Apie senovinius žvejybos burtus

Birželio 27-oji diena kalendoriaus lapelyje pažymėta kaip tarptautinė žvejų šventė. Tad apie ką gi kalbėti, jei ne apie tradicinius žvejybos papročius...

Vasarvidį gamtai pasiekus, prasideda atostogų metas. Dažnam jos neįsivaizduojamos be meškerės rankoje. Žvejyba – tai buvimas gamtoje, taip pat gerokas azartas, o ir laimikis, kartais ne tik katinui.... Kaip verslas žvejyba yra vienas sunkiausių ir pavojingiausių.

Antikos laikais buvo manoma, kad graikų žvejus ir jūrininkus globoja vandenų dievas Poseidonas. Romėnų kariškoms triremoms jūrų kautynėse padėdavęs Neptūnas. Krikščionybės laikais su vandenimis savo likimus susiejusių žmonių dangiškoji globa buvo pavesta  apaštalui Petrui,  taip pat šv. Klemensui, Mykolui archangelui ir  šv. Mikalojui. Tarptautinė žvejų diena švenčiama nuo 1985 m., taip nutarus Romoje vykusioje žvejybos sureguliavimo ir plėtojimo konferencijoje.        

O ką rašo istoriografiniai šaltiniai apie tolimų mūsų protėvių vandenų dievus bei ritualus, skirtus užsitarnauti jų palankumą – žūklės sėkmę? Jūros, marių stichijos dievybe laikytas Bangpūtys, vadintas dar ir Vėjopačiu. Prūsiškuose šaltiniuose minimas dievas Bardaitis arba Gardaitis. Šis barzdočius globojąs laivininkus. Pasak XVI a. istorijos šaltinio „Sūduvių knygelės“, Bardaičiui būdavo aukojamos žuvys. Žvejai susirinkdavo kluone, ant šiaudų kūlio sudėdavo išvirtas žuvis, tada  išklausydavo senojo vaidilos patarimų, kurią dieną ir kur žvejoti. Toje pačioje knygelėje dar įvardyti vandenų dievai Patrimpas ir Autrimpas; pirmasis – tekančių vandenų, antrasis – didelių ežerų.

Kitados žvejyba mūsų nelabai dosnios gamtos krašte buvo svarbus pragyvenimo šaltinis. Bet žvejo sėkmė tokia permaininga… Tad ar verta stebėtis, kad būta įvairiausių tikėjimų, burtų, prietarų, skirtų pelnyti vandenų valdovo malonę. Kai kas iš to išliko ir etninės kultūros aruoduose. Štai kaip pamario žvejai švęsdavo Jonines; ypač iškilmingai tai vykdavo Rusnės saloje. Išvakarėse iš rąstų padarydavo didelės gubos formos laužą, kuris būdavo sukraunamas senoje valtyje ar ant tam skirto plausto. Kad geriau degtų, rąstus prieš tai gerai išsmaluodavo, apraišiodavo sausomis nendrėmis. Naktį pagal nusistovėjusias tradicijas laužą uždegdavo pats seniausias gyvenvietės žvejys. Krante ant aukštų stiebų būdavo iškeliamos statinės nuo dervos.  Uždegus jas, sakydavo – „raganas iškūrenam“. Laužai liepsnodavę visoje Nemuno žemupio ir Kuršmarių priekrantėje, prie kiekvienos gyvenvietės ir žvejų uostelio. Įspūdingas reginys! Per Jonines niekas neplaukdavo žvejoti, pavakare vaišindavosi žuviene, lukštendavo vėžius, o jaunimas šokdavo ir dainuodavo per visą naktį.

Anksčiau žvejai taip pat švęsdavo žuvų neršto pradžią ir pabaigą; šventė vykdavo ant marių kranto. Senieji Šventosios žvejai  prisimena, kad žūklės sezono pradžia būdavo pažymima „jūros magaryčiomis“. Tai dar beveik žiemos metu vykdavę įgulos susitikimai su laivo šeimininku. Žvejams būdingos šventės elementų turėjo garsiosios Jurginės Palangoje. Kad žvejyba būtų sėkminga, į koplytėlę ant Birutės kalno žvejai nunešdavo rūkytų žuvų ar pinigų. Tai darydavo ir per švenčiausiosios Trejybės bei šv. Roko atlaidus.

Panemunių gyventojai kaimuose tarp Jurbarko ir Smalininkų švęsdavo žiobrines. Tam tinkami  du laiko tarpsniai: pirmasis – pavasarį iki gegužės pradžios, antrasis prasideda liepos 1 d. ir tęsiasi net iki rugsėjo vidurio. Žiobrinių įdomumą sudaro žuvų kepimas ant karklo iešmelių, susmeigtų aplink laužą.

Įdomių būta naujo laivo krikštynų. Nuleidus į vandenį vainikais ir šermukšnio šakelėmis išpuoštą kurėną, į laivagalį, mesdavo svogūną. Tada ant valties pirmagalio šone savininkas įrašydavo savo vardą. Vaišėms valgydavo žalias druska, pipirais ir svogūnais pagardintas žuvis. Vėliau atėjo paprotys į naujai pastatyto laivo bortą daužti šampano ar vyno butelį. Tai turėdavo atlikti žvejo pati arba visų gerbiama kaimo moteris.

Žvejybos kasdienybė taip pat būdavo apipinta prietarais bei savitais papročiais. Štai ruošiantis į ežerą ar marias plaukti, žvejo žmona po slenksčiu padėdavo tris pagalius, o jam išeinant pamėtėdavo juos įkandin – kad sėkmė lydėtų. Kol žvejys negrįš, pirkios nešluodavo, antraip tinklai paliks kaip iššluoti. Žūklės dieną nieko neskolindavo kaimynams. Iki nueis prie valties, žvejys stengdavosi nesusitikti moters. Žūklėje niekas nedrįsdavo dėvėti zuikinės kepurės ir kalboje zuikį minėti – žuvys pabėgsiančios kaip tas ilgaausis. Taip pat ir apie lokį užsiminti nedera – tinklus kerplėšos sudraskys. Jei pirmu metimu ištraukdavo tinkle varlę ar vėžį, žūklė būsianti visai nesėkminga. Gal ir tą tinklą teks persiūti... O pirmą pagautą žuvelę paspjaudydavo triskart – tolimesnei sėkmei.

Tinklus megzdavo mėnulio pilnatyje, o žiemą – gausiai sningant. Naują apsmilkydavo šventintom žolelėmis arba kokiu puodkėliu skuduru, net skruzdėlyno šapais, samanomis iš seno namo tarpusienojų. Meškerykotį, sakydavo, reikia pasidaryti iš medžio, augančio šalia skruzdėlyno. Išdrožtą meškerę vakare padėdavo po pirties slenksčiu, kad nuogaliai peržengtų bėgdami į ežerą atsivėsinti, ir paimdavo ją tik po vidurnakčio. Telydi žvejus sėkmė!

O ši birželio 27-oji diena turi ir liūdną sukaktį: prieš 154-erius metus įvykdyta mirties bausmė liepsningam patriotui, Lietuvos sukilėlių vadui karininkui Zigmantui Sierakauskui, pakariant jį turgavietėje Lukiškių aikštėje.

Gerbiami klausytojai bus girdėję apie šiuo metu archeologų atliekamus Gedimino kalno aikštelės tyrinėjimus. Ir apie ten jau surastus 1863-iųjų metų sukilėlių palaikus. Tad visuomenės balsas būtų labai svarbus, sprendžiant Lukiškių aikštės kaip istorinės atminties vietos sutvarkymą. Ar Vytis, žinomas kaip bajorų valstybės simbolis nuo didžiųjų kunigaikščių laikų, šioje vietoje adekvačiai išreikštų tautos kovų ir kančių už laisvę atmintį? Svarstytinas klausimas…

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    5
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    10
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
  • Politinio idiotizmo atlaidai
    Politinio idiotizmo atlaidai

    Gal ir perlenkė lazdą eurokomisaras V.P.Andriukaitis, idiotizmu pavadinęs mūsų energetikos politiką, nukreiptą prieš Astravo atominį hiperboloidą. ...

    48
  • Ačiū Dievui, kad NATO nemiega
    Ačiū Dievui, kad NATO nemiega

    Jau seniai Baltijos šalys nebuvo Europos spaudos dėmesio centre kaip dabar, prasidėjus rusų ir baltarusių karinėms pratyboms Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pašonėje. Gera čia nebent tai, kad be  žurnalistų budi ir NATO. ...

    11
  • Kitas požiūris į emigraciją
    Kitas požiūris į emigraciją

    Praėjusią savaitę vykusiame „Rytų Europos Davosu” vadinamame Krynicos Ekonomikos forume (Lenkija) vyko įdomi diskusija apie Ukrainos darbuotojus Europos darbo rinkoje (Economic Migrants from Ukraine on the European Labour Market). Diskusi...

    1
  • Dvigubi standartai?
    Dvigubi standartai?

    Lenkijos diplomatijos vadovas Witoldas Waszczykowskis iškėlė mintį, o premjerė Beata Szydło sutiko, kad Lenkija turi teisę reikalauti iš Vokietijos reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą. ...

    5
  • Trumpų distancijų metas
    Trumpų distancijų metas

    Nebeskaudinsime krepšinio gerbėjų dėl jų širdį draskančios nesėkmės Europos čempionate. Mušta korta. Jų startas buvo daug žadantis, bet spurtas trumpas.  ...

    3
  • Antausis krepšininkams – laiku
    Antausis krepšininkams – laiku

    Blogiausia, kas galėjo įvykti, įvyko. Lietuvos rinktinės krepšininkai tik per televizoriaus ekraną stebės Europos čempionato ketvirtfinalio mūšius. Ar viskas galėjo susiklostyti kitaip? ...

    3
Daugiau straipsnių