Žinios iš Afrikos

Šiandien Lietuvos futbolui išaušo svarbi diena. Viena svarbiausių istorijoje. Ne, kritikos strėlėmis smaigstomos ir keiksmais skalbiamos Lietuvos futbolo federacijos vadovai nepasikeis. Prie nacionalinės rinktinės vairo nestos Jose Mourinho ar Joachimas Loewas. Nacionalinį stadioną taip pat pamatysime, jei išvis matysime, dar negreitai.

Šiandien Lietuvos futbolo likimas spręsis egzotiškojoje Ruandoje. Vienos mažiausių Afrikos valstybių sostinėje Kigalyje bus paskelbtas 2020 m. salės futbolo pasaulio čempionato šeimininkas. Lietuva pakeliui į finalinį etapą jau įveikė keturias valstybes su kur kas gilesnėmis futbolo tradicijomis ar didesnėmis finansinėmis galimybėmis. Tarp lietuvių konkurentų liko Japonija, Naujoji Zelandija ir Iranas. Dėl gausaus kandidatų skaičiaus Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) lemiamo sprendimo priėmimą atidėliojo beveik metus. Galiausiai, likus dviems metams iki paties turnyro, nutarta tai padaryti spalio 26-ąją FIFA Tarybos posėdyje Ruandoje.

Iš anksto vertinti Lietuvos šansus sunku, tačiau balsavimo išvakarėse buvo kalbama, kad pagrindinė pretendentė Japonija lyg ir ėmė dvejoti dėl savo galimybių.

Iš anksto vertinti Lietuvos šansus sunku, tačiau balsavimo išvakarėse buvo kalbama, kad pagrindinė pretendentė Japonija lyg ir ėmė dvejoti dėl savo galimybių. Mat kaip tik prieš rugsėjo 12 d. – spalio 4 d. vyksiančias salės futbolo pirmenybes Tekančios saulės šalis bus surengusi didžiausią pasaulyje sporto renginį – vasaros olimpines žaidynes.

Taip sukritus kortoms lietuvių galimybės atrodytų visai neprastos. Pagrindinius savo kozirius mūsų šalies atstovai išdėstė dar 2016-aisiais, prieš pateikdami paraišką FIFA. Modernios sporto arenos Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje – ideali bazė, galinti priimti aukščiausio kalibro salės futbolo varžybas. Netruko ir svertų, padėjusių apsispręsti ir palaikyti šią iniciatyvą Lietuvos vyriausybei. Preliminariai paskaičiuota, jog čempionatas pritrauktų per 10 tūkst. užsienio turistų, o šie bei dalyviai atneštų šeimininkams apie 10 mln. eurų ekonominės naudos.

Argumentų tikrai pakanka, kad kryžiuotume pirštus ir lauktume karštų žinių iš dar karštesnės Afrikos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Grisa

Grisa portretas
Tai cempas mūsų
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    8
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
Daugiau straipsnių