Tikėti ar netikėti

„Aš netikiu edukacija“, – periodiškai kartodavo mano kolega, universiteto filosofijos profesorius. Kai ši jo frazė tapo ir jo oficialių pasisakymų leitmotyvu, ją išgirdę juokdavomės kaskart vis garsiau ir drąsiau. Netiki, ir vis vien dirbi šitoje sferoje? Ir apskritai – kas, jei ne edukacija, gali stumtelėti žmoniją progreso link?

Kai mokslo metų pabaigoje suvedu rezultatus studentų progresui pamatuoti, vis grįžtu prie vidinių pasvarstymų apie vertinimo objektyvumą, jo svarbą, reikšmę bei įtaką jaunų žmonių ateičiai. Tuo pačiu pasitikrinu, kiek pati tikiu edukacija.

Puikioji mano darbo dalis – ruoštis paskaitoms. Ieškoti naujesnės informacijos, sudėlioti taip, kad sietųsi su jau patekta, vizualizuoti ir galiausiai pristatyti ją.

Vertinimo prievolė man sunkiausia ir nemaloniausia. Kaip atskirti ribą tarp septyneto ir aštuoneto? Tarp šešeto ir septyneto?

Net ir susikūrus sau aiškią vertinimo logiką, nėra paprasta jos laikytis.

Lengvai pavydėdama galvoju, kad tiksliuosius mokslus dėstantiems daug  paprasčiau. Uždavinys įvertinamas balais. Supliusuoji rezultatus – ir viskas aišku.

Socialinių mokslų dalykai sunkiai suskaičiuojami.

Egzaminas rašomas raštu. Kaip vertinti rašto darbą, kuriame su faktais lyg ir neblogai, o rašybos klaidų labai daug? Nebeskaičiuoju skyrybos, žodyno, stiliaus paklydimų. Bet rašyba?! Ar teisinga mažinti pažymį, jei žmogus atėjo į aukštąją mokyklą su itin prastu raštingumu?

Keletas universitetų, kuriuose teko ilgėliau padirbėti ne Lietuvoje, griežtai žiūri į studentų dalyvavimą paskaitose. Lankomumas nesiekia 75 proc. – egzamino nelaikysi, kartosi kursą. Mūsuose nėra aiškios ir tvirtos nuostatos, ir tam galima rasti pateisinimų. Akivaizdu, kad yra visokių studentų. Pavyzdžiui:

– Ne visi įstoja mokytis; daliai tiesiog reikia diplomo. Kam? Nelabai aišku.

– Ne visi, kurie įstoja mokytis, gali tam skirti visą laiką ir dėmesį, nes turi save dalinai ar visiškai išlaikyti; su darbdaviais nepasiginčysi.

Dar yra savęs ieškantieji. Tokiems dažnu atveju jokia paskaita nėra įdomi.

Tie, kuriems svarbios tiek žinios, tiek vertinimas, net ir dirbdami atranda būdų balansuoti šiose svarstyklėse.

Bėdelė yra tie, kuriems patiems neaišku, ką veikia auditorijose, arba tie, kurie tiesiog atėjo diplomo su geriausiais įmanomais įvertinimais.

Mano darbo dalis įvertinti ir tokių žinias bei pažangą. Skirti jiems laiko, dėmesio, būti objektyvia. Vis bandau įvairias strategijas, tikėdamasi rasti aukso vidurį. Suprasdama, kad egzamininis stresas nieko bendra neturi su galimais gerais rezultatais, šįkart išbandžiau tokį eksperimentą: pasiūliau patiems pasirinkti du klausimus iš nuo semestro pradžios žinomo sąrašo. Rašykite apie tai, ką žinote geriausiai.

Sakoma, kad kol sugebi stebėtis, tol esi jaunas. Net trečdalis suteikė man galimybę stebėtis, nes net trečdalis mano mokytinių pasirinko du identiškus klausimus ir juos aprašė su identiškomis fakto klaidomis.

Išvados būtų tokios:

– jie nusirašė nuo vieno šaltinio, bet tikrai ne nuo mano skaidrių;

– jie net nemoka pasirinkti iš sąrašo, kokiais klausimais tikrai gali pasisakyti.

Ar tai reiškia, kad ta grupė lygiai vienodai negali pasisakyti jokiais per pusmetį pristatytais klausimais? Tai kiek ir ko verta malonioji mano darbo dalis – pasiruošimas paskaitoms?

Galbūt neverta tiek gilintis? Kai prisimenu savo kadais gautus vertinimus, žiūriu į tai ramiai. Nors būta visko – ir improvizacijų iš mano pusės, ir ne visad aiškių vertinimų. Tikra laimė, kad mano tėvai nekeldavo neadekvačių bangų už gautus pažymius, kai dar mokiausi mokykloje, tikra laimė, kad pati gan anksti supratau: formalaus švietimo vertinimai nebūtinai turi esminės įtakos tolimesniuose gyvenimo vingiuose.

Abejonės – natūrali kiekvieno darbo dalis. Tai ir abejoju sau, ar mano vertinimai padeda tobulėti maniesiems studentams? Kokia turėtų būti edukacija, kuria giluminiai tikėtų, ja vertybe laikytų studentas, dėstytojas, darbdavys, tėvai?

Raimondos Agnės Medeišienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Gintaras Raulinaitis

Gintaras Raulinaitis  portretas
Mielieji mano, visiškai teisingai, aš jau seniai įsitikinęs, jogei reikia gyventi santarvėje su kosmosu ir gamta, jausti Aukščiausiojo Visatos Kūrėjo šnabždesį ypatingais momentais!! Aš kuriu Rojų Gyviesiems, bet ne numirėliams, kurie tesiilsie ramybėje. O Mes Eime Pirmyn Savo Gyvenimo Keliu!! Todėl ir maloniai kviečiu jungtis į humanišką Gintarveidžio Šviesos Karalystės partiją: 8-609-38-604!!

Saulius

Saulius portretas
Tai Objektyvi Tiesa. Žinoma, gaila, kad ji tokia... Manau, žmonija VISIŠKAI ne savo rogėse, ji, tiesiog, ne tam kely... Tiek žmogui, šeimai, žmonijai, tiesiog, net nėra numatytas "tiesioginio valdymo" pultelis... Jį susikuriame patys, ieškodami Kelio iš savųjų bei kitų šunkelių. Tiek žmogus, šeima, žmonija, pasaulis, - yra Tobula save reguliuojanti, save evoliucionuojanti DVASINĖ SISTEMA. MES TIKRAI NE SAVO , t.y ne Dievo Šventos valios plano Kely. Mes (žmonija), savo laisvosiomis valiomis, jųjų struktūromis UŽ Dievo Šventos (ir TIK tame Šventume) absoliučiai Laisvos Valios ribų (t.y. jau - savo savivalėse, jųjų struktūrose) susikūrėme savąjį savivalių bei jų, totalios kontrolės pasaulį, kuriame (vis dar prakaite, ašarose bei kraujuje raugėdami) ir MURDOMĖS. ŽMONIJA, TAI TOBULA, NES TOBULO KŪRĖJO SISTEMA, kurios atžvilgiu "rankinio valdymo džiojsikas", žmonijos letenoj, tikrai kelią švelnią šypseną (kaip Jūsų straipsnyje) ir GRIAUSTINĮ (iš visatos Kūrėjo) Taigi, - laisva valia.

AK

AK portretas
progresas -> pažanga edukacija -> švietimas, ugdymas Neatlaikiau stringančio rašinio.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kai lozungai eurus paverčia į nulį
    Kai lozungai eurus paverčia į nulį

    Lozungais mąstantys mūsų politikieriai dar kartą įrodė, kad neturi, ką veikti. Štai vieniems užplaukė, jog nereikia į šalį įleisti kažkokio proputiniško dainuotojo, ir net mano, kad tai yra labai svarbi kova su tėvišk...

    6
  • Viskas arba nieko
    Viskas arba nieko

    Kuo ilgiau mindau žemelę, tuo stipriau pradedu tikėti: tam tikri žodžiai, ypač žmogiškųjų santykių srityje, turėtų būti tabu. Jų vartojimas galėtų būti griežtai sankcionuotas, o už pražangas reikėtų keletui valandų nueiti į savo ...

    10
  • Teisė būti laimingam
    Teisė būti laimingam

    Septyniolikmetis, mokykloje mokęsis geriausiais pažymiais, planavęs medicinos studijas, vieną dieną nusprendė verčiau tapti rašytoju. Pykčių ir ašarų kalbantis su artimaisiais tada netrūko, o štai šiandien, jau dvide&scar...

    10
  • Apie anoniminius lojikus
    Apie anoniminius lojikus

    Vilniuje atidarytas unikalus muziejus "Mo". Unikalus tiek ekspozicija, tiek pastatu, o labiausiai tuo, kad tai dviejų žmonių dovana visuomenei. Ir, kaip neretai būna, visiems išsyk parūpo, kokia jiems iš to nauda, kas čia už viso...

    63
  • Sukurta pagal tikrus įvykius?
    Sukurta pagal tikrus įvykius?

    Vaidybinis Mariaus Markevičiaus filmas "Tarp pilkų debesų" – to paties pavadinimo rašytojos Rūtos Šepetys romano ekranizacija – pasakoja apie sovietinės okupacijos metu Lietuvoje vykdytus gyventojų trėmimus į Sibir...

    2
  • Režisieriui reikia D. Trumpo
    Režisieriui reikia D. Trumpo

    Ech, ta politika. Galima nuo jos bėgti ir slėptis, galima užsikimšti ausis, kai kas nors ima kalbėti, tarkime, apie Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją, bet ji vis tiek suras kelią į tavo gyvenimą. Vienu ar kitu būdu ji įsėlins į tavo kasdien...

    4
  • Teisus, kol gyvas
    Teisus, kol gyvas

    Fantastai manė, kad grėsmę žmonijai kels didelės mašinos. Niekas nė neįtarė, kad žmogų įkaitu paims mažytis daikčiukas – mobilusis telefonas. Medikai jau seniai priėjo prie išvados, kad priklausomybė nuo telefono yra stipresn...

  • Kokio prezidento reikia Lietuvai?
    Kokio prezidento reikia Lietuvai?

    Mano nuomone, šiandien tai aktualiausias klausimas aktyviai mūsų visuomenės daliai. Kokiu keliu pasuks mūsų valstybė, nemažai priklausys nuo mūsų pasirinkto šalies lyderio. Koks jis bus – nuosaikus ir diplomatiškas, kaip buv...

    4
  • Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?
    Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?

    Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais įgyvendinant pensijų reformą dirbantys gyventojai įgijo dvi galimybes dalyvauti pensijų kaupime: tiesiog sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudim...

    1
  • Rytų demokratijos ilgesys
    Rytų demokratijos ilgesys

    Saudo Arabijos žurnalistas J.Khashoggi buvo nužudytas ir po to sukapotas Saudo Arabijos generaliniame konsulate Stambule. Tokia štai rytietiška demokratija. ...

    10
Daugiau straipsnių