaip tradicija, yra lyg medis, kurio nereikia kirsti, nors ir esi avangardistas. Tik brandaus amžiaus kūrėjams įmanoma suprasti, kad,...

  • Likimo ironija be pirties
    Likimo ironija be pirties

    2019-aisiais mūsų Viešpaties metais nuo vėjaraupių nusigalavus Rusijos valdovui, Žmogui su botokso kauke, dar žinomam VVP inicialais, kadaise visam pasauliui grasinusi Azijos meška paniro į anarchiją. Pavergtos Sibiro platybių tautos suk...

    19
  • Viskas pagal ES reikalavimus
    Viskas pagal ES reikalavimus

    Lietuva skuba vykdyti europinius reikalavimus. Paknopstomis ir valdžia, ir įmonės įmonėlės stengiasi taikyti naująsias ES duomenų apsaugos taisykles. Na, valdžia nespės iki gegužės 25-osios pakeisti įstatymų, nes ši diena išau&scaro...

  • Menant išlaisvinančią Sąjūdžio dvasią
    Menant išlaisvinančią Sąjūdžio dvasią

    Birželio 3-iąją minėsime trisdešimtąsias Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metines. Prieš 30 metų 35 meno ir mokslo sričių atstovai, susibūrę į iniciatyvinę grupę, pradėjo vesti Lietuvą išlaisvinimo iš sovietų okupa...

  • Būti suaugusiam
    Būti suaugusiam

    Kiek kartų esame girdėję ar patys tarę frazę „pakalbėkime kaip suaugę“, „elkimės kaip suaugę“. ...

  •  Dvi krizės ir vienos vestuvės
    Dvi krizės ir vienos vestuvės

    Paskutinėmis keliomis dienomis vienos aiškiai dominuojančios temos pasaulio, o ypač Vakarų, spaudoje nebuvo, tad šioje apžvalgoje trumpai paliesime tik tris galbūt svarbiausias temas. Tai prezidento rinkimai Venesueloje, Ukrainos vieta Voki...

  • Aukso amžiaus ilgesys
    Aukso amžiaus ilgesys

    Rudabarzdžio britų princo – nūnai Sasekso kunigaikščio vestuvės kainavo nei daug, nei mažai – 36 mln. eurų. Labiausiai stebina, kad nuotakos suknelę už kone ketvirtį milijono naujai iškepta kunigaikštienė įsigijo u...

  • Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie!
    Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie!

    Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos lėšos reikšmingai papildydavo valstybės biudžetus ir fondus. Kai valstybė už gautas lėšas galėdavo finansuoti geresnius arba...

    2
Daugiau straipsnių