Trys darbuotojų perdegimo požymiai

Įsibėgėjęs vasaros sezonas – tai ne tik metas, kai sulėtėja darbų tempas, bet ir išryškėja darbuotojų perdegimo požymiai.

Sveikatos atžvilgiu vasarą energijos turėtų netrūkti – daugiau šviesių valandų, natūralių vitaminų, fizinio aktyvumo. Bet jei darbuotojas vis tiek jaučiasi nuolatos pavargęs, yra abejingas aplinkai ir savo asmeniniams pasiekimams, tuomet reikėtų susirūpinti.

Profesinis perdegimas yra įtrauktas į tarptautinį ligų klasifikatorių ir laikomas pakankamai rimtu negalavimu. Norint atsikratyti šio sindromo, savaitės trukmės atostogų gali nepakakti, labai dažnai prireikia ilgesnio laikotarpio ar didesnių pokyčių. Todėl su sunkumais susiduria ne tik perdegę darbuotojai – nesklandumų ir nemalonių iššūkių gali patirti ir pačios organizacijos.

Perdegimo sindromo apibūdinimų gali būti įvairių, bet dažniausiai išskiriami trys profesinio perdegimo požymiai. Pirmiausiai, tai emocinis išsekimas, kai darbuotojas yra nuolat pavargęs, dirglus, gali greitai susierzinti ir supykti, jis negali susikoncentruoti į užduotis, patiria miego sutrikimų. Antras požymis – tai abejingumas aplinkai, kuris gali virsti į cinišką elgseną su kolegomis ar klientais. Trečias dalykas – nepasitenkinimas asmeniniais pasiekimais ir stipri abejonė savo profesiniais gebėjimais.

Perdegti labiau linkę geri darbuotojai, kurie nori viską atlikti nepriekaištingai ir visada viršyti jiems iškeltus tikslus.

Žvelgiant į šiuos profesinio perdegimo požymius atrodytų, kad to tiesiog neįmanoma nepastebėti. Bet dažnai kelias perdegimo link prasideda nuo visai kitų dalykų – darbuotojas yra ypatingai įsitraukęs į darbą, jam be galo rūpi pasiekti gerą rezultatą, jis dirba neskaičiuodamas savo darbo laiko ir, aišku, pamiršta atsižvelgti į kokybiško poilsio svarbą. Todėl perdegti labiau linkę geri darbuotojai, kurie nori viską atlikti nepriekaištingai ir visada viršyti jiems iškeltus tikslus.

Perdegimui įtakos gali turėti ir tam tikri su darbu susiję veiksniai – darbas, reikalaujantis didelio atsidavimo, įsitraukimo, turintis didelį emocinį krūvį. Situaciją paaštrina ir tai, jei darbuotojas įdeda daug pastangų, bet negauna grįžtamojo ryšio ar pageidaujamo rezultato.

Perdegęs darbuotojas gali pakenkti tiek sau, tiek kolegoms, tiek visai organizacijai. Kaip tam užkirsti kelią? Svarbiausia – padėti pačiam sau, rūpintis savimi ir save stebėti. Kiekvienas iš mūsų turėtume įvertinti savo situaciją ir atsakyti į kelis klausimus. Pavyzdžiui, jei darbe susiduriame su dideliu stresu, ar tai yra tik vienkartinis atvejis, ar tai tapę nuolatine situacija, dėl kurios atsiranda nuovargio požymiai, prastėja mūsų nuotaika ar net sveikatos būklė.

Antra, jei darbo krūvis atrodo nepakeliamas, reikėtų peržiūrėti savo darbų prioritetus ir organizavimą, aptarti situaciją su vadovu. Jei niekas nesikeičia, vertėtų rimtai pagalvoti, ar tikrai verta dirbti tokiu tempu ir tokiu krūviu. Galiausiai darbinė aplinka ir organizacinė kultūra taip pat gali slopinti perdegimo veiksnius.

Tokia organizacijos kultūra, kurioje žmonės vieni kitus palaiko, atkreipia dėmesį į kitų savijautą ir į tai reaguoja, mažina perdegimo riziką. Dažnai nedrįstame apie tai užsiminti, nes galvojame, kad žmogus ne taip supras, įsižeis, nors iš tiesų toks rūpestis ir dėmesys žmogui, kuriam reikalinga pagalba, gali būti labai vertingas. Be to, pačios organizacijos turi ieškoti būdų ir priemonių, kurie padėtų darbuotojams įveikti stresines ir perdegimo link vedančias situacijas.

Į kritinę situaciją patekusiam darbuotojui gali prireikti ne tik kolegų palaikymo, bet ir specialisto konsultacijos. „Swedbank“ prieš kelis metus darbuotojams sudarėme galimybę prireikus pasinaudoti profesionalaus psichologo pagalba. Iš pradžių į tai buvo reaguojama gana skeptiškai, nes siūlymas nueiti konsultacijos pas psichologą neretai mūsų visuomenėje dar suvokiamas kaip „diagnozė“. Tačiau dabar pastebime, kad vis daugiau vadovų atkreipia dėmesį matydami tam tikrus darbuotojo elgesio pokyčius, konsultuojasi su personalo specialistais ir ieško sprendimų, kaip darbuotojui padėti.

Visada raginame darbuotojus pasinaudoti darbovietės skirtais laisvadieniais, jeigu jie jaučiasi prastai, ir pailsėti. Papildomas sveikatos draudimas su galimybe profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, atlikti reikalingus tyrimus, konsultuotis taip pat gali veikti kaip įvairių ligų, tuo pačiu ir perdegimo, prevencija. Žinoma, organizacijai tai yra papildomi kaštai, tačiau jeigu įvertintume, kiek kainuoja naujo darbuotojo atranka, jo apmokymas ir kiek dar netenkama dėl gero darbuotojo praradimo, turbūt investicijos būtų vertingos.

Yra ir daugiau būdų, kaip užkirsti kelią profesinio perdegimo sindromui, bet pradėti reikia nuo dviejų svarbiausių dalykų – rūpesčio savimi ir organizacinės kultūros, kurioje darbuotojai pastebi kolegoms kylančius sunkumus, juos palaiko krizinėse situacijose ir pasiūlo savo pagalbą.


Šiame straipsnyje: darbo krūvispersidirbtidarbas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių