Universitetų antklodė – trumpa, siaura ir suplėšyta

Prieš porą dienų į pirmąjį posėdį susirinko premjero sudaryta aukštųjų mokyklų pertvarkos darbo grupė. Švietimo ir mokslo ministrė ta proga pasidžiaugė, kad grupė atstovaus valstybės, o ne universitetų interesams, mat joje nėra universitetų atstovų.

Vaikiškas ministrės džiaugsmas silpnai slepia menką jos pačios tikėjimą sėkme. Nepaisant to, kad universitetų atstovų darbo grupėje nėra, o universitetų, jų pastatų ir gausybės panašių studijų programų skaičių reikėjo mažinti dar užvakar, sprendimas priklauso Seimui.

Nesvarbu ką, išnagrinėjusi per 40 pasiūlymų nuspręstų darbo grupė, aukštojo mokslo reformos vežimas gali įstrigti vos įvažiavęs į Seimo koridorius.

Jokia paslaptis, kad dauguma Seimo narių yra baigę prasčiausius universitetus. Daugiausia mandatų turintys valstiečiai savo programoje kaip tik įsipareigojo saugoti tuos universitetus, kurie silpniausi. Mintis, kad toks Seimas gali universitetų skaičių sumažinti iki penkių, skamba kaip utopija.

Turime net 47 aukštąsias mokyklas – 14 universitetų ir 33 kolegijas, o tai 16,2 mokyklos – milijonui gyventojų.

Abiturientų pastaruoju metu sumažėjo 29 proc. Dar po trejų metų jų skaičius pasieks demografinį dugną. Todėl net jei reforma neįvyktų, daug universitetų vis tiek taps tokie pat tušti, kaip prekystaliai sovietų okupacijos metais.  Ar mokyklų skaičiaus sumažinimas išgelbės aukštąjį mokslą?

Nepaisant to, įvyks sujungimai ar ne, universitetus ir toliau smaugs dar bent penkios problemos.

Be jau minėtos demografijos, kurią, vykdant apgalvotą valstybės politiką, galima būtų amortizuoti pritraukiant studentų iš užsienio, tai – menkas finansavimas, didelis studijų programų skaičius, menkos dėstytojų algos ir didelis krūvis, o taip pat valdžios ir verslo formuojama negatyvi nuomonė apie studijų kokybę.

Lietuva švietimui skiria procentu mažiau bendrojo vidaus produkto nei Estija – vos 4,3 procento. UNESCO rekomenduoja skirti šešis. Danija skiria 8,5 procento. Net ir sujungusi universitetus, Lietuva liks atsilikėle.

Jokia paslaptis, kad dauguma Seimo narių yra baigę prasčiausius universitetus. Daugiausia mandatų turintys valstiečiai savo programoje kaip tik įsipareigojo saugoti tuos universitetus, kurie silpniausi.

Negana to, valstybė nuosekliai karpo ir taip menkas lėšas studijoms. Nuo pat 2010-ųjų mažinamas finansavimas visoms visų trijų pakopų universitetinėms studijoms. Ypač žiauriai kirsta socialiniams ir humanitariniams mokslams. O be jų juk neįmanoma civilizuota valstybė.

Antai valstybės finansuojamų vietų socialinių mokslų srities universitetinėse studijose sumažėjo net 45 procentais, humanitarinių mokslų – ketvirtadaliu. Tuo metu technologijų mokslų finansavimas universitetinėse studijose mažėjo tik 8,3 procento.

Padėtį dar labiau sunkina tai, kad mes Lietuvoje nieko nesugebame daryti apgalvotai, be isterijų. Švietimo ir mokslo ministerijos ir vyriausybės vadovai, bandydami įtikinti reformų būtinybe visuomenę ir savo aplinką pasirinko ypač bjaurią retoriką.

Mokslo ir studijų kokybė vaizduojama tokiom juodom spalvom, kad tai jau dabar turi negrįžtamų pasekmių. Užsienio ambasadose šįmet – neregėtas iki šiol studijuoti užsienyje norinčių abiturientų antplūdis.

Antra, laisvos konkurencijos pagrindu paremta valstybinių universitetų reforma, turėjusi eliminuoti žemiausio lygio universitetus, davė priešingų rezultatų. Nelikus reguliavimo ir ieškant nišų krepšeliams, programos imtos dubliuoti, smulkinti. Jų skaičius jau perlipo 1000, o, tarkim, mokytojų rengimo sistema sunyko.

Politikai ir verslininkai rėkia apie prastą mokslo ir studijų kokybę, bet nekalba apie tai, kas tai lemia. Be gerų akademinio personalo ir mokslininkų, mokslo ir studijų infrastruktūros, studentų motyvacijos, tarptautiškumas ir visa kita tėra išvestiniai dydžiai.

Kiekvienas sujungimas, juolab tokių jautrių sferų kaip universitetai, turėtų būti grįstas mokslu, nauda ir taupymu. Bet koks strateginis dokumentas turėtų būti parengtas remiantis profesionalia sistemos analize. Tačiau kiek šiandien rastume tikinčių, kad taip ir bus?

Vertinant realiai, tokiai reformai neturime svarbiausio – reformatorių su galva. Todėl bus kaip visada – kas stipresnis, to ir antklodė. Na, ir kas, kad suplėšyta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Laima

Laima portretas
Labai teisingai R. Valatkos pasakyta: reformai trūksta reformatorių su galva. Kas stipresnis to ir antklodė, nors bus ir suplėšyta.

...

... portretas
Paprastasis valkatizmas.

Gerda

Gerda portretas
Nereiketu rasyti apie tai, ko visiskai neismanot...
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Batams valyti – Konstitucija
    Batams valyti – Konstitucija

    Sočioji nomenklatūra net stena, kai mėgina pati sau išsiaiškinti, ko tie lietuviai sprunka į anglijas ir norvegijas. Kovai su emigracija kuriami šaunūs lozungai, samdomos brangios viešųjų ryšių agentūros, ir vis tiek...

    11
  • Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?
    Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

    Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. ...

    2
  • Lietuviškos tapatybės paieškos
    Lietuviškos tapatybės paieškos

    Nerti į lietuviškos tapatybės vandenis paskatino dvi aplinkybės, susijusios su Molėtų rajone esančiu Tumenčiznos dvaru arba jo likučiais. ...

    2
  • Įkalinti betono džiunglėse
    Įkalinti betono džiunglėse

    Nepaisant krikšto ir skaitmenizacijos, medis lietuviui – šventas. Nors seniai pamiršome tradiciją Sekminių dieną namus apkaišyti berželiais, vaikų gimimą vis dar įprasminame sodindami ąžuolus, o supratimą apie esteti...

    11
  • Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?
    Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

    Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs i&sca...

    5
  • Vasaros pabaigos etiudas
    Vasaros pabaigos etiudas

    Aukštaitijos kaime vilkai vėl mokė vilkiukus medžioti, rezultatas – devynios papjautos avys. Ūkininkai pyksta, medžiotojai trina rankas, kad štai valdžia vėl leis pleškinti pilkius. "Tą dieną buvau karalius", &ndas...

    1
  • Ne Korėja, o Venesuela
    Ne Korėja, o Venesuela

    Karas Korėjoje atneštų didelių nuostolių, o ir nėra tikslo nuversti Pchenjano režimą. Visa ši isterija naudinga ginklų pramonei, nes skatina ginklavimąsi. Be to, tai padeda slopinti diskusijas apie vidaus (ekonomines, socialines) problem...

    13
  • Liaudiškosios Žolinės tradicijos
    Liaudiškosios Žolinės tradicijos

    Rugpjūčio 15-ąją minima svarbi bažnytinė katalikų šventė, kurios liaudiškosios tradicijos įprasmina ir tam tikrą valstietiškos gyvensenos etapą – vasaros darbymečio pabaigtuves. Tai Žolinė, Švč. Mergelės Marijo...

  • Pinigo širdies plakimas
    Pinigo širdies plakimas

    Rugpjūčio 12-ąją investuotojui, milijonieriui ir filantropui George‘ui Sorosui (1930) sukako 87 metai. Šia proga siūlome paskaityti apie globalią laisvosios rinkos ekonomiką, kurią marksizmo pritvinkę akademiniai pikčiurnos vadina kapita...

    12
  • Naujų mokesčių niežulys
    Naujų mokesčių niežulys

    Kiekvienai valdžiai vis panyžta kėsintis įvesti nekilnojamojo turto arba bent jau automobilių mokestį. Tai jau matėme ne kartą. ...

    5
Daugiau straipsnių