- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kartais atrodo, kad tarp dviejų ilgai šalia gyvenančių tautų – lietuvių ir žydų – vis dar praraja. Nepaisant abiejų pusių vieni kitų link žengiamų žingsnelių.
Štai lietuviai, nors skausmingai, tačiau jau bando pripažinti, kad holokauste dalyvavo, žydus konvojavo, saugojo ar šaudė ir lietuviai, mūsiškiai. Žydai vis dažniau lietuvius pavadina nebe žydšaudžių tauta. Iš pradžių labai atsargiai žiūrėję į šalį, kurioje Antrojo pasaulinio karo metais išžudytas bene didžiausias žydų tautybės gyventojų procentas (daugiau nei 90 proc.), dabar vis daugiau žydų nori čia sugrįžti. Vieni – ieškodami trūkstamų giminės medžio mozaikos detalių; kiti – norėdami susigrąžinti arba gauti pilietybę ir galbūt net persikelti gyventi. Siekdami pilietybės, litvakai arba jų vaikai iki šiol susidurdavo su teisiniais užkardais. Pakeitus įstatymo nuostatas, pilietybę gauti lengviau.
Gausėja ir menininkų, į kolektyvinę atmintį siekiančių įrašyti iki holokausto buvusios didžiausios etninės grupės atstovo portretą. Daugėja pastangų suvokti tai, ko netekome, prisiimti už tai atsakomybę, išgyventi skausmą. Kaip, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, pasakė Virginijus Savukynas: jei neskauda širdies dėl Panerių žudynių (kur sušaudyti tūkstančiai žydų), kaip gali skaudėti širdį dėl Rainių (kur nukankinti netoli šimto lietuvių)? Juk ir ten, ir ten žudyti Lietuvos gyventojai, galbūt net kaimynai.
Deja, su kiekvienu Anapilin iškeliaujančiu litvaku trūkinėja simbolinės jungtys, siejančios Lietuvą ir Izraelį, Lietuvą ir bet kur pasaulyje gyvenančius žydus. Viena tokių grandžių nutrūko prieš porą dienų, mirus buvusiam Izraelio lyderiui, Nobelio premijos laureatui, taikos su Palestina strategui, save litvaku vadinusiam Shimonui Peresui. Kad šios nematomos jungtys egzistuotų, nereikėjo dėti jokių pastangų – jos egzistavo savaime. Dabar, kad jos atsirastų, reikės pasistengti.
Čia galima būtų dėti tašką, tačiau atmintyje kirba išgyvenimai, kuriais pasidalijo draugė: ji buvo smarkiai sutrikusi, kai sužinojo, kad giminėje būta žydiškų šaknų. Reikėjo ne tik permąstyti savąjį identitetą, bet ir prisipažinti sau, kad iki tol turėjo antisemitinių nuostatų. O savęs juk nepradėsi neapkęsti, kaip sakė bičiulė. Nejaugi kiekvienam iš mūsų reikėtų sužinoti panašią žinią, kad permąstytume savo vidines nuostatas?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...