Apie senovinius žvejybos burtus

Birželio 27-oji diena kalendoriaus lapelyje pažymėta kaip tarptautinė žvejų šventė. Tad apie ką gi kalbėti, jei ne apie tradicinius žvejybos papročius...

Vasarvidį gamtai pasiekus, prasideda atostogų metas. Dažnam jos neįsivaizduojamos be meškerės rankoje. Žvejyba – tai buvimas gamtoje, taip pat gerokas azartas, o ir laimikis, kartais ne tik katinui.... Kaip verslas žvejyba yra vienas sunkiausių ir pavojingiausių.

Antikos laikais buvo manoma, kad graikų žvejus ir jūrininkus globoja vandenų dievas Poseidonas. Romėnų kariškoms triremoms jūrų kautynėse padėdavęs Neptūnas. Krikščionybės laikais su vandenimis savo likimus susiejusių žmonių dangiškoji globa buvo pavesta  apaštalui Petrui,  taip pat šv. Klemensui, Mykolui archangelui ir  šv. Mikalojui. Tarptautinė žvejų diena švenčiama nuo 1985 m., taip nutarus Romoje vykusioje žvejybos sureguliavimo ir plėtojimo konferencijoje.        

O ką rašo istoriografiniai šaltiniai apie tolimų mūsų protėvių vandenų dievus bei ritualus, skirtus užsitarnauti jų palankumą – žūklės sėkmę? Jūros, marių stichijos dievybe laikytas Bangpūtys, vadintas dar ir Vėjopačiu. Prūsiškuose šaltiniuose minimas dievas Bardaitis arba Gardaitis. Šis barzdočius globojąs laivininkus. Pasak XVI a. istorijos šaltinio „Sūduvių knygelės“, Bardaičiui būdavo aukojamos žuvys. Žvejai susirinkdavo kluone, ant šiaudų kūlio sudėdavo išvirtas žuvis, tada  išklausydavo senojo vaidilos patarimų, kurią dieną ir kur žvejoti. Toje pačioje knygelėje dar įvardyti vandenų dievai Patrimpas ir Autrimpas; pirmasis – tekančių vandenų, antrasis – didelių ežerų.

Kitados žvejyba mūsų nelabai dosnios gamtos krašte buvo svarbus pragyvenimo šaltinis. Bet žvejo sėkmė tokia permaininga… Tad ar verta stebėtis, kad būta įvairiausių tikėjimų, burtų, prietarų, skirtų pelnyti vandenų valdovo malonę. Kai kas iš to išliko ir etninės kultūros aruoduose. Štai kaip pamario žvejai švęsdavo Jonines; ypač iškilmingai tai vykdavo Rusnės saloje. Išvakarėse iš rąstų padarydavo didelės gubos formos laužą, kuris būdavo sukraunamas senoje valtyje ar ant tam skirto plausto. Kad geriau degtų, rąstus prieš tai gerai išsmaluodavo, apraišiodavo sausomis nendrėmis. Naktį pagal nusistovėjusias tradicijas laužą uždegdavo pats seniausias gyvenvietės žvejys. Krante ant aukštų stiebų būdavo iškeliamos statinės nuo dervos.  Uždegus jas, sakydavo – „raganas iškūrenam“. Laužai liepsnodavę visoje Nemuno žemupio ir Kuršmarių priekrantėje, prie kiekvienos gyvenvietės ir žvejų uostelio. Įspūdingas reginys! Per Jonines niekas neplaukdavo žvejoti, pavakare vaišindavosi žuviene, lukštendavo vėžius, o jaunimas šokdavo ir dainuodavo per visą naktį.

Anksčiau žvejai taip pat švęsdavo žuvų neršto pradžią ir pabaigą; šventė vykdavo ant marių kranto. Senieji Šventosios žvejai  prisimena, kad žūklės sezono pradžia būdavo pažymima „jūros magaryčiomis“. Tai dar beveik žiemos metu vykdavę įgulos susitikimai su laivo šeimininku. Žvejams būdingos šventės elementų turėjo garsiosios Jurginės Palangoje. Kad žvejyba būtų sėkminga, į koplytėlę ant Birutės kalno žvejai nunešdavo rūkytų žuvų ar pinigų. Tai darydavo ir per švenčiausiosios Trejybės bei šv. Roko atlaidus.

Panemunių gyventojai kaimuose tarp Jurbarko ir Smalininkų švęsdavo žiobrines. Tam tinkami  du laiko tarpsniai: pirmasis – pavasarį iki gegužės pradžios, antrasis prasideda liepos 1 d. ir tęsiasi net iki rugsėjo vidurio. Žiobrinių įdomumą sudaro žuvų kepimas ant karklo iešmelių, susmeigtų aplink laužą.

Įdomių būta naujo laivo krikštynų. Nuleidus į vandenį vainikais ir šermukšnio šakelėmis išpuoštą kurėną, į laivagalį, mesdavo svogūną. Tada ant valties pirmagalio šone savininkas įrašydavo savo vardą. Vaišėms valgydavo žalias druska, pipirais ir svogūnais pagardintas žuvis. Vėliau atėjo paprotys į naujai pastatyto laivo bortą daužti šampano ar vyno butelį. Tai turėdavo atlikti žvejo pati arba visų gerbiama kaimo moteris.

Žvejybos kasdienybė taip pat būdavo apipinta prietarais bei savitais papročiais. Štai ruošiantis į ežerą ar marias plaukti, žvejo žmona po slenksčiu padėdavo tris pagalius, o jam išeinant pamėtėdavo juos įkandin – kad sėkmė lydėtų. Kol žvejys negrįš, pirkios nešluodavo, antraip tinklai paliks kaip iššluoti. Žūklės dieną nieko neskolindavo kaimynams. Iki nueis prie valties, žvejys stengdavosi nesusitikti moters. Žūklėje niekas nedrįsdavo dėvėti zuikinės kepurės ir kalboje zuikį minėti – žuvys pabėgsiančios kaip tas ilgaausis. Taip pat ir apie lokį užsiminti nedera – tinklus kerplėšos sudraskys. Jei pirmu metimu ištraukdavo tinkle varlę ar vėžį, žūklė būsianti visai nesėkminga. Gal ir tą tinklą teks persiūti... O pirmą pagautą žuvelę paspjaudydavo triskart – tolimesnei sėkmei.

Tinklus megzdavo mėnulio pilnatyje, o žiemą – gausiai sningant. Naują apsmilkydavo šventintom žolelėmis arba kokiu puodkėliu skuduru, net skruzdėlyno šapais, samanomis iš seno namo tarpusienojų. Meškerykotį, sakydavo, reikia pasidaryti iš medžio, augančio šalia skruzdėlyno. Išdrožtą meškerę vakare padėdavo po pirties slenksčiu, kad nuogaliai peržengtų bėgdami į ežerą atsivėsinti, ir paimdavo ją tik po vidurnakčio. Telydi žvejus sėkmė!

O ši birželio 27-oji diena turi ir liūdną sukaktį: prieš 154-erius metus įvykdyta mirties bausmė liepsningam patriotui, Lietuvos sukilėlių vadui karininkui Zigmantui Sierakauskui, pakariant jį turgavietėje Lukiškių aikštėje.

Gerbiami klausytojai bus girdėję apie šiuo metu archeologų atliekamus Gedimino kalno aikštelės tyrinėjimus. Ir apie ten jau surastus 1863-iųjų metų sukilėlių palaikus. Tad visuomenės balsas būtų labai svarbus, sprendžiant Lukiškių aikštės kaip istorinės atminties vietos sutvarkymą. Ar Vytis, žinomas kaip bajorų valstybės simbolis nuo didžiųjų kunigaikščių laikų, šioje vietoje adekvačiai išreikštų tautos kovų ir kančių už laisvę atmintį? Svarstytinas klausimas…

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nostalgija „Pravdos“ tiesai
    Nostalgija „Pravdos“ tiesai

    Kaip nauja pateikta Ramūno Karbauskio idee fixe – Lietuvoje sunkiai suvokiamu 300 tūkst. egzempliorių tiražu leisti vien gerąsias naujienas skelbiantį nemokamai platinamą laikraštį – nėra visiškai nauja. Bemaž apie tą pat...

  • Kiek iš mūsų?
    Kiek iš mūsų?

    Literatūrologas ir eseistas Mindaugas Kvietkauskas daugelyje savo mokslinių darbų ir naujausioje eseistikos knygoje "Uosto fuga" kalba apie mūsų įsigyvenimą vietoje. ...

    1
  • E. Macronas, R. Karbauskis ir padorios politikos ilgesys
    E. Macronas, R. Karbauskis ir padorios politikos ilgesys

    Vasaros atostogų metu daug kam norisi pailsėti nuo politikos ir diskusijų apie ją. Tačiau keliaujant ir bendraujant su žmonėmis politinė tematika sugrįžta gana netikėtose vietose. Taip atsitiko keliaujant su draugais šiauriniame Prancūzijos ...

    1
  • Pamestas telefonas – pasaulio pabaiga?
    Pamestas telefonas – pasaulio pabaiga?

    „Širdis nusirito į kulnus“ – taip būtų galima nusakyti išgąstį, kurį patiriame supratę, kad turbūt praradome savo išmanųjį telefoną. Jungtinėje Karalystėje organizacijos „Physiological Society“ at...

    2
  • „Nord Stream 2“: ar suveiks ES energetinis solidarumas?
    „Nord Stream 2“: ar suveiks ES energetinis solidarumas?

    Vasaros sezoną nerimsta politinės diskusijos dėl „Nord Stream 2“ ateities. Europos Sąjungai Tarybai pirmininkaujanti Estija nežada šio klausimo atidėti į tolimą stalčių. Liepos 18 dieną užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris...

    2
  • Lenktynės be pabaigos
    Lenktynės be pabaigos

    Štai pasaulio čempionė amerikietė Lilly King plaukimo takelyje pralenkė rusę Juliją Jefimovą, nors šios tėvynainis, kažkoks Vardenis Pavardenis, esą sporto komentatorius, prieš pat finalą ir bandė jos varžovę išmu&scar...

    4
  • Ilsėkis ramybėje, Lietuva!
    Ilsėkis ramybėje, Lietuva!

    Kuo yra gera liepos 26-oji? Tai yra diena, kai galite pailsėti. Bet svarbiausia, kad ir vakar tokia pat gera diena buvo, kai galėjote ramiai ilsėtis. Ir užvakar. Ir rytoj bus tokia pat gera diena ilsėtis. Ir poryt. Ir šitaip gerai Lietuvoje jau bus...

    17
  • Dvi populizmo rūšys
    Dvi populizmo rūšys

    Kadangi žodis „populistai“, kilęs iš lotyniško žodžio „populus“, kuris reiškia liaudį, tautą arba tiesiog žmones kolektyviai, tai galima manyti, kad populistai yra tikrieji demokratai, kuriems rūpi liaudies,...

  • Netikros naujienos
    Netikros naujienos

    Dalis Lietuvos žiniasklaidos atstovų taip įsijautė į įvykius kitapus Atlanto, kad (ne)jučia ėmė mėgdžioti amerikiečius. Tiesa, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnų galimi ryšiai su Rusija nublanksta prieš tai, kok...

    4
  • Rusijai nepatogūs faktai
    Rusijai nepatogūs faktai

    Rusija neseniai išreiškė pasipiktinimą NATO sukurtu filmuku apie „miško brolius“ – Estijos, Latvijos ir Lietuvos rezistencinės kovos su sovietais istoriją. Nors Baltijos šalyse partizanų kova su sovietų okupa...

    13
Daugiau straipsnių