- Šarūnas Černiauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva „reiškia susirūpinimą“ dėl smurto, kandidatų į prezidentus areštų, laisvės suvaržymų Baltarusijoje. Dėl visko, ko neseniai nutarė tiesiog nematyti.
Baltarusijos opozicija visuomet tikėjosi palaikymo iš Lietuvos. Ir tas palaikymas buvo pakankamai stiprus, kol ant stalo negulė ekonominiai koziriai. Aukščiausi Lietuvos politikai susigundė baltarusišku kapitalu, Baltarusijos rinka ir baltarusiškomis prekėmis. O demokratija galėjo ir palaukti.
Dabar dėl padėties Baltarusijoje „susirūpinimą reiškia“ Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Tą patį padarė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, jau du sykius pozavusi objektyvams kartu su paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamu Aleksandru Lukašenka. Žinoma, tą patį turėtų padaryti ir premjeras Andrius Kubilius, dar neseniai mynęs dviračius Baltarusijoje, lydimas to paties A.Lukašenkos „paskolintų“ apsaugininkų. Eilinį A.Lukašenkos kirtį demokratijai vienbalsiai turėtų pasmerkti visi Lietuvos politikai, kurie viešai gyrė Baltarusijos ekonomiką, kvietė Baltarusijos verslininkus investuoti Lietuvoje. Kodėl? Tik tam, kad toks „susirūpinimo išreiškimas“ būtų dar labiau groteskiškas.
Prisiminkime dar vieną dalyką. Anot neoficialių naujienų agentūros „Reuters“ šaltinių, D.Grybauskaitė A.Lukašenką neseniai titulavo „ekonominio ir politinio stabilumo Baltarusijoje ir jos nepriklausomybės garantu“. Žinoma, prezidentūra to nepripažino. Tačiau ir arkliui aišku, kad šalies vadovė labai stengėsi pagerinti santykius su „stabilumo garantu“. O „nepriklausomybės garantas“ (gerai, kad ne demokratijos) sumanė dar sykį išvaikyti protestuojančią minią ir susemti politinius oponentus. Matyt, dėl to paties stabilumo.
Prezidentūra, komentuodama žinias apie D.Grybauskaitės epitetus A.Lukašenkai, tvirtino, esą šalies vadovė ragino diktatorių „laikytis demokratijos standartų“. Matyt, įkalbėjo. Tik tie demokratijos standartai Baltarusijoje kitokie. Pagal baltarusiškus demokratijos standartus, vienintelis šaliai vadovauti galintis žmogus turi turėti mažiausiai 16 metų patirtį prezidento poste, o manantys kitaip yra verti ašarinių dujų, guminių kulkų ir belangės. Nes jie kenkia stabilumui ir nepriklausomybei.
Dabar D.Grybauskaitė tvirtina nepritarianti „neproporcingos jėgos“ panaudojimui. O jeigu ji būtų panaudota proporcingai? Tarkim, vienas milicininkas talžo tik vieną demonstrantą. Kad proporcijų nepažeisti. Ir nebus visiškai nieko nuostabaus, jei po poros mėnesių šalies vadovė vėl liaupsins klestinčią Baltarusijos ekonomiką ir kvies baltarusius investuoti Lietuvoje. O gal ir dar sykį papozuos šeimyninei nuotraukai su A.Lukašenka. Irgi dėl stabilumo.
Kalbant paprastai, Lietuva išdavė Baltarusijos opoziciją, kuri su Vilniumi siejo tikrai dideles viltis. O dabartiniai pareiškimai apie tai, kaip mes „reiškiame susirūpinimą“ atrodo kaip spjūvis į veidą. Susirūpinimą reikšti reikėjo tada, kai Baltarusija dar turėjo šansų po 16 metų išsirinkti kitą prezidentą. Tada, kai A.Lukašenka atvažiavo į Vilnių. Bet tada mes liaupsinome daugelyje ES šalių nepageidaujamą „stabilumo garantą“, o demokratiją pastatėme užkulisiuose.
Aukščiausi Lietuvos vadovai žaidžia tarptautinę šachmatų partiją. A.Lukašenka joje yra tarsi niekam nepriklausanti figūra, kurią norėtų turėti abi pusės. O Baltarusijos žmonės? Jie – tik pėstininkas, kurį galima paaukoti. Nes valdove jis niekada netaps.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kur dingo rinkimų kampanija?8
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...