Vokietijos ir Turkijos nesantaika

  • Teksto dydis:

Paskutiniu metu dar labiau pabjuro Vokietijos santykiai su Turkija.

Kai kuriems Turkijos ministrams atšaukti leidimai viešai kalbėti Vokietijos miestuose, nes tai, Vokietijos radijo kalbintų politikų nuomone, tebūtų buvę agitaciniai raginimai Turkijos referendume paremti Recepo Tayyipo Erdogano peršamą prezidentinės sistemos sustiprinimą.

Kaip rašė dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ sekmadienį, „viena vertus, Turkijos politikų reakcijos į šiuos jų kalbų Vokietijoje atšaukimus buvo, kaip ir galėjome tikėtis, labai nesantūrios.

Turkijos teisingumo ministras prabilo apie „fašizmą“ Vokietijoje, o užsienio reikalų ministras už Vokietijos demokratinio fasado įžvelgė slypint „saugumiečių ir mafijozų valdomos tamsios bedugnės valstybę“.

Antra vertus, Vokietijos politikų ir merų nuogąstavimai daugiau nei  pagrįsti. Juk Turkijos gatvėse seniai jau vyksta smurto nevengiantys susidūrimai tarp R. T. Erdogano šalininkų ir priešininkų. Daugelyje vietų žmonės nebedrįsta viešai pasisakyti prieš prezidentinę sistemą.

O dabar Turkijos teisingumo ir plėtros partija (turkiškai AKP) su savo agresyvia rinkimų kova šiuos konfliktus neša ir į Vokietiją, skundėsi Frankfurto dešiniųjų liberalų dienraštis.

Vėliau sekmadienį Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas, pasak Vokietijos radijo, tarė štai ką: „Vokietija, jūs su demokratija neturite nieko bendro. Jūsų praktika niekuo nesiskiria nuo nacių praktikos praeityje.“

Dar vėliau Turkijos prezidentas, anot valstybinės žinių agentūros „Anadolu“ Stambule (taip bent pranešė Vokietijos radijas), tarė: „Aš maniau, kad nacionalsocializmas Vokietijoje jau pasibaigęs, bet pasirodo, kad jis vis dar tęsiasi.“

O į pranešimus, kad jis pats ketina lankytis ir kalbėti Vokietijoje, R. T. Erdoganas atsakė: „Jeigu tik panorėsiu, atvyksiu rytoj. Aš atvyksiu, o jeigu jūs manęs neįsileisite ar neleisite man kalbėti, tai sukrėsiu pasaulį.“

Nors vokiečių visuomenę tokie pareiškimai, kanclerės Angelos Merkel žodžiais, „ir piktina, ir liūdina“, daugelis įtakingų vokiečių ragina į juos nereaguoti draudimu Turkijos politikams atvykti į Vokietiją.

„Tokio draudimo Vokietijos federacinė vyriausybė nė nesvarsto“, – sakė kanclerė.

Teisingumo ministro, socialdemokrato Heiko Maaso nuomone, „kaip tik tokio draudimo R. T. Erdoganas dabar ir siekia“.

„Bet draudimas turkų politikams Vokietijon kelti koją neišvengiamai vestų prie Vokietijos ir Turkijos diplomatinių santykių nutraukimo ir prie dar didesnės konflikto eskalacijos, o tai niekam neišeitų į naudą“, – įspėja vokiečių ministras.

Dėl tos pačios priežasties tokio draudimo idėją atmertė ir krikščionis demokratas Norbertas Rottgenas, pirmininkaujantis Bundestago užsienio reikalų komitetui.

„Vietoj to reikėtų prašyti Turkijos turėti pakankamai savigarbos savo vidaus politikos konfliktų neperkeldinėti į kitas šalis“, – sakė N. Rottgenas.

Pasak Stambulo dienraščio „Vatan“, „Turkijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai kovo 8 d. susitiks Vokietijoje, tačiau padėtis taip bjauriai suvoliota, kad su vienu abiejų ministrų pokalbiu nieko neišspręsi“.

„Vokietija eina ne tuo keliu, tačiau ji bandys išsisukinėdama jo laikytis“, – teigiama Turkijos laikraštyje, kuriame apgailestaujama, kad ne tik Vokietija neleido dviem Turkijos ministrams Vokietijoje prabilti, bet ir Nyderlandai uždraudė pas save visų Turkijos vyriausybės narių viešus kalbėjimus.

Kitas Stambulo laikraštis – „Star“ – rašė, jog Vokietijos „sukelta Europos Sąjungoje grandininė reakcija vedė prie to, jog ir kitos šalys uždraudė susitikimus su turkų ministrais“.

„Tai iš Vokietijos pusės atvirai demonstruojamas priešiškumas, pasireiškęs jau po žlugusio karinio perversmo pernai, kuomet Turkija iš ES ne tik nepajuto greitos paramos, bet Ankara nuo to laiko dar gavo pajusti ir atmetimą, tarsi Vokietija apgailestautų dėl pučo žlugimo.

Pučistai tuo tarpu rado prieglobstį ir Vokietijoje, o pučo priešininkai kriminalizuojami. Imamams ir ministrams iš Turkijos draudžiamas įvažiavimas. Vokietija aiškiai pasisakė prieš konstitucijos pataisas referendumu kitą mėnesį“, – rašė Turkijos bulvarinis laikraštis „Star“.

Tačiau, pridursiu nuo savęs, draudžiama, kaip matėme, Turkijos ministrams ne įvažiuoti į Vokietiją, bet atvykus drožti joje Turkijos vidaus politiką liečiančias agitacines prakalbas.

Dar vienas įtampos tarp Vokietijos ir Turkijos šaltinis yra Vokietijos turko, žurnalisto Denizo Yucelio suėmimas Turkijoje. Dėl to vokiečiai ne tik protestuoja, jų žurnalistai su D. Yuceliu solidarizuoja. Tačiau laikraštis „Bild am Sonntag“ (tiesa, irgi bulvarinis) brėžia tokį pamokantį palygininmą:

„Žiūrėti, ką daro galingieji, sakyti, kaip yra, sukelti debatus – mūsų šalyje tai yra saugus užsiėmimas. Už jį nesodinama į kalėjimą, blogiausia, kas taip padariusiam gali atsitikti, tai būti iškeiktam ar gal net grasinimų sulaukti internete.“

„Pavyzdžiui, galėtume kaip žurnalistai pareikšti solidarumą su D. Yuceliu ir reikalauti jį paleisti. Visai nesvarbu, ar jis kada nors parašė dalykų, kuriuos, bent jau Vokietijoje, galima nebaudžiamai pavadinti neskoningais.

Visi turėtume būti dėkingi, kad tokių žurnalistų kaip jis yra. Ir negalime leisti, kad R. T. Erdoganas ir jo kolegos – taigi žmonės, kurie laisvę persekioja ir įkalina, – atsiradę pas mus nesidrovėdami varytų rinkimų kampaniją. Tai reikštų mūsų pritarimą nelaisvei“, – darė išvadą populiariausias Berlyne leidžiamas nacionalinis sekmadieninis laikraštis.

Savo bendradarbio D. Yucelio teisę laisvai pranešinėti faktus gina ir jį samdantis nacionalinis Vokietijos dienraštis „Welt“ bei daugybė kitų laikraščių. 

Spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Visuotinis celibatas
    Visuotinis celibatas

    Kažkaip jau sunku pasitikėti partine sistema Lietuvoje. Tradicinės partijos vienaip ar kitaip prisidirbo, tad tampa itin lengva sukurti tokią neva partiją, kuri dabar ir valdo, tik nelabai žino, kaip tą daryti, ir neturi konstruktyvių idėjų. Telieka ...

    4
  • Daugiau gyventojų tikisi, kad būstas brangs
    Daugiau gyventojų tikisi, kad būstas brangs

    SEB banko užsakymu atlikta būsto kainų lūkesčių apklausa rodo, kad kovą gyventojų, manančių, kad būstas brangs, dalis buvo didžiausia nuo 2014 metų pradžios. Jau 59 proc. apklaustųjų praėjusį mėnesį teigė, kad būsto kaina per artimiausius...

  • Kapitalistai įgyvendina marksistų svajones
    Kapitalistai įgyvendina marksistų svajones

    Netrukus gyvensime taip, kaip tikėjosi marksistai. Tačiau taip nutiks tik dėl to, kad tuo pasirūpino kapitalistai. Skamba neįtikėtinai? Bet tai tiesa. ...

    2
  • Medinis premjeras
    Medinis premjeras

    Realių darbų nematyti, tačiau Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis šypsosi ir laido primityvius juokelius. Tautoje tai vadinama mediniais bajeriais. ...

    2
  • Pasitvirtino senolių išmintis
    Pasitvirtino senolių išmintis

    Šiemet kuo tiksliausiai pasitvirtino senolių išmintis, apibūdinanti balandžio mėnesio orus: „Viena diena motina, kita diena – močeka“. Tik saulutė kiek ilgiau pamalonindavo  šiluma, tuoj užslinkdavo pilkas gr...

  • Pavasarinis daltonizmas
    Pavasarinis daltonizmas

    Pavasaris spalvų šiemet mums kol kas šykštus. Jau nekalbant apie, kad šią ašarų pakalnę jis išvis pamiršo. ...

    1
  • Kuriuo keliu pasuks prancūzai?
    Kuriuo keliu pasuks prancūzai?

    Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai daug ką nustebino, ypač pačius prancūzus. „Tai istorinis poslinkis“, sušuko didžiausią prestižą turintis Paryžiaus dienraštis „Monde“. ...

  • Kas sieja žirafą ir mokesčių mokėtoją?
    Kas sieja žirafą ir mokesčių mokėtoją?

    Gamtoje mažiausiai miega žirafa – vos dvi valandas per parą. Negana to, ji miega labai neramiai. Žirafa saugosi įvairių plėšriųjų žvėrių ir miega su pertraukomis, naktimis, dažniausiai po 5 minutes. ...

    5
  • Visi prieš vieną!
    Visi prieš vieną!

    Prancūzijos prezidento rinkimų pirmąjį turą laimėjęs Emanuelis Macronas – spalvinga asmenybė: jis ir kairysis, ir dešinysis, ir nacionalistas, ir globalistas. Žodžiu, visų galų meistras. ...

    10
  • Prancūziškasis deja vu
    Prancūziškasis deja vu

    Progresyvieji europiečiai gali trumpam atsikvėpti: Prancūzijos maištininkams pritrūko jėgų naujajai revoliucijai įvykdyti. Užsimoję per vieną mūšį užimti savąją bastiliją – Eliziejaus rūmus – ultranacionalistai patyr...

    2
Daugiau straipsnių