Tuoj pralenksime suomius

Naujausia švietimo reforma veržiasi į gyvenimą. Mokytojai išsijuosę diskutuoja, kaip vaikus dar geriau mokyti, kad dar daugiau laiko turėtų prie kompiuterio pasėdėti. Juk ateitis – IT. Daugiau niekas nesvarbu.

Šviesiausioje ministerijoje laimi diskusijos, kad mokytojai tuoj nebeduos namų darbų. Viską bus galima išmokti net nesimokant! O juk tai – beveik kiekvieno vaiko svajonė. Ateini mokyklon, o mokslai patys tik lenda, tik lenda, tik lenda galvon. Matematika, užsiropštusi ant pakaušio, taikosi vienam berniukui, kursai dvejetais mokinosi, įlįsti vidun pro vieną ausį. Kad pro kitą ji neiškristų, iš kitos pusės veržiasi geometrija. Tačiau galvoje jau visiška spūstis! Pasirodo, prie mokyklos durų vaiką pasitiko dvi užsienio kalbos – anglų su prancūzų. Ir spėjo pirmosios įsiveržti į tuščias, mokslo nesugadintas erdves pro žiovaujančią burną.

O juk tai – beveik kiekvieno vaiko svajonė. Ateini mokyklon, o mokslai patys tik lenda, tik lenda, tik lenda galvon.

Klasėje šurmulys! Prasidėjo nauja pamoka – istorijos. Ši ragina galvoje patogiai įsitaisiusius mokslus dar bent kiek pasispausti, lauke antra tiek eilėje laukia. Pasispaudė. Tilpo ir istorija, ir etika su estetika, lietuvių gramatika su literatūra, abi milžiniškais ryšuliais raidžių nešinos, fizika su žaibu ir dinamometru atskirose rankose, chemija su dviem mėgintuvėliais, zoologija su katino ir pelės skeletais, biologija su svogūnu, geografija su gaubliu po pažastimi, astronomija su didžiausiu teleskopu ir visu pluoštu žvaigždžių nuotraukų (kai kurios įtartinai panašios į tas iš TV ekrano), tada dar darbeliai su plaktuku ir vąšeliu, dailė su sauja spalvotų pieštukų ir gniutulu plastilino. Kūno kultūra su krepšinio ir futbolo kamuoliais, aišku, nebetilpo į galvą, todėl įsirangė į pilvą. Bet kažkodėl būtent ji iš tolo labiausiai matyti.

Užtat namų darbų nebereikia daryti! Nei vaikams, nei tėvams! Tokia tat didi lietuviškos mokyklos diena aušta. Tuoj iš mūsų mokysis suomiai, kurių švietimo sistema pirmauja pasaulyje. Laikinai. Laikinai pirmauja. Pavysime ir pralenksime. Kažkur tai jau girdėta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tas straipsnio rasytojas

tas straipsnio rasytojas portretas
visada buvo istizes nes augau vienam kieme su juo ir zinau apie ji todel iki siol teber susimoves mintyse ir kuno kulturos rasliavoi kurios nuo siu m/m ne neber lietuvoi uztat i straipsnis tolygus jo kompetencijai susivokt svietime absurdiskas

vien tai jau nesamone

vien tai jau nesamone portretas
ka kk neber o tamsta rasytojas vis tiek savo neismanyma ibruko i eteri sapaliodams ce vejus

Anonimas

Anonimas portretas
Nieko nesupratau..
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių