Žiemkenčių sėjos žaismingieji papročiai

Šis mėnuo senovėje bene daugiausia iš visų turėjo skirtingų pavadinimų: vadintas paukštlėkiu, viržiu, šiliniu, rujos, dagos, rudugiu. Tie pavadinimai – ir iš gyvosios kalbos, ir iš senųjų kalendorių. Kodėl jų tiek daug?

Nagi daugybė pokyčių gamtoje įvyksta, kai nakties trukmė jau prilygsta dienos. Apie lygiadienį ištinka gilios šalnos, kurios  nudažo saulės spalvomis liepas, beržus ir klevus, o kiek vėliau – ir ąžuolus. Pušynuose, šiluose – tarsi prabėgusios vasaros paskutinis šypsnys, smulkiais violetiniais žiedeliais žydi viržynų plotai. Bitės iš jų prineša tamsaus savotiško skonio medaus. Tai jau paskutinis medunešis, paskutinė galimybė papildyti avilio atsargas žiemai. Miške nuaidi elnių patinų maurojimas, kviečiantis varžovus į dvikovas. Elnių „vestuvės“, vykstančios mėnesio pabaigoje, davė jam rujos pavadinimą. Kadangi ragus elniai meta mėnuliui dylant, šis gamtos požymis galėjo kitados būti metų atskaitos pradžia pagal mėnulinį kalendorių. Kitados – tai gal net akmens amžiuje, medžiotojų gentyse. O pavadinimas išliko tautos atmintyje...

Pasak kaimo senolių išminties, daug ženklų gamtoje rodo, koks bus ruduo ir žiema. Jei daug uogų ant šermukšnių raudonuoja, tai ruduo bus šlapias. Jeigu laukinės bitės pasidariusios gūžtas žemėje, urvuose, ne ant žolės – ruduo bus sausas ir šaltas. O pievų skruzdžių, tų smulkiųjų, nameliai būna aukštai iškelti prieš lietingą rudenį. Žmonės sakydavo, jei baigus kasti bulves dar pulkuojasi varnėnai – iki žiemos toli. O kaip žąsys ir gervės išskrenda – aukštai, Paukščių Taku ar pažemėmis, vis pasiganydamos želmenyse? Iš to stebėjimo taip pat būdavo spėjama, kaip greit ateis paukščius išgenančios šalčio bangos.

Tačiau šiam mėnesiui tvirčiausiai yra prigijęs rugsėjo pavadinimas. Juk jo pradžioje pats laikas žiemkenčius rugius sėti, būsimųjų metų duonelę kasdieninę... O mėnesio pabaigoje pasižiūrėti, kokia bus želmenų daga... „Kaip pasėsi, taip duonos turėsi“, sako patarlė. Todėl šiam darbui reikia ypatingos atidos. Daugybė senovinių tikėjimų ir atodairų susiję su sėjos pradžia. Štai vakarais nuskaidrėjusiame dangaus skliaute galima matyti vis anksčiau patekantį Sietyną. Astronomai pasakytų – tai Plejadės, padrikasis žvaigždžių spiečius Tauro žvaigždyne. Iš visų žvaigždėto dangaus šviesulių Sietynas lietuvių folklore minimas dažniausiai. Ir sėjos taisyklė pagal šį spiečių: „Kad Sietynas lig auštant ateis į pietus, laikas rugius sėti“. Sietyno ryšį su sėjos pradžia parodo ir etiologinės sakmės. Sietynas aukščiausiai pakyla – kulminuoja vidurnaktį rugsėjo pradžioje. Apskritai Sietyno stebėjimas kitados buvo labai pravartus visiems rugio auginimo ciklo terminams nustatyti. Štai kodėl  liaudies dainose jis vadinamas broleliu...

Tačiau pasirenkdami sėjos metą ūkininkai atsižvelgdavo ir į kitus gamtoje vykstančius reiškinius. Tai metas, kai gervės pulkuojasi į pietus traukti, pranešdamos apie savo būsimą kelionę sidabro trimitų balsais. Arba tilvikai, bėginėdami po rudeninio arimo dirvonus, ima šaukti laibais balseliais: „Pilk, pilk!“ Vadinasi, laikas pilti grūdus į dirvą. Šiam svarbiausiam žemdirbio darbui tinkama turi būti ir mėnulio fazė. Pasak aukštaičių, geriausias laikas žiemkenčių sėjai – trečioji mėnulio pilnaties diena, ir ta savaitės diena, kurią yra gimęs pats sėjėjas. Tačiau pasėlių kenkėjai mažiau rugius puolą, jei bus pasėta senugalyje. Visiškai netinkanti mėnulio jaunatis – šiaudas silpnas išaugąs. Dar būdavo žiūrima, kad pūstų šiaurės vėjas, danguje plauktų smulkūs garbiniuoti debesėliai, rytą tvyrotų tirštas rūkas ir iškristų gaili rasa.

Žiemkenčių sėjai ūkininkai ruošdavosi itin kruopščiai. Sėjos rytą visa šeimyna būtinai kartu sėsdavo pusryčių – tada vilkas bandos neišgrobstys.

Žiemkenčių sėjai ūkininkai ruošdavosi itin kruopščiai. Sėjos rytą visa šeimyna būtinai kartu sėsdavo pusryčių – tada vilkas bandos neišgrobstys. Sėtuvę išsmilkydavo švęstais žolynais, prie jos perpetės pririšdavo į skepetaitę įmazgytos šv. Agotos duonos kriaukšlelį, gabalėlį graudulinės žvakės – kad nuo visokių nelaimių saugotų javus. Sėjėjas, išeidamas į lauką, vilkdavosi švarius lininius marškinius, kurių nekeisdavo iki užbaigs sėją. Ir barzdos nesiskusdavo, kol pabaigs sėją – kad rugių daga būtų geresnė... Prieš išeidamas į darbą, sėjėjas trumpam prisėsdavo ant „zaslano“, persižegnodavo. Kuo anksčiau pradės, tuo geriau – kaimynas neužsės. Antraip derlumas perbėgtų į kaimyno barus. Dėl šios priežasties sėjos metu šeimininkė nieko iš namų neskolindavo – ūkio sėkmė kartu išeisianti, o kaimyno banda vis į pasėlius įmaurosianti. Tądien nekepdavo namuose duonos, nekirpdavo avių. Sėjėjas darbą stengdavosi užbaigti iki saulės laidos, nes manyta, kad mėnuliui apšvietus sėklą, javai bus dirsėti. Ir nakčiai negalima palikti akėčių lauke: Rytų Lietuvoje tikėta, kad tada per visus metus nė viena mergina iš sodžiaus neištekėsianti. Sėjos metas – iki tol,  kol ištisai ims gelsti berželių svyruoklių kasos.

Bažnytiniame kalendoriuje rugsėjo 8-oji – Švč. Mergelės Marijos gimimo diena. Liaudiškas šventės pavadinimas – Sėmenė arba Šilinė. Pirmasis neabejotinai pagal aptartuosius kaimo darbus, antrasis – pagal garsingus Šiluvos atlaidus. Juk prieš 409-erius metus Šiluvoje įvyko stebuklingas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas – pirmasis Europos istorijoje. Taigi vienas svarbiausių kaimo darbų lietuviškame papročių kalendoriuje susietas su Švč. Mergelės Marijos adoracija. Liaudiškoje ikonografijoje, dievdirbių skulptūrėlėse ji vaizduojama stovinti ant mėnulio. Šį rugsėjo 5-osios vakarą – kaip tik paskutinioji vasaros pilnatis...


Šiame straipsnyje: žiemkenčiaisėjagamta

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

  • Kelios mintys apie rinkodarą
    Kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
  • Sostinės sindromo tvaikas
    Sostinės sindromo tvaikas

    Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisier...

    4
  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    8
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    11
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
  • Politinio idiotizmo atlaidai
    Politinio idiotizmo atlaidai

    Gal ir perlenkė lazdą eurokomisaras V.P.Andriukaitis, idiotizmu pavadinęs mūsų energetikos politiką, nukreiptą prieš Astravo atominį hiperboloidą. ...

    48
  • Ačiū Dievui, kad NATO nemiega
    Ačiū Dievui, kad NATO nemiega

    Jau seniai Baltijos šalys nebuvo Europos spaudos dėmesio centre kaip dabar, prasidėjus rusų ir baltarusių karinėms pratyboms Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pašonėje. Gera čia nebent tai, kad be  žurnalistų budi ir NATO. ...

    11
  • Kitas požiūris į emigraciją
    Kitas požiūris į emigraciją

    Praėjusią savaitę vykusiame „Rytų Europos Davosu” vadinamame Krynicos Ekonomikos forume (Lenkija) vyko įdomi diskusija apie Ukrainos darbuotojus Europos darbo rinkoje (Economic Migrants from Ukraine on the European Labour Market). Diskusi...

    1
Daugiau straipsnių