Apie senovinius žvejybos burtus

Birželio 27-oji diena kalendoriaus lapelyje pažymėta kaip tarptautinė žvejų šventė. Tad apie ką gi kalbėti, jei ne apie tradicinius žvejybos papročius...

Vasarvidį gamtai pasiekus, prasideda atostogų metas. Dažnam jos neįsivaizduojamos be meškerės rankoje. Žvejyba – tai buvimas gamtoje, taip pat gerokas azartas, o ir laimikis, kartais ne tik katinui.... Kaip verslas žvejyba yra vienas sunkiausių ir pavojingiausių.

Antikos laikais buvo manoma, kad graikų žvejus ir jūrininkus globoja vandenų dievas Poseidonas. Romėnų kariškoms triremoms jūrų kautynėse padėdavęs Neptūnas. Krikščionybės laikais su vandenimis savo likimus susiejusių žmonių dangiškoji globa buvo pavesta  apaštalui Petrui,  taip pat šv. Klemensui, Mykolui archangelui ir  šv. Mikalojui. Tarptautinė žvejų diena švenčiama nuo 1985 m., taip nutarus Romoje vykusioje žvejybos sureguliavimo ir plėtojimo konferencijoje.        

O ką rašo istoriografiniai šaltiniai apie tolimų mūsų protėvių vandenų dievus bei ritualus, skirtus užsitarnauti jų palankumą – žūklės sėkmę? Jūros, marių stichijos dievybe laikytas Bangpūtys, vadintas dar ir Vėjopačiu. Prūsiškuose šaltiniuose minimas dievas Bardaitis arba Gardaitis. Šis barzdočius globojąs laivininkus. Pasak XVI a. istorijos šaltinio „Sūduvių knygelės“, Bardaičiui būdavo aukojamos žuvys. Žvejai susirinkdavo kluone, ant šiaudų kūlio sudėdavo išvirtas žuvis, tada  išklausydavo senojo vaidilos patarimų, kurią dieną ir kur žvejoti. Toje pačioje knygelėje dar įvardyti vandenų dievai Patrimpas ir Autrimpas; pirmasis – tekančių vandenų, antrasis – didelių ežerų.

Kitados žvejyba mūsų nelabai dosnios gamtos krašte buvo svarbus pragyvenimo šaltinis. Bet žvejo sėkmė tokia permaininga… Tad ar verta stebėtis, kad būta įvairiausių tikėjimų, burtų, prietarų, skirtų pelnyti vandenų valdovo malonę. Kai kas iš to išliko ir etninės kultūros aruoduose. Štai kaip pamario žvejai švęsdavo Jonines; ypač iškilmingai tai vykdavo Rusnės saloje. Išvakarėse iš rąstų padarydavo didelės gubos formos laužą, kuris būdavo sukraunamas senoje valtyje ar ant tam skirto plausto. Kad geriau degtų, rąstus prieš tai gerai išsmaluodavo, apraišiodavo sausomis nendrėmis. Naktį pagal nusistovėjusias tradicijas laužą uždegdavo pats seniausias gyvenvietės žvejys. Krante ant aukštų stiebų būdavo iškeliamos statinės nuo dervos.  Uždegus jas, sakydavo – „raganas iškūrenam“. Laužai liepsnodavę visoje Nemuno žemupio ir Kuršmarių priekrantėje, prie kiekvienos gyvenvietės ir žvejų uostelio. Įspūdingas reginys! Per Jonines niekas neplaukdavo žvejoti, pavakare vaišindavosi žuviene, lukštendavo vėžius, o jaunimas šokdavo ir dainuodavo per visą naktį.

Anksčiau žvejai taip pat švęsdavo žuvų neršto pradžią ir pabaigą; šventė vykdavo ant marių kranto. Senieji Šventosios žvejai  prisimena, kad žūklės sezono pradžia būdavo pažymima „jūros magaryčiomis“. Tai dar beveik žiemos metu vykdavę įgulos susitikimai su laivo šeimininku. Žvejams būdingos šventės elementų turėjo garsiosios Jurginės Palangoje. Kad žvejyba būtų sėkminga, į koplytėlę ant Birutės kalno žvejai nunešdavo rūkytų žuvų ar pinigų. Tai darydavo ir per švenčiausiosios Trejybės bei šv. Roko atlaidus.

Panemunių gyventojai kaimuose tarp Jurbarko ir Smalininkų švęsdavo žiobrines. Tam tinkami  du laiko tarpsniai: pirmasis – pavasarį iki gegužės pradžios, antrasis prasideda liepos 1 d. ir tęsiasi net iki rugsėjo vidurio. Žiobrinių įdomumą sudaro žuvų kepimas ant karklo iešmelių, susmeigtų aplink laužą.

Įdomių būta naujo laivo krikštynų. Nuleidus į vandenį vainikais ir šermukšnio šakelėmis išpuoštą kurėną, į laivagalį, mesdavo svogūną. Tada ant valties pirmagalio šone savininkas įrašydavo savo vardą. Vaišėms valgydavo žalias druska, pipirais ir svogūnais pagardintas žuvis. Vėliau atėjo paprotys į naujai pastatyto laivo bortą daužti šampano ar vyno butelį. Tai turėdavo atlikti žvejo pati arba visų gerbiama kaimo moteris.

Žvejybos kasdienybė taip pat būdavo apipinta prietarais bei savitais papročiais. Štai ruošiantis į ežerą ar marias plaukti, žvejo žmona po slenksčiu padėdavo tris pagalius, o jam išeinant pamėtėdavo juos įkandin – kad sėkmė lydėtų. Kol žvejys negrįš, pirkios nešluodavo, antraip tinklai paliks kaip iššluoti. Žūklės dieną nieko neskolindavo kaimynams. Iki nueis prie valties, žvejys stengdavosi nesusitikti moters. Žūklėje niekas nedrįsdavo dėvėti zuikinės kepurės ir kalboje zuikį minėti – žuvys pabėgsiančios kaip tas ilgaausis. Taip pat ir apie lokį užsiminti nedera – tinklus kerplėšos sudraskys. Jei pirmu metimu ištraukdavo tinkle varlę ar vėžį, žūklė būsianti visai nesėkminga. Gal ir tą tinklą teks persiūti... O pirmą pagautą žuvelę paspjaudydavo triskart – tolimesnei sėkmei.

Tinklus megzdavo mėnulio pilnatyje, o žiemą – gausiai sningant. Naują apsmilkydavo šventintom žolelėmis arba kokiu puodkėliu skuduru, net skruzdėlyno šapais, samanomis iš seno namo tarpusienojų. Meškerykotį, sakydavo, reikia pasidaryti iš medžio, augančio šalia skruzdėlyno. Išdrožtą meškerę vakare padėdavo po pirties slenksčiu, kad nuogaliai peržengtų bėgdami į ežerą atsivėsinti, ir paimdavo ją tik po vidurnakčio. Telydi žvejus sėkmė!

O ši birželio 27-oji diena turi ir liūdną sukaktį: prieš 154-erius metus įvykdyta mirties bausmė liepsningam patriotui, Lietuvos sukilėlių vadui karininkui Zigmantui Sierakauskui, pakariant jį turgavietėje Lukiškių aikštėje.

Gerbiami klausytojai bus girdėję apie šiuo metu archeologų atliekamus Gedimino kalno aikštelės tyrinėjimus. Ir apie ten jau surastus 1863-iųjų metų sukilėlių palaikus. Tad visuomenės balsas būtų labai svarbus, sprendžiant Lukiškių aikštės kaip istorinės atminties vietos sutvarkymą. Ar Vytis, žinomas kaip bajorų valstybės simbolis nuo didžiųjų kunigaikščių laikų, šioje vietoje adekvačiai išreikštų tautos kovų ir kančių už laisvę atmintį? Svarstytinas klausimas…

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Tikėjusiesiems – pagarba!
    Tikėjusiesiems – pagarba!

    Istorija lyg užsispyrusi ir įnoringa senutė vis suka savo ratus. Kartais pakeliui sustodama pamąstyti, kur dabar eina, bet niekada nepasikliaudama atsitiktinumais. Kai sekmadienį Belgrade žalgiriečiai tramdė lemiamam šturmui pakilusią Maskvos C...

  • Lietuvis ir gamta
    Lietuvis ir gamta

    Gegužės 22-oji yra skirta raginimams saugoti biologinę Žemės rutulio gamtos įvairovę. Turime sąmoningai ir uoliai vykdyti labai svarbią Jungtinių Tautų konvenciją, kurios tikslas – atkurti pažeistas, žmogaus veiklos nualintas ekosistemas. &...

  • Ką pakeitė feisbukas?
    Ką pakeitė feisbukas?

    Socialinis tinklas „Facebook“ buvo sumanytas sujungti draugus. Realius draugus, kad šie lengviau galėtų bendrauti. Tai buvo idėja, o realybė visai kita. Daugelis jau pastebėjo, kad socialiniai tinklai, užuot sustiprinę ryšius, ...

  • Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau
    Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau

    Dar po Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) pirmininko rinkimų teko svarstyti, ko galima tikėtis toliau. Seno-naujo pirmininko Eugenijaus Gentvilo išrinkimas kėlė daug abejonių dėl partijos galimybių atlikti kapitalinį remontą po t...

    3
  • Gėris pagal kišenės turinį
    Gėris pagal kišenės turinį

    Skirtumas tarp turtingiausiųjų ir "biedniokų" tampa toks didelis, kad gyvenimas netrukus bus kaip Pietų Amerikoje. Kai įsivyrauja segregacija pagal kišenės turinį, tikėtis atjautos ir nuoširdumo nebėra reikalo. Kaip sakoma, nie...

    6
  • Labai gėdingas tekstas
    Labai gėdingas tekstas

    Žinote tuos Holivudo režisierių ir rusų humoristų pamėgtus scenarijus, kuriuose herojus per keistokai susidėliojusias aplinkybes atsiduria visai ne ten, kur planavo? Na, čia tie variantai, kai eilinį pilietį vyrai iš FTB palaiko dvigubu agentu...

    12
  • Mums reikia pasakų
    Mums reikia pasakų

    Toji diena išaušo! Tik ar galite įsivaizduoti, kad patys britai pernai gruodį, paskelbus princo Harry ir jo išrinktosios Meghan Markle vestuvių datą, tą dieną pavadino "nacionaliniu košmaru"... Mat princas savo mylim...

    1
  • Profesionalumas be vertybių
    Profesionalumas be vertybių

    Paviešinus pažymą apie „MG Baltic“ televizijos veikimą koncerno interesais, atsirado keli siūlymai dėl žiniasklaidos veiklos. ...

    4
  • Streikai amžino įšalo žemėje
    Streikai amžino įšalo žemėje

    Amžino įšalo žemė – savitas simbolis, kuris leidžia pajausti ne tik ryšį su ledynmečio epocha, bet ir padeda suprasti, kad mūsų gyvenime esama dalykų, kurie lėtai keičiasi arba nesikeičia visiškai dėl objektyvių prie...

  • Ragana „Sodra“
    Ragana „Sodra“

    2007-ieji. "Sodra" už 50 tūkst. litų (beveik 11,5 tūkst. eurų) išleidžia knygelę "Sodros skėtis", joje pasakojama apie "gerąją tetulę Sodrą". Popierinis tiražas – 3 tūkst. egzempliorių, o kiek žmonių ...

    4
Daugiau straipsnių