Velykos – tikėjimo šventė

Anot R. Dreherio, labiausiai nyksta būtent protestantizmas. Kita vertus, „daugiausia religinio sąmoningumo Europoje išlaikė šalys, kurios istoriškai buvo katalikiškos, nors ir ne visos – juk Prancūzija ir Ispanija jau dabar yra tarp labiausiai nukrikščionėjusių šalių“.

Stephenas Bullivantas sutinka, jog „stipriausiai nuo nukrikščionėjimo nukentėjo šalys, turinčios vienokias ar kitokias protestantiškas valstybines bažnyčias – liuteroniškas Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, anglikonišką Anglijoje, presbiterionišką Škotijoje ir t.t.

Bet šalyse, istoriškai turinčiose katalikų daugumą, nors jose ir negarantuotas Katalikų Bažnyčios išskirtinis gyvybingumas (ką reiškia vien Prancūzijos ir Ispanijos pavyzdžiai!), tačiau bent jau Portugalija, Lenkija ir Airija rodo, kad jose ši bažnyčia santykinai gyvybingiausia“.

„O katalikų mažumos kai kuriose kitose šalyse, ypač Čekijos respublikoje, taip pat laikosi ne per blogiausiai. Kodėl? Čia gali būti dvi galimybės“, – sako Stephenas Bullivantas ir jas išdėsto taip:

„Pirmoji galbūt ta, kad Katalikų Bažnyčia bent iš dalies atsispyrė tam protestantų valstybinėms bažnyčioms būdingam nuolatiniam „atsinaujinimui“, „persikrovimui“ ir „žengimui kartu su laiku“ vaikantis to niekada nepasiekiamo „aktualumo“.

Nenoriu teigti, kad Katalikų Bažnyčioje to visiškai nebuvo ar kad tai iš esmės bloga idėja, – sako St. Bullivantas, – tačiau vis dėlto Katalikų Bažnyčia Europos religijų puokštėje doktrinos ir liturgijos atžvilgiais tikrai nėra pati avangardiškiausia ar inovatyviausia .

Ir faktas lieka faktu, kad tos bažnyčios, kurios tiksliausiai atspindėjo jas priėmusių šalių labai greitai besikeičiančius socialinius papročius ir kultūras, dėl to neprisiaugino ištikimų sekėjų.

O antra, gali būti, kad daugelio šalių katalikų bendrijos gavo didžiulės paspirties iš tų katalikų imigrantų, kurie į jas gyventi ir jose dirbti atsikėlė iš dar religingesnių valstybių.

Čia geras pavyzdys – Jungtinė Karalystė, kurioje 20 procentų čia gyvenančių katalikų buvo gimę už JK ribų, palyginus su bendra JK populiacija, kurios tik 5 procentai gimę už jos ribų.

Ištisos imigrantų bangos arba iš dar katalikiškesnių Europos šalių (tarp jų Lenkija, Airija), arba iš kitų pasaulio kraštų (tai ypač Filipinai, Kerala Indijoje) visąlaik papildydavo Britanijos katalikų gretas.

Anglikonų bažnyčia tokio postūmio nesulaukė (išskyrus senesnius Britų sandraugos laikus). O Suomijos liuteronų bažnyčios atveju nėra liuteroniškos daugumos šalių, kurios siųstų savo darbo ieškančius jaunuolius į Suomiją ir taip papildytų jos bažnyčios tikinčiųjų gretas.

Tas pats principas galioja ir Amerikoje: ten katalikai imigrantai iš ispaniškai kalbančių kraštų, iš Lenkijos, Filipinų, netgi iš Vietnamo labai apčiuopiamai padidino Jungtinėse Valstijose gyvenančių katalikų skaičius“, – teigia St. Bullivantas.

O Rodas Dreheris pažymi, jog „tikrasis religingumo kriterijus yra tas, ar žmonės dalyvauja savo pareikšto tikėjimo ritualuose. Ir čia žinia, atskambanti iš Jūsų ataskaitos, tikrai yra bloga: Portugalija, Airija ir Lenkija – vienintelės Europos šalys, kuriose  daugiau nei dešimtadalis jaunuolių nuo 16 iki 29 metų reguliariai lanko pamaldas“.

„Jūs visiškai teisus, kad „tikrasis religingumo matas“ yra praktika, – atsako St. Bullivantas. – Laikymasis religinės praktikos ne tik kažką pasako apie tikrąjį dabartinės kartos žmonių religingumą, bet ir suteikia tiksliausią prognozę apie būsimų kartų tikėjimo stiprumą.

Kaip jau sakiau, kultūrinė (t. y. nepraktikuojama) krikščionybė neperduodama iš kartos į kartą. Tą ir turėjau omenyje tvirtindamas, kad krikščionybė kaip norma jau yra iš daugumos žmonių gyvenimo, deja, dingusi.

Net ir ten, kur save su krikščionybe siejančių žmonių skaičiai dar gana dideli, pavyzdžiui, Austrijoje arba Lietuvoje, beveik nebematyti atitinkamo, tai patvirtinančio praktikavimo.“

„Jei nebus kokios nors stebuklingos intervencijos iš Fatimos Mergelės Marijos ar kažko panašaus (o tokios galimybės negaliu automatiškai atmesti), tai labai tikėtina, kad po 30–40 metų dauguma minėtųjų šalių jau bus „be religijos“, ypač pasaulį paliekant senosioms, dar savo tikėjimą praktikavusioms kartoms“, – teigia St. Bullivantas pokalbyje su Rodu Dreheriu žurnale „American Conservative“.

Nuo savęs pridursiu, kad grynai „kultūrinę krikščionybę“ galima prilyginti turbūt ir daugumos žydų kilmės žmonių žydiškumui. Kiek žinau, daugelis žydų yra ateistai, tačiau jie save vadina žydais dėl to, kad laikosi tam tikrų papročių, tradicijų ir stengiasi gyventi pagal žydiškas etikos normas.

Manyčiau, kad etikos normos – žydiškos ar ir krikščioniškos – suponuoja Dievą, todėl ne tik krikščionys, bet ir žydai negali būti ateistais. O savo tikėjimo į Dievą turinį visi parodo savo elgesiu ir praktika.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS ZUBINAS

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS  ZUBINAS  portretas
Būtina žinoti, kad ŽEMĖ pastoviai verčiasi per savo ašigalius! Šis geofizinis procesas vyksta periodiškai kas 3000 metų! Paskutinį kartą ŽEMĖS AŠIGALIŲ KAITA ĮVYKO prieš 2118 metų! Sekanti ŽEMĖS AŠIGALIŲ KAITA ĮVYKS mūsų tūkstantmečio pabaigoje! Tuomet dabartinis Šiaurinis Žemės pusrutulis susikeis vietomis su Pitiniu! Mūsų gi laikais Šiaurinis Žemės ašigalis nuolat krypsta į SAULĘ! Todėl dabartiniame Šiauriniame Žemės pusrutulyje nuolat kyla temperatūra o pietiniame - ŠĄLA! Be tikėjimo gyventi negalima! Tačiau negalima pastoviai gyventi ir TAMSOJE!

N

N portretas
Ka bendro turi marguciai su tikejimu?

Anonimas

Anonimas portretas
Nera tikinciuju ir nebus.O i ka tiki ir neaisku.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie šventinę psichozę
    Apie šventinę psichozę

    Dovanojimas ir dovanų laukimas mums visiems pažįstamas ir geidžiamas. Tačiau turbūt kiekvienas labai skirtingai regime šį veiksmą, kuris yra aktualus žmonijai nuo seniausių laikų. Praėjo nemažai laiko, kai žmonės vienas kitam dovanojo gyv...

    1
  • Šalies bėda – institucinė demencija
    Šalies bėda – institucinė demencija

    Premjeras jau bijo anarchijos ir įtaria, kad protesto pozą išlaužę konservatoriai nori destabilizuoti šalį. ...

    11
  • Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai
    Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai

    Leonidas Donskis 2012 metais rašė: „Rinkimų neįmanoma laimėti dešiniąja ekonomine retorika, todėl visi kalba apie socialinį solidarumą, mokslo ir kultūros prieinamumą. Bet vėliau grįžta į dešinę, nes globalinio kapital...

    10
  • Ištikimieji heiteriai
    Ištikimieji heiteriai

    Juostoje "Bohemijos rapsodija", kurią pamatyti jau turbūt spėjo visi, legendinio artisto personažas gan taikliai apibūdina žinomumo kainą. "Apie tai, jog supuvai, supranti iš vaisinių muselių", – sako jis. Bet š...

    4
  • Apie valdžios idiotizmą
    Apie valdžios idiotizmą

    Lietuva – rami šalis ir jos pilietinio aktyvumo apraiškos ligi šiol apsiribodavo keliolikos protestuotojų pastovėjimu prie savivaldybių su trimis trispalvėmis ir keliais transparantais. Bet panašu, kad valdžios idiotizmas...

    21
  • Eglutė dygliuota
    Eglutė dygliuota

    Tikrasis vaikystės paveldas – Kosto Kubilinsko aštuoneilis skamba taip: "Eglutė skarota, eglutė žalia...", tačiau Lietuvoje užvirus eglučių karams, nevalia imi galvoti: gal ji jau labiau dygliuota nei skarota? Tik visai ne mi&sca...

    1
  • Dangiškasis vėjas Havajuose
    Dangiškasis vėjas Havajuose

    1941-ųjų gruodžio 7-osios naktį Havajuose niekas net neįtarė, kad iš šiaurės link Oahu salos juda 56 laivų flotilė (28 iš jų – povandeniniai). Admirolo Chūichi Nagumo (1887–1944) vedamų pajėgų stuburas – 6 l...

    1
  • Prezidento šuo
    Prezidento šuo

    Europarlamentaras R.Paksas staiga ėmė ir išvyko į Maskvą. Apie savo atvykimą informuoti Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje nė nepasivargino. Nes ne pas jį gi ir važiavo, o pas Rusijos parlamentarus "plėsti dialogą". ...

    14
  • Užimti paštą, telegrafą ir švietimo ministeriją
    Užimti paštą, telegrafą ir švietimo ministeriją

    Vienas didžiausių praeito šimtmečio politinio terorizmo atstovų Vladimiras Uljanovas, (Leninas) vadovaudamas revoliucijai Rusijoje, pirmiausia nurodė užimti paštą, telegrafą, tiltus. ...

    11
  • Situacijos suvokimo testas
    Situacijos suvokimo testas

    Ketvirtą savaitę vykstantis pedagogų streikas nesiliauja pūstis. Prie akcijos žada prisijungti dar daugiau mokytojų, anksčiau moralinę paramą išreiškė medikai, kultūros ir socialiniai darbuotojai. Kur buvęs, kur nebuvęs it Pilypas i&...

    8
Daugiau straipsnių