Žiema, sniegas, kelininkai ir politika

Prieš metus Klaipėdoje viskas buvo gerai. Nes nebuvo žiemos. Šiemet žiema priminė apie save ir pasipylė pasipiktinimo šūksniai žiniasklaidoje, feisbuke, politikų debatuose: miestas nevalytas, šaligatviai – kaip čiuožyklos, iš kiemo neįmanoma nei išbristi, nei išvažiuoti.

Jau nuvalkiotas juokelis, kad žiema kelininkus visada užklumpa netikėtai, šįkart tebūnie apsuktas priešinga kryptimi: su kelininkais, kaip ir su valdžia, viskas aišku – kokie jie bebūtų, vis tiek blogi. O ką paprasti miestiečiai? Ogi nieko. Juos žiema irgi užklupo netikėtai.

Sinoptikai praneša apie artėjantį snygį, pūgą, ekstremalias ar joms artimas sąlygas. Bet atrodo, kad sinoptikų prognozės skirtos ne gyventojams. Daugiabučių kiemuose rytais keikiasi vairuotojai, nes vėluoja, neišėjo iš namų 10 minučių anksčiau, kad nusivalytų sniegą. O dar įvažiavimas į kiemą užpustytas. Senjoras kviečia greitąją, nes tik žengęs žingsnį kieman nudardėjo užpakaliu nuo nevalytų laiptų.

Galima piktintis ir kaltinti kelininkus, savivaldybę, ką tik nori, kad kiemas nevalytas, bet nemalonioji tiesa yra ta, kad dažniausiai teritorija aplink namą yra to namo gyventojų nuosavybė. Kiekvienas daugiabutis turi jam priskirtą teritoriją, kurią privalo prižiūrėti. Turi ir administratorių ar bendrijos pirmininką, kuris privalo duoti velnių kiemsargiui ar pats imti kastuvą į rankas ir nuvalyti sniegą, pabarstyti smėliu laiptinių aikšteles bei takus aplink namą. Kur dažniausiai gyventojus ištinka traumos dėl griuvimo? Tik išėjus iš namo. Sveikinu, jei jums šiemet pasisekė nepaslysti. Pagarba jūsų kiemo prižiūrėtojui.

Keliaujam toliau. Ir stop. Šaligatvis per visą kvartalą nevalytas. Kodėl? Ogi todėl, kad miesto gatvių ir šaligatvių valytojams liepta pirmiausia vykti į tas vietas, kur eismas ir pėsčiųjų srautai didžiausi. Žinoma, kiekvienam žmogui svarbiausias maršrutas, kuriuo jis eina į parduotuvę, autobuso stotelę. Bet logiška ir suprantama, kad pirmiausia bus valomi pagrindiniai keliai, kur važiuoja viešasis transportas, populiariausi pėsčiųjų takai ir perėjos. Tokia tvarka įtvirtinta ir sutartyse su miesto valytojais – pirmiausia tvarkomos pagrindinės magistralės. Gyvenamieji kvartalai – vėliau. Lygiai taip pat suprantama, kad pašąla ir pasninga visur vienu metu, o sniego valymo technika tą pačią akimirką negali atsirasti kiekvienoje gatvėje ar kieme.

Tai kokia išeitis? Ir čia kurioziškiausia (beviltiškiausia?) situacijos dalis. Internetas lūžta nuo komentarų, politikai lipa ant bačkos, kartoja tas pačias tezes apie esą miegančius kelininkus, grasina baudomis, sankcijomis. O kur pasiūlymai? Jei jau politikai nori ne tik pasirodyti, bet iš tikrųjų būti pilnaverčiai miesto šeimininkai, tai gal kažkas turėtų pasidomėti situacija iš esmės. O situacija elementari: pernai miesto valytojai buvo tie patys, už miesto valymą atsakinguose savivaldybės padaliniuose irgi tie patys žmonės dirba. Bet pernai viskas buvo gerai, o šiemet jau blogai. Kas nutiko? Ogi sniegas iškrito. Ir nereikia ieškoti sliekų po tuo sniegu. Pakaktų pasižiūrėti į paslaugų pirkimo konkurso sąlygas. Jei rangovui mokama už šaligatvių nuvalymą vieną kartą per dieną, o sninga ir pusto 24 valandas per parą, tai kaip galima tikėtis švaraus ir saugaus tako klaipėdiečiams?

Dėl karantino ribojimų mažai kam šią žiemą teko nuvykti į Kauną ar Vilnių, kur daug daugiau sniego iškrito, ir bėdų su gatvių, šaligatvių valymu būta. O triukšmo dėl sniego daugiausia kyla Klaipėdoje. Labai įdomus šis klaipėdietiškas reiškinys, bet jo priežasčių analizę palikime sociologams ar valstybės teisėsaugos tarnyboms. Tikrai kartais susidaro įspūdis, kad panika keliama dirbtinai ir tendencingai tų pačių visomis temomis besireiškiančių piliečių.

O grįžtant į savo kiemą, iš kur žiema jau beveik pasitraukė, į akis lenda kitos bjaurastys. Vėl badoma pirštu – žvyru šalikelės ir šaligatviai užnešti. Sniegas nutirpo – šiukšlės išlindo, šunų kakučiai ant kiekvieno kampo.

Nereikia būti proto bokštu, kad suprastum, jog kelių tūkstančių tonų smėlio, druskos, žvyro, išbarstyto per du žiemos mėnesius, net ir su galingiausia technika per savaitę neįmanoma surinkti. Juolab, kad kol oras kieme dar apie nulį, gatvių ir šaligatvių plovimo technika negali dirbti. O šiukšlės ir gyvūnėlių „dovanėlės“ – tai čia apie mūsų pačių kultūrą. Kelininkai ar kiemsargiai čia niekuo dėti.

Paskutinė žinia: žiema dar nepasitraukė. Pasak sinoptikų, bus Klaipėdoje ir šalčių, ir sniego. Gal net šį savaitgalį. Tad palinkėjimas visiems: girdėkim, ką orų specialistai sako, pirmiausia žiūrėkim po kojom, o ne į tai, kas ką padarė ar nepadarė. Ir jei jau turim ką patarti namo administratoriui, kelių, šaligatvių valdytojams – tai kalbėkim iš esmės, o ne berkim priekaištus. Nė viena bauda ar kita sankcija paprastam klaipėdiečiui situacijos nepagerins ir išvažiuoti ar išbristi iš savo kiemo nepadės, nesugydys lūžusios rankos. Kai kieme siaučia žiema, šaligatvis ir gatvė nebus sausi, švarūs ir saugūs, kaip vasarą. Sniegas ir ledas yra Lietuvos kasdienybė ir prie jos reikia prisitaikyti visiems.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Milda

Milda portretas
Nors vienas protingas straipsnis. Keisti tie žmonės, nustebo sniegą pamatę. Tai atradimas. Šaukia, greičiau valykit, nes man reikia eiti...

Irena

Irena portretas
Dar to nebuvo ,kad taip primityviai ir demonstratyviai kai kurie politikai rodytų savo galią.... Situacija tikrai buvo valdoma. Miesto valdžia turėtų daugiau paraginti žmones būti pilietiškais ir padirbėti savo kiemuose ... o ne ieškoti kaltų.

Irena

Irena portretas
Pagaliau pastebėjote, kad šiais metais žiemos valymas tapo politikos įrankiu....O gyventojai turėtų labiau rūpintis savo aplinka dar prieš pradedant kristi snaigėms
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    10
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių