Rusijos taktika veikia

Tampa aišku, kad Rusijos vykdomos kibernetinės atakos ir informacijos nutekinimai yra daug didesnė grėsmė mūsų demokratijai negu branduoliniai ginklai.

Kam leisti raketas, jeigu politinę sistemą galima išsprogdinti iš vidaus? Tai yra žinia, siunčiama naujausio „WikiLeaks“ paskelbto „demaskavimo“, susijusio su CŽV elektroninio šnipinėjimo priemonėmis.

Tiesa yra paprasta: žvalgybos agentūros vykdo žvalgybos operacijas. Tai galima suprasti iš jų pavadinimo.

Vakarų žvalgybos agentūros šnipinėja mūsų priešininkus: Rusiją, Kiniją, Iraną, nusikalstamas grupuotes ir kitus taikinius. Joms mokama būtent už šį darbą. Jos verbuoja agentus ir taip pat naudoja elektroninius triukus. Jos dirba savarankiškai arba kartu su sąjungininkais.

Joms gana gerai sekasi. Būtų keista ir iš tikrųjų skandalinga, jeigu nesisektų.

Nei perbėgėlio Edwardo Snowdeno pavogta informacija, nei vėliausias duomenų pagrobimas iš CŽV nepateikė nei menkiausių ženklų, kad Amerikos, Britanijos arba jų sąjungininkių tarnybos daro kažką neteisėta arba neetiška.

Jos šnipinėja ne tam, kad tenkintų Amerikos verslo interesus. Jos taip pat nesitaiko į Vakarų vyriausybių vidinius politinius oponentus.

Jeigu CŽV arba FTB iš tikrųjų rinko kokią nors medžiagą, susijusią su Trumpo rinkimų kampanija, tokios veiklos priežastis – su šia kampanija susiję asmenys, palaikę ryšius su žinomais Rusijos žvalgybos pareigūnais.

CŽV sudarinėja senų operacinių sistemų pažeidžiamų vietų sąrašus. Tai daro ir kitos agentūros. Tokios veiklos tikslas – ne „apeiti“ komunikacijų šifravimą, naudojamą „Signal“, „WhatsApp“ ir kitų susirašinėjimo programėlių. Svarbiausias dalykas, kad toks šifravimas dabar yra visuotinai naudojamas, nemokamas ir patogus. Šnipinėjimo agentūros neįstengia jo įveikti. Taigi, joms tenka taikytis į „galutinius vartotojus“.

Tai reiškia, kad tenka mėginti įsilaužti į kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir kitokią įrangą. Bet kas, nors šiek tiek besidomintis žvalgyba arba kompiuteriniu saugumu, žino, kad pastangos užsitikrinti prieigą prie „grandinės pabaigos taškų“ pastaruosius penkerius metus arba ilgiau buvo šnipinėjimo veiklos prioritetas.

Vienas tikras skandalas – kad buvo įveiktos CŽV saugumo priemonės. Agentūra pripažįsta, kad labiausiai tikėtinas nutekintos informacijos šaltinis yra kuris nors kontraktininkas. Išorinių pagalbininkų paslaugos gali padėti sutaupyti ir padidinti lankstumą. Vis dėlto jos yra saugumo silpnoji grandis.

Kliautis vien valstybės tarnautojais, motyvuotais patriotizmo, o ne karjerizmo, davusiais priesaiką visą gyvenimą saugoti konfidencialumą, trumpuoju laikotarpiu gali kainuoti brangiau, bet leidžia daug sutaupyti per ilgą laiką.

Dar didesnis skandalas – pats „WikiLeaks“. Buvau didelis „WikiLeaks“ gerbėjas, vos tik šis tinklapis atsirado. Tačiau ši organizacija seniai atsisakė pagirtinų tikslų, kurių siekia tikrieji nerimą keliančios informacijos viešintojai, rizikuojantys prarasti savo karjerą arba pakliūti į kalėjimą už atskleistus neleistinus verslo arba vyriausybės darbus.

„WikiLeaks“ labai kruopščiai atsirenka, ką viešinti. Jie niekada neskelbia nutekintos informacijos, kenkiančios Rusijai arba Kinijai. Jie vienu metu paskleidžia didelius kiekius dokumentų ir prideda sensacingų klaidinančių pranešimų spaudai ir „Twitter“ žinučių.

V. Putinas išradingai išnaudoja Vakarų silpnąsias vietas. Jis sistemingai griauna pasitikėjimą: žiniasklaida, institucijomis, politikais, vienų šalių pasitikėjimą kitomis.

Pavyzdžiui, „WikiLeaks“ užsimena, kad CŽV galėjo suklastoti duomenis apie Rusijos dalyvavimą šnipinėjant Demokratų nacionalinį komitetą.

Tai būtų neteisėta, beprotiškai rizikinga ir politiškai nesuvokiama.

Teigti, kad CŽV, vadovaujant demokratų administracijai, rengė kibernetines atakas prieš demokratų kandidatės kampaniją ir nutekino kompromituojančių elektroninių laiškų, nes šnipai iš anksto žinojo, kad Hillary Clinton pralaimės rinkimus ir norės apjuodinti pono Trumpo pergalę, būtų neįtikėtina net pagal Holivudo standartus.

Labiau tikėtina, kad „WikiLeaks“, sąmoningai arba ne, padeda Rusijai griauti Amerikos politinę sistemą, skleisdamas baimę, netikrumą ir abejones jau ir šiaip smarkiai poliarizuotoje ir perkaitusioje aplinkoje.

Kremliui paranku turėti grėsmingą reputaciją. Vis dėlto turėtume atminti, kad Rusija nėra supervalstybė. Jos ekonomika tokio paties dydžio kaip Kalifornijos, pagrįsta pasenusia gamtinių išteklių pramone. Jos infrastruktūra, viešosios paslaugos ir demografinė perspektyva atrodo prastai.

Tačiau Vladimiras Putinas išradingai išnaudoja Vakarų silpnąsias vietas. Jis sistemingai griauna pasitikėjimą: žiniasklaida, institucijomis, politikais, vienų šalių pasitikėjimą kitomis. Rezultatas – didžiausia Amerikos politinė krizė nuo „Watergate“ laikų.

Rusijos taktika veikia. Bet tik todėl, kad leidžiame jai veikti.


E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.


Šiame straipsnyje: WikiLeaksCŽVšnipinėjimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  portretas
Ant kiek reikia būti politologu , kad nežinoti , kad JAV lytiniai iškrypėliai nepatenka į vykdomąją valdžią? Prie ko čia rusų žvalgyba , jeigu tai kontroliuoja patys amerikiečiai nuo makartizmo laikų? Prieš kelias savaites rusų žiniasklaida pranešė , kad bus pradėta kurti informacinė armija ... Tai bus parama mūsų idiotams , kurie save tituluoja politologais ...

Putlerio subinlaižiams

Putlerio subinlaižiams portretas
po kiek parduodat putino demagogiją liaudžiai?

pritariu

pritariu portretas
Prisistatė net du "intelektualai" už tris dolerius.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių