Žalioje pievelėje – tūkstančiai gyvenimų

Šokiais, dainomis ir laužais paminėtas valstybės atkūrimo šimtmetis. Malonu buvo dalytis bendru džiaugsmu ir šventine nuotaika, matyta nuoširdžiai trispalvėmis mojuojant jaunimui. Tačiau buvo ir rimtesnių dalykų, skatinusių atsigręžti į save ir mūsų valstybės bėdas bei ydas.

Tomis dienomis Nacionaliniame dramos teatre rodytas spektaklis „Žalia pievelė“. Režisieriai Jonas Tertelis ir Kristina Werner pasitelkė paprastus žmonės, kad pasakotų Ignalinos atominės elektrinės istoriją.

Oficialiai skelbiama, kad elektrinė bus uždaryta 2038-aisiais. Šiuo metu Visagine gyvena apie 20 tūkstančių keliasdešimties tautybių žmonių, pustrečio tūkstančio jų tebedirba elektrinėje.

Dokumentiniame spektaklyje dalyvaujantys atominės elektrinės darbuotojai ir Visagino gyventojai, statę elektrinę ir kūrę miestą, dalijasi savo patirtimi. Inžinierių, teisininkų, apsaugos darbuotojų, menininkų, moksleivių lūpomis atsiskleidžia plika akimi nematomas gyvenimas. Asmenine patirtimi persmelkti liudijimai tarsi skalpeliu perrėžia įvairias nepriklausomos Lietuvos gyvenimo sritis. Kaip ant delno išryškėja Ignalinos gyventojų likimus pakeitę politikų trumparegiškumo, lietuvių uždarumo, paprastų žmonių bejėgiškumo ir istorijos virsmo aspektai. Per eilinių žmonių pasakojimus ir apmąstymus atskleidžiamas viešųjų pirkimų reikalavimų absurdiškumas, politikų saldžių proginių sveikinimų koktumas.

Aktoriais tapę Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai liudija, kad darbai vyks tol, kol bus supjaustytos turbinos, išrinktas  reaktorius, o palaidoto radioaktyvaus kuro vietoje liks tik žalia pievelė. Ne profesionalių aktorių, bet Ignalinos ir Visagino gyventojų lūpomis skamba asmeniniai išgyvenimai, patirti kuriant miestą ir stebint jo nykimą bei griovimą, tapus besikeičiančių politinių prioritetų įkaitais. Šokant pagal direktyvų nurodymus vėjais paleisti ne tik žmonių gyvenimai, bet ir milžiniški valstybės ištekliai.

Žiūrint Nacionaliniame dramos teatre gimusį dokumentinį spektaklį apninka mintys, kad gyvename ne tik direktyvų, bet ir laisvoje valstybėje pridygusių, greito praturtėjimo siekiančių, niekam neatsakingų verslų tikrovėje, kuri po savęs palieka socialinę dykrą.

Vilniaus miesto centre parduodami butai namuose, pastatytuose neturint leidimų. Kad suvoktum naujojo statinio kokybę, turi būti mažiausiai statybos bakalauru. Tarsi ant Šagrenės odos teisininkų sukurtas sutartis perskaityti – tas pats, kas  ligoniui dalyvauti maratone. Tad, norėdamas susitvarkyti reikalus, privalai turėti būrį draugų, išmanančių skirtingas sritis, arba samdyti konsultantus. Neišmanydamas niuansų gali patekti į didelę bėdą.

Jeigu plona piniginė neleis samdyti specialistų profesionalų, gali likti kvailio vietoje ir  tuščiomis kišenėmis. Vengiančiajam liūdnos baigties tenka pačiam imti studijuoti vis naujas sritis. Gal įstatymų leidėjai, žinodami apie mažėjančias gyventojų gretas, sąmoningai stumia kiekvieną sunkiai galą su galu suduriantį tautietį būti trečiojo amžiaus universiteto studentu?

Mažėjančio kritinio mąstymo erdvėje spektaklis „Žalia pievelė“ – tarsi savotiška smegenų mankšta. Per 28-erius metus beveik kiekvienam yra tekę patekti į savanaudiškų politikų ir biurokratų paspęstas pinkles. Nepriklausomoje šalyje patirti išbandymai – nematoma visus Lietuvos piliečius siejanti grandis. Atrodo, kad savo „Žalią pievelę“ galėtų sukurti daugelio namų gyventojai. Dalijantis patirtimi galima kitam patarti, kaip išvengti pinklių, o ir skatinti kritinį mąstymą, be kurio nepavyks sukurti antrojo šimtmečio valstybės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ž

Ž portretas
Gryna tiesa sakinyje: "laisvoje valstybėje pridygusių, greito praturtėjimo siekiančių, niekam neatsakingų verslų tikrovė, kuri po savęs palieka socialinę dykrą."
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    2
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    3
  • Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?
    Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?

    Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad Theresos May vyriausybė visiškai baigia prarasti situacijos kontrolę. Politikos ekspertų vertinimu, jos pasiektas susitarimas prakti&scar...

    1
  • Mokesčiai interneto milžinams apgintų faktus nuo išgalvotų naujienų
    Mokesčiai interneto milžinams apgintų faktus nuo išgalvotų naujienų

    Vos prieš du mėnesius, rugsėjo 12-ąją, Europos Parlamentas per balsavimą tvirtai palaikė pasiūlytą direktyvą, suteikusią spaudai ir naujienų agentūroms viltį, kad interneto milžinai galiausiai ims joms mokėti pinigus. Daugybę metų inter...

  • Apie šventinę psichozę
    Apie šventinę psichozę

    Dovanojimas ir dovanų laukimas mums visiems pažįstamas ir geidžiamas. Tačiau turbūt kiekvienas labai skirtingai regime šį veiksmą, kuris yra aktualus žmonijai nuo seniausių laikų. Praėjo nemažai laiko, kai žmonės vienas kitam dovanojo gyv...

    1
  • Šalies bėda – institucinė demencija
    Šalies bėda – institucinė demencija

    Premjeras jau bijo anarchijos ir įtaria, kad protesto pozą išlaužę konservatoriai nori destabilizuoti šalį. ...

    13
  • Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai
    Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai

    Leonidas Donskis 2012 metais rašė: „Rinkimų neįmanoma laimėti dešiniąja ekonomine retorika, todėl visi kalba apie socialinį solidarumą, mokslo ir kultūros prieinamumą. Bet vėliau grįžta į dešinę, nes globalinio kapital...

    10
  • Ištikimieji heiteriai
    Ištikimieji heiteriai

    Juostoje "Bohemijos rapsodija", kurią pamatyti jau turbūt spėjo visi, legendinio artisto personažas gan taikliai apibūdina žinomumo kainą. "Apie tai, jog supuvai, supranti iš vaisinių muselių", – sako jis. Bet š...

    4
Daugiau straipsnių