Vieningoji Kinija?

Pasak Japonijos sostinės dienraščio „Nihon Keizai Shimbun“, jeigu valstybės vadovas Xi Jinpingas savo galią panaudos tam, kad imtųsi tvarią plėtrą įgalinančių reformų arba tarptautinės bendruomenės gerovei tarnaujančios užsienio politikos, tada tai galėtų vesti prie didesnio pasaulyje stabilumo.

Tačiau į tai nė iš tolo nepanašu. Jis juk nesustoja kartojęs, kad jo partija ketina turėti lemiamą žodį visose srityse – nesvarbu, ar tai politika, ekonomika, kultūra. „Jeigu jis bandys savo įgaliojimus išnaudoti tik tam, kad stiprintų savo partiją, tai gali sukelti problemų – ne tik Kinijai, bet ir visam pasauliui“, –  rašė Tokijo laikraštis.

Dar aiškiau pasisakė Londono dienraštis „Times“: „jeigu Xi Jinpingas siekia būti tikrai stiprus lyderis, jam būtina savo valstybę atverti“.

Toliau laikraštis pripažino, kad truputis prezidentinio pūtimosi baigiantis savaitę trukusiam partijos suvažiavimui buvo pateisinama. Juk jis pakilo virš menamos kolektyvinės vadovybės į niekieno nekvestionuojamą antros pagal dydį pasaulio ekonomikos viršūnę.

Palaikomas vienbalsio daugiau nei 2 tūkst. komunistų delegatų pritarimo, prezidentas Xi Jinpingas, tarsi pateptas Pekino Karaliumi Saule,  tapo galingiausiu Kinijos lyderiu po pirmininko Mao.

Tik klausimas, kaip jis tą savo naują autoritetą panaudos. Kinijos žmonių interesai reikalautų, kad savo autokratinį valdymą jis sušvelnintų, praplėstų erdvę politinei reformai ir priimtų konstruktyvią kritiką ne tik iš savo partijos eilių.

Jeigu Xi Jinpingas to nedarys, jis pasirodys žmogumi, būgštaujančiu dėl ateities, bet ne stipriu ir savimi pasitikinčiu lyderiu.

Anot Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“, vienos partijos valdžią milijardinė tauta priima dėl ekonominės pažangos, kuri daugeliui žmonių laiduoja geresnį gyvenimą.

Partijos viršūnė kinams pažadėjo, kad šis poslinkis tęsis, ir Xi Jinpingo sistema save gerai pozicionavo. Tačiau kaip Europoje, taip ir Kinijoje per penkerius metus gali daug kas įvykti, ir čia net ir autokratinė partija negali visko sukontroliuoti, rašė Ciuricho laikraštis.

Paryžiaus dienraščio „Monde“ žodžiais, Xi Jinpingo Kinija nesitveria kailyje – tokia jau ji ekonomiškai ir technologiškai galinga. Ji nebėra vien tik pasaulio darbastalis, iš kurio trykšta audiniai, žaislai, elektronika. „Kinija tiesiog prasistūmė į naujosios ekonomikos viršūnę. Komunistų partijos suvažiavimas išryškino pasaulyje Kinijos svorį“, – brėžė išvadą Prancūzijos sostinės kairiųjų dienraštis.

Argentinos mieste Santa Rosa išeinantis laikraštis „Arena“ rašė, jog „išsikeltas tikslas per ateinančius 15 metų Kiniją padaryti modernia ir klestinčia šalimi“.

Vis dėlto Kiniją slėgė ir tebeslegia didelė nelygybė, o tarp kitų problemų yra ribų nežinanti korupcija ir milžiniškas aplinkos užterštumas. Tačiau, anot laikraščio, stebina, kokį partijos suvažiavimas ištransliavo pasauliui vieningumą ir kaip stipriai Kinijos vadovybė pasirodė. „Vašingtone, NATO vadavietėje ir Volstryte į tai reikės atkreipti dėmesį“, – skelbė Argentinos regioninis laikraštis.

Brazilijos dienraštis „Globo“ pažymėjo, jog kai kurie ekspertai jau nuogąstauja, kad Xi Jinpingas gali tapti kažkuo panašiu į kinų Vladimirą Putiną. Vis dėlto yra ir lieka prieštaravimas, viena vertus, pasisakyti už didesnę globalizaciją, antra vertus, daryti viską, kad išliktų viską dusinanti diktatūra.

„Taigi klausimas tas, kaip ilgai tatai dar veiks“, – svarstyta Rio de Žaneiro laikraštyje.