Vokietijos ir Turkijos nesantaika

Kai kuriems Turkijos ministrams atšaukti leidimai viešai kalbėti Vokietijos miestuose, nes tai, Vokietijos radijo kalbintų politikų nuomone, tebūtų buvę agitaciniai raginimai Turkijos referendume paremti Recepo Tayyipo Erdogano peršamą prezidentinės sistemos sustiprinimą.

Kaip rašė dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ sekmadienį, „viena vertus, Turkijos politikų reakcijos į šiuos jų kalbų Vokietijoje atšaukimus buvo, kaip ir galėjome tikėtis, labai nesantūrios.

Turkijos teisingumo ministras prabilo apie „fašizmą“ Vokietijoje, o užsienio reikalų ministras už Vokietijos demokratinio fasado įžvelgė slypint „saugumiečių ir mafijozų valdomos tamsios bedugnės valstybę“.

Antra vertus, Vokietijos politikų ir merų nuogąstavimai daugiau nei  pagrįsti. Juk Turkijos gatvėse seniai jau vyksta smurto nevengiantys susidūrimai tarp R. T. Erdogano šalininkų ir priešininkų. Daugelyje vietų žmonės nebedrįsta viešai pasisakyti prieš prezidentinę sistemą.

O dabar Turkijos teisingumo ir plėtros partija (turkiškai AKP) su savo agresyvia rinkimų kova šiuos konfliktus neša ir į Vokietiją, skundėsi Frankfurto dešiniųjų liberalų dienraštis.

Vėliau sekmadienį Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas, pasak Vokietijos radijo, tarė štai ką: „Vokietija, jūs su demokratija neturite nieko bendro. Jūsų praktika niekuo nesiskiria nuo nacių praktikos praeityje.“

Dar vėliau Turkijos prezidentas, anot valstybinės žinių agentūros „Anadolu“ Stambule (taip bent pranešė Vokietijos radijas), tarė: „Aš maniau, kad nacionalsocializmas Vokietijoje jau pasibaigęs, bet pasirodo, kad jis vis dar tęsiasi.“

O į pranešimus, kad jis pats ketina lankytis ir kalbėti Vokietijoje, R. T. Erdoganas atsakė: „Jeigu tik panorėsiu, atvyksiu rytoj. Aš atvyksiu, o jeigu jūs manęs neįsileisite ar neleisite man kalbėti, tai sukrėsiu pasaulį.“

Nors vokiečių visuomenę tokie pareiškimai, kanclerės Angelos Merkel žodžiais, „ir piktina, ir liūdina“, daugelis įtakingų vokiečių ragina į juos nereaguoti draudimu Turkijos politikams atvykti į Vokietiją.

„Tokio draudimo Vokietijos federacinė vyriausybė nė nesvarsto“, – sakė kanclerė.

Teisingumo ministro, socialdemokrato Heiko Maaso nuomone, „kaip tik tokio draudimo R. T. Erdoganas dabar ir siekia“.

„Bet draudimas turkų politikams Vokietijon kelti koją neišvengiamai vestų prie Vokietijos ir Turkijos diplomatinių santykių nutraukimo ir prie dar didesnės konflikto eskalacijos, o tai niekam neišeitų į naudą“, – įspėja vokiečių ministras.

Dėl tos pačios priežasties tokio draudimo idėją atmertė ir krikščionis demokratas Norbertas Rottgenas, pirmininkaujantis Bundestago užsienio reikalų komitetui.

„Vietoj to reikėtų prašyti Turkijos turėti pakankamai savigarbos savo vidaus politikos konfliktų neperkeldinėti į kitas šalis“, – sakė N. Rottgenas.

Pasak Stambulo dienraščio „Vatan“, „Turkijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai kovo 8 d. susitiks Vokietijoje, tačiau padėtis taip bjauriai suvoliota, kad su vienu abiejų ministrų pokalbiu nieko neišspręsi“.

„Vokietija eina ne tuo keliu, tačiau ji bandys išsisukinėdama jo laikytis“, – teigiama Turkijos laikraštyje, kuriame apgailestaujama, kad ne tik Vokietija neleido dviem Turkijos ministrams Vokietijoje prabilti, bet ir Nyderlandai uždraudė pas save visų Turkijos vyriausybės narių viešus kalbėjimus.

Kitas Stambulo laikraštis – „Star“ – rašė, jog Vokietijos „sukelta Europos Sąjungoje grandininė reakcija vedė prie to, jog ir kitos šalys uždraudė susitikimus su turkų ministrais“.

„Tai iš Vokietijos pusės atvirai demonstruojamas priešiškumas, pasireiškęs jau po žlugusio karinio perversmo pernai, kuomet Turkija iš ES ne tik nepajuto greitos paramos, bet Ankara nuo to laiko dar gavo pajusti ir atmetimą, tarsi Vokietija apgailestautų dėl pučo žlugimo.

Pučistai tuo tarpu rado prieglobstį ir Vokietijoje, o pučo priešininkai kriminalizuojami. Imamams ir ministrams iš Turkijos draudžiamas įvažiavimas. Vokietija aiškiai pasisakė prieš konstitucijos pataisas referendumu kitą mėnesį“, – rašė Turkijos bulvarinis laikraštis „Star“.

Tačiau, pridursiu nuo savęs, draudžiama, kaip matėme, Turkijos ministrams ne įvažiuoti į Vokietiją, bet atvykus drožti joje Turkijos vidaus politiką liečiančias agitacines prakalbas.

Dar vienas įtampos tarp Vokietijos ir Turkijos šaltinis yra Vokietijos turko, žurnalisto Denizo Yucelio suėmimas Turkijoje. Dėl to vokiečiai ne tik protestuoja, jų žurnalistai su D. Yuceliu solidarizuoja. Tačiau laikraštis „Bild am Sonntag“ (tiesa, irgi bulvarinis) brėžia tokį pamokantį palygininmą:

„Žiūrėti, ką daro galingieji, sakyti, kaip yra, sukelti debatus – mūsų šalyje tai yra saugus užsiėmimas. Už jį nesodinama į kalėjimą, blogiausia, kas taip padariusiam gali atsitikti, tai būti iškeiktam ar gal net grasinimų sulaukti internete.“

„Pavyzdžiui, galėtume kaip žurnalistai pareikšti solidarumą su D. Yuceliu ir reikalauti jį paleisti. Visai nesvarbu, ar jis kada nors parašė dalykų, kuriuos, bent jau Vokietijoje, galima nebaudžiamai pavadinti neskoningais.

Visi turėtume būti dėkingi, kad tokių žurnalistų kaip jis yra. Ir negalime leisti, kad R. T. Erdoganas ir jo kolegos – taigi žmonės, kurie laisvę persekioja ir įkalina, – atsiradę pas mus nesidrovėdami varytų rinkimų kampaniją. Tai reikštų mūsų pritarimą nelaisvei“, – darė išvadą populiariausias Berlyne leidžiamas nacionalinis sekmadieninis laikraštis.

Savo bendradarbio D. Yucelio teisę laisvai pranešinėti faktus gina ir jį samdantis nacionalinis Vokietijos dienraštis „Welt“ bei daugybė kitų laikraščių. 

Spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.