Universitetų antklodė – trumpa, siaura ir suplėšyta

Prieš porą dienų į pirmąjį posėdį susirinko premjero sudaryta aukštųjų mokyklų pertvarkos darbo grupė. Švietimo ir mokslo ministrė ta proga pasidžiaugė, kad grupė atstovaus valstybės, o ne universitetų interesams, mat joje nėra universitetų atstovų.

Vaikiškas ministrės džiaugsmas silpnai slepia menką jos pačios tikėjimą sėkme. Nepaisant to, kad universitetų atstovų darbo grupėje nėra, o universitetų, jų pastatų ir gausybės panašių studijų programų skaičių reikėjo mažinti dar užvakar, sprendimas priklauso Seimui.

Nesvarbu ką, išnagrinėjusi per 40 pasiūlymų nuspręstų darbo grupė, aukštojo mokslo reformos vežimas gali įstrigti vos įvažiavęs į Seimo koridorius.

Jokia paslaptis, kad dauguma Seimo narių yra baigę prasčiausius universitetus. Daugiausia mandatų turintys valstiečiai savo programoje kaip tik įsipareigojo saugoti tuos universitetus, kurie silpniausi. Mintis, kad toks Seimas gali universitetų skaičių sumažinti iki penkių, skamba kaip utopija.

Turime net 47 aukštąsias mokyklas – 14 universitetų ir 33 kolegijas, o tai 16,2 mokyklos – milijonui gyventojų.

Abiturientų pastaruoju metu sumažėjo 29 proc. Dar po trejų metų jų skaičius pasieks demografinį dugną. Todėl net jei reforma neįvyktų, daug universitetų vis tiek taps tokie pat tušti, kaip prekystaliai sovietų okupacijos metais.  Ar mokyklų skaičiaus sumažinimas išgelbės aukštąjį mokslą?

Nepaisant to, įvyks sujungimai ar ne, universitetus ir toliau smaugs dar bent penkios problemos.

Be jau minėtos demografijos, kurią, vykdant apgalvotą valstybės politiką, galima būtų amortizuoti pritraukiant studentų iš užsienio, tai – menkas finansavimas, didelis studijų programų skaičius, menkos dėstytojų algos ir didelis krūvis, o taip pat valdžios ir verslo formuojama negatyvi nuomonė apie studijų kokybę.

Lietuva švietimui skiria procentu mažiau bendrojo vidaus produkto nei Estija – vos 4,3 procento. UNESCO rekomenduoja skirti šešis. Danija skiria 8,5 procento. Net ir sujungusi universitetus, Lietuva liks atsilikėle.

Jokia paslaptis, kad dauguma Seimo narių yra baigę prasčiausius universitetus. Daugiausia mandatų turintys valstiečiai savo programoje kaip tik įsipareigojo saugoti tuos universitetus, kurie silpniausi.

Negana to, valstybė nuosekliai karpo ir taip menkas lėšas studijoms. Nuo pat 2010-ųjų mažinamas finansavimas visoms visų trijų pakopų universitetinėms studijoms. Ypač žiauriai kirsta socialiniams ir humanitariniams mokslams. O be jų juk neįmanoma civilizuota valstybė.

Antai valstybės finansuojamų vietų socialinių mokslų srities universitetinėse studijose sumažėjo net 45 procentais, humanitarinių mokslų – ketvirtadaliu. Tuo metu technologijų mokslų finansavimas universitetinėse studijose mažėjo tik 8,3 procento.

Padėtį dar labiau sunkina tai, kad mes Lietuvoje nieko nesugebame daryti apgalvotai, be isterijų. Švietimo ir mokslo ministerijos ir vyriausybės vadovai, bandydami įtikinti reformų būtinybe visuomenę ir savo aplinką pasirinko ypač bjaurią retoriką.

Mokslo ir studijų kokybė vaizduojama tokiom juodom spalvom, kad tai jau dabar turi negrįžtamų pasekmių. Užsienio ambasadose šįmet – neregėtas iki šiol studijuoti užsienyje norinčių abiturientų antplūdis.

Antra, laisvos konkurencijos pagrindu paremta valstybinių universitetų reforma, turėjusi eliminuoti žemiausio lygio universitetus, davė priešingų rezultatų. Nelikus reguliavimo ir ieškant nišų krepšeliams, programos imtos dubliuoti, smulkinti. Jų skaičius jau perlipo 1000, o, tarkim, mokytojų rengimo sistema sunyko.

Politikai ir verslininkai rėkia apie prastą mokslo ir studijų kokybę, bet nekalba apie tai, kas tai lemia. Be gerų akademinio personalo ir mokslininkų, mokslo ir studijų infrastruktūros, studentų motyvacijos, tarptautiškumas ir visa kita tėra išvestiniai dydžiai.

Kiekvienas sujungimas, juolab tokių jautrių sferų kaip universitetai, turėtų būti grįstas mokslu, nauda ir taupymu. Bet koks strateginis dokumentas turėtų būti parengtas remiantis profesionalia sistemos analize. Tačiau kiek šiandien rastume tikinčių, kad taip ir bus?

Vertinant realiai, tokiai reformai neturime svarbiausio – reformatorių su galva. Todėl bus kaip visada – kas stipresnis, to ir antklodė. Na, ir kas, kad suplėšyta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Laima

Laima portretas
Labai teisingai R. Valatkos pasakyta: reformai trūksta reformatorių su galva. Kas stipresnis to ir antklodė, nors bus ir suplėšyta.

...

... portretas
Paprastasis valkatizmas.

Gerda

Gerda portretas
Nereiketu rasyti apie tai, ko visiskai neismanot...
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ko studentai tikisi iš gyvenimo?
    Ko studentai tikisi iš gyvenimo?

    Turiu privilegiją dirbti su studentais. Mano dėstomųjų dalykų specifika susijusi su kūrybiškumo, kritinio mąstymo, komunikacinių gebėjimų ugdymu ir – kokia laimė – nereikalauja mokyti taisyklių, schemų, teisingų atsakymų. Tai ...

  • Laisvalaikiu mėgo žvejoti
    Laisvalaikiu mėgo žvejoti

    Tylos įžadus pagaliau nutraukė E.Masiulis, tačiau nuo to aiškiau netapo. Tiesa, triukšmo ir sumaišties – daugiau, bet viskas kaip prieš dvejus metus. ...

    2
  • Kada nukris ore kybanti dėžutė su 106 tūkst. eurų?
    Kada nukris ore kybanti dėžutė su 106 tūkst. eurų?

    Šimtmečio politinės korupcijos byla pagaliau pasiekė teismą. Koncerno „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos veikėjams, kaltinamiems šioje byloje, ką tik įteikti kaltinamieji aktai. Ar tai reiškia, kad neap...

    3
  • Šansas pelenei
    Šansas pelenei

    Šios dienos "Žalgirio", o galbūt ir viso Lietuvos krepšinio gerbėjai laukė daugiau nei dešimtmetį. Nuo pat 2004-ųjų, kai Šarūnas Jasikevičius, Derrickas Sharpas ir kompanija iš jų rankų išplė&scar...

  • Higieninio įkloto poreikis
    Higieninio įkloto poreikis

    Prieš ketvirtį amžiaus diduma tada tik besiformuojančio Lietuvos verslo savo veiklos aplinkai svarbius sprendimus priimančius politikus ragino vadovautis požiūriu, esą „Lietuvos verslas turi tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų“. Prekyba...

  • Ar Vokietija atsisako savo tradicinės „Ostpolitik“?
    Ar Vokietija atsisako savo tradicinės „Ostpolitik“?

    Kiek daugiau nei prieš mėnesį pradėjusi dirbti nauja Vokietijos „didžioji koalicija“ jau sugebėjo nustebinti. Susitikime su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog „Nord Stream 2&ld...

    4
  • Viktoras ir jo gelda
    Viktoras ir jo gelda

    Lietuvos politinėje padangėje – vienu feniksu daugiau. Greta Rolando Pakso, kuris it erelis palaužtais sparnais vis bando prasmukti pro aktyviosios politikos rojaus vartus, į naują skrydį  vėl pakilo Viktoras Uspaskichas. Sekmadienį Kaune vy...

  • Apie neklystančiųjų visuomenę
    Apie neklystančiųjų visuomenę

    2015-ųjų rudenį Marco Rubio, Jungtinių Valstijų senatorius respublikonas, atstovaujantis Floridai, rinkiminėje kampanijoje dėl respublikonų kandidato į JAV prezidentus nominacijos, kalbėjo: „Niekaip nesuprantu, kodėl niekiname profesinį mokym...

  • Mieli ubagai, būkite patriotai!
    Mieli ubagai, būkite patriotai!

    Prie prezidentūros susirinkusio pensininkų mitingo atgarsis nė iš tolo neprilygo tam, kurį surengė laikinai einantysis genijaus pareigas. Matyt, senoliai neturėjo tokio uolaus dešiniarankio prodiuserio, todėl jų godos iškart liko u...

    32
  • Ar bus karas tarp Amerikos ir Rusijos?
    Ar bus karas tarp Amerikos ir Rusijos?

    „Daugiau nei metus prezidento D. Trumpo patarėjai ir Respublikonų partijos vadovai nesėkmingai bandė pakeisti jo draugišką požiūrį į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną“, – rašė kairiųjų liberalų žurnalo „...

    7
Daugiau straipsnių