Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė našta, pernelyg dideli mokesčiai bei nepakankamas ekonomikos augimas. Nors dalis verslo nuogąstavimų yra pagrįsti, sąlygos verslui Lietuvoje nėra pačios prasčiausios. Tad ko trūksta, kad investicijų plėtra būtų spartesnė?

Optimistiškai žiūrinčių į ateitį daugėja

Kaip rodo „Danske Bank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa, įmonių, optimistiškai vertinančių savo perspektyvas, per metus padaugėjo 11 procentinių punktų – nuo 65 iki 76 proc. Pozityviau nusiteikusios didmiesčiuose veikiančios stambiosios įmonės – jos turi daugiau finansinių ir organizacinių išteklių, tad ir jaučiasi labiau užtikrintos dėl ateities. Nepaisant to, tik kiek daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių verslų artimiausiais metais ketina investuoti į plėtrą – jų dalis yra net mažesnė nei pernai.

Lietuvoje veikiančios įmonės, palyginti su veikiančiomis kitose šalyse, reinvesticijoms paskiria nedidelę, vos daugiau nei trečdalį siekiančią, pelno dalį. Šis rodiklis yra vienas mažiausių Europoje. Vis dėlto, augančios ekonomikos turėtų investuoti daugiau, nes būtent investicijos nulemia tolesnį jų augimą. Šiandien sparčiausiai augančios ekonomikos, tokios kaip Kinija ar pietryčių Azijos šalys, į plėtrą investuoja maždaug dvigubai daugiau nei Lietuva. Prieš 30 ar 40 metų gerokai daugiau investuodavo ir tuomet spartų augimo tempą demonstravusios Vakarų ar Šiaurės Europos valstybės.

Kas trukdo verslo plėtrai?

Tarp didžiausių kliuvinių verslo plėtrai įmonės įvardija biurokratinę naštą (78 proc.), mokesčius verslui ir darbo jėgai (75 proc.), nepakankamą Lietuvos ekonomikos augimą (75 proc.), darbo jėgos trūkumą (72 proc.) ir augančią infliaciją (62 proc.). Pernelyg didelius mokesčius dažniau akcentuoja smulkiosios ir vidutinės įmonės, o didžiosios papildomai mini nepakankamą darbuotojų kvalifikaciją. Pastarasis veiksnys daugiau aktualus didmiesčiuose veikiantiems verslams, tuo tarpu regioninės įmonės pagrindiniu kliuviniu išskiria darbuotojų trūkumą.

Kita vertus, kritiškas žvilgsnis į pagrindinius įmonių įvardijamus trukdžius plėtrai – biurokratinę naštą, mokesčius verslui ir nepakankamą ekonomikos augimą – leidžia suabejoti jų pagrįstumu. Sąlygas verslui atspindinčiame pasauliniame „Doing Business“ reitinge Lietuva užima aukštą 16 vietą, mokesčiai verslui mūsų šalyje – vieni mažiausių, o ekonomika – viena sparčiausiai augančių visoje Europoje. Tuo tarpu, kaip rodo naujausia „Gallup“ tyrimų bendrovės atlikta globalių emocijų apklausa, lietuviai yra vieni iš mažiausiai teigiamų emocijų patiriančių žmonių visame pasaulyje. Būtent bendra neigiama emocinė būsena ir gali būti tas slaptas ingredientas, kuris stabdo įmones nuo investicijų į plėtrą.

Svarbu ne tik kiek, bet ir kur investuojame

Nors Lietuvoje investuojame nepakankamai, labai svarbu ir tai, į kokias sritis nukreipiamos investicijos. Kaip rodo struktūrinės ES paramos analizė, didžioji dalis – net du trečdaliai – europinių lėšų Lietuvoje nusėda statybininkų kišenėse. Kitaip tariant, daugiausiai investuojame į plytas, o ne į žmones ir jų kompetencijas. Tuo tarpu pagal investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat aukštųjų technologijų dalį ekonomikoje esame vieni iš autsaiderių.

Nors reikėtų sveikinti dabartinės valdžios siūlymą mokestinėmis lengvatomis skatinti mokslinių išradimų komercializavimą, atrodo, kad šiuo atveju vežimas yra statomas prieš arklį. Kitaip tariant, lengvatų galime sugalvoti daug ir įvairių, tačiau jei nebus kuriančių inovacijas, mokestinės lengvatos nepadės.

Norėdami pagal pragyvenimo lygį vytis turtingiausias valstybes turime didinti aukštųjų technologijų dalį ekonomikoje, o pasiekti šį tikslą gali leisti tik stiprūs universitetai. Šiuo metu į geriausių pasaulyje universitetų tūkstantuką, remiantis „Times Higher Education“ reitingu, patenka vos vienas Lietuvos universitetas. Palyginimui: Estijoje ir Latvijoje į šį reitingą patenka po du universitetus. Nors įmonės pačios to gali ir neįvardinti, didžiausia grėsmė jų ateičiai yra būtent prasta švietimo sistemos padėtis Lietuvoje. Praėjus jau vieneriems dabartinės Vyriausybės veiklos metams, rezultatų šioje srityje vis dar nematyti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jurgis

Jurgis portretas
Klaipėda turėtu dižiulį potencialą(uostas, kroviniai, LEZ, poilsio zonos, jeigu pavyktu pakeisti miesto valdžią, kuri viską pasidalinusi,, tau- man'', neturi miesto vizijos ir ,,tik žiūri, kad tekeliai iki jų namų būtų nuvalyti''.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kai lozungai eurus paverčia į nulį
    Kai lozungai eurus paverčia į nulį

    Lozungais mąstantys mūsų politikieriai dar kartą įrodė, kad neturi, ką veikti. Štai vieniems užplaukė, jog nereikia į šalį įleisti kažkokio proputiniško dainuotojo, ir net mano, kad tai yra labai svarbi kova su tėvišk...

    4
  • Viskas arba nieko
    Viskas arba nieko

    Kuo ilgiau mindau žemelę, tuo stipriau pradedu tikėti: tam tikri žodžiai, ypač žmogiškųjų santykių srityje, turėtų būti tabu. Jų vartojimas galėtų būti griežtai sankcionuotas, o už pražangas reikėtų keletui valandų nueiti į savo ...

    10
  • Teisė būti laimingam
    Teisė būti laimingam

    Septyniolikmetis, mokykloje mokęsis geriausiais pažymiais, planavęs medicinos studijas, vieną dieną nusprendė verčiau tapti rašytoju. Pykčių ir ašarų kalbantis su artimaisiais tada netrūko, o štai šiandien, jau dvide&scar...

    10
  • Apie anoniminius lojikus
    Apie anoniminius lojikus

    Vilniuje atidarytas unikalus muziejus "Mo". Unikalus tiek ekspozicija, tiek pastatu, o labiausiai tuo, kad tai dviejų žmonių dovana visuomenei. Ir, kaip neretai būna, visiems išsyk parūpo, kokia jiems iš to nauda, kas čia už viso...

    63
  • Sukurta pagal tikrus įvykius?
    Sukurta pagal tikrus įvykius?

    Vaidybinis Mariaus Markevičiaus filmas "Tarp pilkų debesų" – to paties pavadinimo rašytojos Rūtos Šepetys romano ekranizacija – pasakoja apie sovietinės okupacijos metu Lietuvoje vykdytus gyventojų trėmimus į Sibir...

    2
  • Režisieriui reikia D. Trumpo
    Režisieriui reikia D. Trumpo

    Ech, ta politika. Galima nuo jos bėgti ir slėptis, galima užsikimšti ausis, kai kas nors ima kalbėti, tarkime, apie Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją, bet ji vis tiek suras kelią į tavo gyvenimą. Vienu ar kitu būdu ji įsėlins į tavo kasdien...

    4
  • Teisus, kol gyvas
    Teisus, kol gyvas

    Fantastai manė, kad grėsmę žmonijai kels didelės mašinos. Niekas nė neįtarė, kad žmogų įkaitu paims mažytis daikčiukas – mobilusis telefonas. Medikai jau seniai priėjo prie išvados, kad priklausomybė nuo telefono yra stipresn...

  • Kokio prezidento reikia Lietuvai?
    Kokio prezidento reikia Lietuvai?

    Mano nuomone, šiandien tai aktualiausias klausimas aktyviai mūsų visuomenės daliai. Kokiu keliu pasuks mūsų valstybė, nemažai priklausys nuo mūsų pasirinkto šalies lyderio. Koks jis bus – nuosaikus ir diplomatiškas, kaip buv...

    4
  • Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?
    Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?

    Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais įgyvendinant pensijų reformą dirbantys gyventojai įgijo dvi galimybes dalyvauti pensijų kaupime: tiesiog sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudim...

    1
  • Rytų demokratijos ilgesys
    Rytų demokratijos ilgesys

    Saudo Arabijos žurnalistas J.Khashoggi buvo nužudytas ir po to sukapotas Saudo Arabijos generaliniame konsulate Stambule. Tokia štai rytietiška demokratija. ...

    10
Daugiau straipsnių