Vakarams vertėtų ir pasimokyti

Vakarai turėtų mokyti, o Rytai – klausytis. Toks mąstymo modelis buvo įsigalėjęs praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, kai buvusios pavergtosios tautos skubėjo kurti (arba, kai kuriais atvejais, atkurti) politikos ir ekonomikos institucijas, reikalingas demokratijai ir klestėjimui.

Tačiau net ir anais laikais toks globėjiškas požiūris buvo klaida. Patarėjų iš Vakarų mėginimai perkelti savo idėjas į buvusį komunistinį pasaulį dažnai būdavo beprasmiški ar netgi kenksmingi. Prisimenate privatizaciją pagal investicinius čekius?

Be to, nors vakarietiškas ekonomikos ir politikos modelis tikrai buvo geresnis nei sovietų imperijos valstybinio planavimo ir autoritarizmo mišinys, jis tikrai nebuvo idealus. Jeigu Vakarai būtų mažiau pamokslavę, jie būtų daug pasimokę iš žmonių, ką tik atėjusių iš už Geležinės uždangos. Tokie valstybės veikėjai kaip Vaclavas Havelas iš buvusios Čekoslovakijos ir Lennartas Meri iš Estijos demonstravo turį strateginę viziją, retorinių gebėjimų bei gilių filosofinių įžvalgų, o Vakarų lyderiams dažniausiai viso to stigdavo.

Senasis Vakarų viršenybės kompleksas dabar atrodo visiškai pasenęs. Problemų apstu, bet jos pasklidusios po visą žemyną: Italijoje fiksuojamas vangus ekonomikos augimas, Britaniją apėmęs politinis paralyžius, Prancūzijoje tvyro socialinė įtampa, Lenkiją ir Vengriją valdo niekam nepasiduodantis populizmas, o Ukrainą krečia įsigalėjusi korupcija.

Tačiau esama ir teigiamų dalykų: Švedijos ekonomika klesti, o Ispanija sparčiai atsigauna. Be to, Europos Centrinis Bankas praėjusią savaitę pranešė, kad „Baltijos šalys kartu su Slovakija yra tarp keleto euro zonos šalių, kur realus BVP vienam žmogui pagal perkamosios galios standartą rodė esminę konvergenciją Europos Sąjungos vidurkio link“. Dabar jų BVP vienam žmogui rodiklis siekia apie 60 proc. „senųjų“ 15 ES narių vidurkio. Šis rodiklis 1995 metais, siekė vos ketvirtadalį to vidurkio.

Itin svarbus priminimas, kokią pažangą padarė „naujoji“ Europa, yra Estijos pirmininkavimas ES.

Nors mažiausioje iš Baltijos šalių dirba gana blanki vyriausybė, ji sklandžiai vykdo savo programą, ypač daug dėmesio skirdama bendros skaitmeninės rinkos kūrimui. Estijos skaitmeninė pilietybė – elektroninė tapatybės kortelė, išduodama užsieniečiams – vilioja norinčius užsiimti verslu ES svetimšalius, ypač „Brexit“ išgąsdintus britus. NATO kontroliuojamame kibernetinės gynybos centre Taline neseniai baigėsi kasmet vykdomos pratybos „Locked Shields“, jau tapusios svarbiausiu tokio pobūdžio renginiu Europoje.

Pasakojama, kaip Rusijoje ir kitose šalyse atgaivinamas priverstinis psichiatrinis gydymas – vienas didžiausių sovietų sistemos siaubų.

Yra ko pasimokyti ir iš kitų paribio valstybių. Ukraina, nors ir patyrė didžiulių sunkumų bei sumokėjo itin didelę kainą, kovos lauke beveik sustabdė Rusiją. Ukrainiečių kariai turi sunkiai pelnytos patirties ir supranta, kaip Maskva vykdo reguliarųjį ir nereguliarųjį karą.

Civiliai irgi turi ką pasiūlyti. Ukrainos mitų griovėjai, kovojantys su rusų propaganda, turi jai pačią jautriausią uoslę. Tarptautinė žurnalistų komanda „Coda Story“, daugiausiai dirbanti iš Gruzijos, į viešumą kelia istorijas, kurias Vakarų žiniasklaida pamiršta.

Neseniai šioje platformoje pasirodė vienas kvapą gniaužiantis vaizdo įrašas, kuriame pasakojama, kaip Rusijos žvalgyba šantažuoja homoseksualius vyrus, norėdama juos užverbuoti. Kitame straipsnyje, parengtame „Coda Story“ partnerės „Eurasianet“, pasakojama, kaip Rusijoje ir kitose šalyse atgaivinamas priverstinis psichiatrinis gydymas – vienas didžiausių sovietų sistemos siaubų.

Galėtume pasimokyti netgi iš drąsių rusų, kurie patys kovoja už tiesą, laisvę ir kitas vertybes, Europoje laikomas savaime suprantamomis. Mane ypač smarkiai sukrėtė pilietinės visuomenės pastangos pažymėti 80-ąsias diktatoriaus Josifo Stalino Didžiojo teroro pradžios metines (minimas liepos 30-ąją). Rusijos valdžia tokias sukaktis dabar tiesiog ignoruoja. Tiems rusams galime padėti socialiniuose tinkluose parašę grotažymę #помнимбольшойтеррор („prisimename Didįjį terorą“). Galbūt mūsų draugai artimiausiu laiku pergalės neiškovos, bet vis tiek galime parodyti, kad jų nepamirštame.


E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.


Šiame straipsnyje: Vakaraipolitika

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Maža bėdų? Tikrai bus
    Maža bėdų? Tikrai bus

    Mėnulio fazių išvarginti valdžios ponuliai nerimsta. A.Jarry karaliaus Ūbo pavyzdžiu sočiai papietavę šrūdų su vašylais, jie ėmėsi ir intelektinės veiklos – vėl rėžė prakalbų apie automobilių mokestį. ...

    5
  • Ar tikrai visos bobos kekšės, o visi vyrai – asilai?
    Ar tikrai visos bobos kekšės, o visi vyrai – asilai?

    Žinote, kaip lengvai atskirti išmintingą žmogų nuo, na, ne tokio išmintingo? Išmintingo žmogaus nuomonėse ir įsitikinimuose kur kas mažiau absoliutinimo, žodžių „visada” ir „niekada”, nuodėmių ir nuopel...

    18
  • Telemundo presenta. Yerushalayim
    Telemundo presenta. Yerushalayim

    Advento proga geopolitinio serialo scenarijaus autoriai žiūrovams pateikė net du netikėtus posūkius, kurie galbūt net nustelbs dabar madingus "Sostų karus" ("Game of Thrones", 2011) ir privers laukti naujų serijų. Kalbame apie Tarp...

    8
  • Beieškant vaizduotės prasmės
    Beieškant vaizduotės prasmės

    Vienoje interneto svetainių aptikau teiginį: "Vaizduotė – tikrovę pertvarkančio atspindėjimo procesas." Iki šiol maniau, kad vaizduotė yra paslaptingas žaidimų laukas, kurį kontroliuoju aš, o po Kauno fotografijos galeri...

    1
  • „Brexit“ ir suvereniteto susigrąžinimo iliuzija
    „Brexit“ ir suvereniteto susigrąžinimo iliuzija

    Briuselyje vyksta tradicinis Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovų susitikimas. Kaip kvietime į jį pastebėjo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas, tai pirmas po ilgesnės pertraukos ne krizės sąlygomis vykstantis s...

  • Giliai įkvepiame ir iškvepiame, atsipalaiduojame
    Giliai įkvepiame ir iškvepiame, atsipalaiduojame

    Mieli kolegos, diskutuojame, ar reikia mums Lietuvos sveikatos mokslų universiteto saulės. Įrodyta, kad priimant svarbius sprendimus svarbu būsimų įvykių vizualizacija. ...

  • Apskaičiuota avantiūra
    Apskaičiuota avantiūra

    Pinigai mėtėsi po kojomis, bet niekas jų nepakėlė. Kol galiausiai kuklaus provincijos krepšinio klubo vadovai nutarė surizikuoti. Ėmė ir pasiūlė sutartį skandalingiesiems broliams Ballams. Jau pirmosiomis dienomis ėmė aiškėti, kad t...

  • Piliakalnių vargai dėl kirčio
    Piliakalnių vargai dėl kirčio

    Naujosios sudėties Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) ketvirtadienį pasiūlė pakeisti daugiau kaip 10 metų galiojusias ankstesnės komisijos rekomendacijas ir kai kurių žodžių kirčiavimą. Pavyzdžiui, geriau kirčiuoti nebe hèrcogienė ar...

    2
  • ES ruošiasi ir mažėti, ir stiprėti?
    ES ruošiasi ir mažėti, ir stiprėti?

    Nors karšta paskutiniųjų dienų tema dar vis yra JAV prezidento siūlymas pripažinti Jeruzalę kaip Izraelio sostinę, daug spaudos dėmesio vėl sulaukia ir Europa. Joje vyksta ne tik sunkios skyrybos, bet taip pat girdėti ir stiprūs balsai už da...

    1
  • Emigracija kaip lietuvio laisvės išraiška
    Emigracija kaip lietuvio laisvės išraiška

    Labai tikiuosi, kad emigrantai jau pradėjo savo kalėdinį užvažiavimą. Daugeliu požiūrių šis komentaras skirtas būtent jiems. ...

    4
Daugiau straipsnių