Universitetų antklodė – trumpa, siaura ir suplėšyta

Prieš porą dienų į pirmąjį posėdį susirinko premjero sudaryta aukštųjų mokyklų pertvarkos darbo grupė. Švietimo ir mokslo ministrė ta proga pasidžiaugė, kad grupė atstovaus valstybės, o ne universitetų interesams, mat joje nėra universitetų atstovų.

Vaikiškas ministrės džiaugsmas silpnai slepia menką jos pačios tikėjimą sėkme. Nepaisant to, kad universitetų atstovų darbo grupėje nėra, o universitetų, jų pastatų ir gausybės panašių studijų programų skaičių reikėjo mažinti dar užvakar, sprendimas priklauso Seimui.

Nesvarbu ką, išnagrinėjusi per 40 pasiūlymų nuspręstų darbo grupė, aukštojo mokslo reformos vežimas gali įstrigti vos įvažiavęs į Seimo koridorius.

Jokia paslaptis, kad dauguma Seimo narių yra baigę prasčiausius universitetus. Daugiausia mandatų turintys valstiečiai savo programoje kaip tik įsipareigojo saugoti tuos universitetus, kurie silpniausi. Mintis, kad toks Seimas gali universitetų skaičių sumažinti iki penkių, skamba kaip utopija.

Turime net 47 aukštąsias mokyklas – 14 universitetų ir 33 kolegijas, o tai 16,2 mokyklos – milijonui gyventojų.

Abiturientų pastaruoju metu sumažėjo 29 proc. Dar po trejų metų jų skaičius pasieks demografinį dugną. Todėl net jei reforma neįvyktų, daug universitetų vis tiek taps tokie pat tušti, kaip prekystaliai sovietų okupacijos metais.  Ar mokyklų skaičiaus sumažinimas išgelbės aukštąjį mokslą?

Nepaisant to, įvyks sujungimai ar ne, universitetus ir toliau smaugs dar bent penkios problemos.

Be jau minėtos demografijos, kurią, vykdant apgalvotą valstybės politiką, galima būtų amortizuoti pritraukiant studentų iš užsienio, tai – menkas finansavimas, didelis studijų programų skaičius, menkos dėstytojų algos ir didelis krūvis, o taip pat valdžios ir verslo formuojama negatyvi nuomonė apie studijų kokybę.

Lietuva švietimui skiria procentu mažiau bendrojo vidaus produkto nei Estija – vos 4,3 procento. UNESCO rekomenduoja skirti šešis. Danija skiria 8,5 procento. Net ir sujungusi universitetus, Lietuva liks atsilikėle.

Jokia paslaptis, kad dauguma Seimo narių yra baigę prasčiausius universitetus. Daugiausia mandatų turintys valstiečiai savo programoje kaip tik įsipareigojo saugoti tuos universitetus, kurie silpniausi.

Negana to, valstybė nuosekliai karpo ir taip menkas lėšas studijoms. Nuo pat 2010-ųjų mažinamas finansavimas visoms visų trijų pakopų universitetinėms studijoms. Ypač žiauriai kirsta socialiniams ir humanitariniams mokslams. O be jų juk neįmanoma civilizuota valstybė.

Antai valstybės finansuojamų vietų socialinių mokslų srities universitetinėse studijose sumažėjo net 45 procentais, humanitarinių mokslų – ketvirtadaliu. Tuo metu technologijų mokslų finansavimas universitetinėse studijose mažėjo tik 8,3 procento.

Padėtį dar labiau sunkina tai, kad mes Lietuvoje nieko nesugebame daryti apgalvotai, be isterijų. Švietimo ir mokslo ministerijos ir vyriausybės vadovai, bandydami įtikinti reformų būtinybe visuomenę ir savo aplinką pasirinko ypač bjaurią retoriką.

Mokslo ir studijų kokybė vaizduojama tokiom juodom spalvom, kad tai jau dabar turi negrįžtamų pasekmių. Užsienio ambasadose šįmet – neregėtas iki šiol studijuoti užsienyje norinčių abiturientų antplūdis.

Antra, laisvos konkurencijos pagrindu paremta valstybinių universitetų reforma, turėjusi eliminuoti žemiausio lygio universitetus, davė priešingų rezultatų. Nelikus reguliavimo ir ieškant nišų krepšeliams, programos imtos dubliuoti, smulkinti. Jų skaičius jau perlipo 1000, o, tarkim, mokytojų rengimo sistema sunyko.

Politikai ir verslininkai rėkia apie prastą mokslo ir studijų kokybę, bet nekalba apie tai, kas tai lemia. Be gerų akademinio personalo ir mokslininkų, mokslo ir studijų infrastruktūros, studentų motyvacijos, tarptautiškumas ir visa kita tėra išvestiniai dydžiai.

Kiekvienas sujungimas, juolab tokių jautrių sferų kaip universitetai, turėtų būti grįstas mokslu, nauda ir taupymu. Bet koks strateginis dokumentas turėtų būti parengtas remiantis profesionalia sistemos analize. Tačiau kiek šiandien rastume tikinčių, kad taip ir bus?

Vertinant realiai, tokiai reformai neturime svarbiausio – reformatorių su galva. Todėl bus kaip visada – kas stipresnis, to ir antklodė. Na, ir kas, kad suplėšyta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Paprastasis valkatizmas.

Gerda

Gerda portretas
Nereiketu rasyti apie tai, ko visiskai neismanot...

žiemkentys

žiemkentys portretas
teisingai sako ten daugiausiai žiemkenčiai susirinkę
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Visuotinis celibatas
    Visuotinis celibatas

    Kažkaip jau sunku pasitikėti partine sistema Lietuvoje. Tradicinės partijos vienaip ar kitaip prisidirbo, tad tampa itin lengva sukurti tokią neva partiją, kuri dabar ir valdo, tik nelabai žino, kaip tą daryti, ir neturi konstruktyvių idėjų. Telieka ...

    4
  • Daugiau gyventojų tikisi, kad būstas brangs
    Daugiau gyventojų tikisi, kad būstas brangs

    SEB banko užsakymu atlikta būsto kainų lūkesčių apklausa rodo, kad kovą gyventojų, manančių, kad būstas brangs, dalis buvo didžiausia nuo 2014 metų pradžios. Jau 59 proc. apklaustųjų praėjusį mėnesį teigė, kad būsto kaina per artimiausius...

  • Kapitalistai įgyvendina marksistų svajones
    Kapitalistai įgyvendina marksistų svajones

    Netrukus gyvensime taip, kaip tikėjosi marksistai. Tačiau taip nutiks tik dėl to, kad tuo pasirūpino kapitalistai. Skamba neįtikėtinai? Bet tai tiesa. ...

    2
  • Medinis premjeras
    Medinis premjeras

    Realių darbų nematyti, tačiau Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis šypsosi ir laido primityvius juokelius. Tautoje tai vadinama mediniais bajeriais. ...

    2
  • Pasitvirtino senolių išmintis
    Pasitvirtino senolių išmintis

    Šiemet kuo tiksliausiai pasitvirtino senolių išmintis, apibūdinanti balandžio mėnesio orus: „Viena diena motina, kita diena – močeka“. Tik saulutė kiek ilgiau pamalonindavo  šiluma, tuoj užslinkdavo pilkas gr...

  • Pavasarinis daltonizmas
    Pavasarinis daltonizmas

    Pavasaris spalvų šiemet mums kol kas šykštus. Jau nekalbant apie, kad šią ašarų pakalnę jis išvis pamiršo. ...

    1
  • Kuriuo keliu pasuks prancūzai?
    Kuriuo keliu pasuks prancūzai?

    Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai daug ką nustebino, ypač pačius prancūzus. „Tai istorinis poslinkis“, sušuko didžiausią prestižą turintis Paryžiaus dienraštis „Monde“. ...

  • Kas sieja žirafą ir mokesčių mokėtoją?
    Kas sieja žirafą ir mokesčių mokėtoją?

    Gamtoje mažiausiai miega žirafa – vos dvi valandas per parą. Negana to, ji miega labai neramiai. Žirafa saugosi įvairių plėšriųjų žvėrių ir miega su pertraukomis, naktimis, dažniausiai po 5 minutes. ...

    5
  • Visi prieš vieną!
    Visi prieš vieną!

    Prancūzijos prezidento rinkimų pirmąjį turą laimėjęs Emanuelis Macronas – spalvinga asmenybė: jis ir kairysis, ir dešinysis, ir nacionalistas, ir globalistas. Žodžiu, visų galų meistras. ...

    10
  • Prancūziškasis deja vu
    Prancūziškasis deja vu

    Progresyvieji europiečiai gali trumpam atsikvėpti: Prancūzijos maištininkams pritrūko jėgų naujajai revoliucijai įvykdyti. Užsimoję per vieną mūšį užimti savąją bastiliją – Eliziejaus rūmus – ultranacionalistai patyr...

    2
Daugiau straipsnių