- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rimtą grėsmę Vakarų vertybes puoselėjančioms Europos partijoms prorusiški judėjimai kėlė kiekvienuose pastarųjų metų nacionaliniuose rinkimuose. Laimei, nors ir surinko pakankamai balsų, kad toliau drumstų vandenį, atvirai Maskvos remiamam "Nacionaliniam frontui" Prancūzijoje, Laisvės partijai Austrijoje ar partijai "Alternatyva Vokietijai" taip ir nepavyko tapti lemiančiomis vykdančiosios valdžios jėgomis. Maišto nuotaikos prigeso net Graikijoje, kurios premjero Alexio Tsipro flirtas su Kremliumi ekonominės krizės akivaizdoje atrodė ypač grėsmingai.
Dabar jau aišku, kad labiausiai Kremliaus bičiuliams pasisekė vienoje ES įkūrėjų Italijoje. Po šalies prezidento nesėkmingų bandymų sutelkti technokratinį ministrų kabinetą nebeišvengiama atrodo dviejų populistinių judėjimų – "Šiaurės lygos" ir Penkių žvaigždučių judėjimo – koalicinė vyriausybė. Italiją dusina nacionalinės problemos (vien ką reiškia 132 proc. bendrojo vidaus produkto siekianti skola), tačiau būsimajai vyriausybei dėl jų galvą skauda mažiau nei užsienio partneriams – dėl pastarosios užmojų.
Žiniasklaidą pasiekusioje populistų vyriausybės programoje siūlomos ES reformos, kurios leistų Italijai kišti rankas dar giliau į bendrą bloko kišenę, imigracijos politikos pakeitimai ir atvirai deklaruojamas noras atšaukti sankcijas Rusijai, grąžinti ją į tarptautinę verslo bei politinę rinką. Nors ir patvirtinama narystės Atlanto aljanse svarba, o Vašingtonas vadinamas privilegijuotu partneriu, pabrėžiama būtinybė reabilituoti Rusiją. Ją esą derėtų vertinti ne kaip karinės grėsmės šaltinį, bet kaip prekybos ir ekonomikos partnerį, potencialią NATO ir ES sąjungininkę sprendžiant krizes Sirijoje, Libijoje ar Jemene. Šiuos tikslus reikėtų suprasti ne tik tiesiogiai – ir kaip argumentą derantis dėl sau patogių sprendimų ES viduje.
Kremliaus ir asmeniškai Vladimiro Putino simpatikai Italijoje – ne naujiena. Naujiena – ir, deja, bloga – kad viena ES įkūrėjų europietiškos bendrystės idėjas priešpriešina sąjungai su tarptautinę teisę ignoruojančia, tiesioginę grėsmę užsienio šalims keliančia valstybe.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...