Prieš mokslo metų pradžią parlamentarė Agnė Zuokienė įregistravo Darbo kodekso pataisą, kurią patvirtinus, tėvams, auginantiems vaiką iki 12 metų, rugsėjo 1-oji būtų ne darbo diena. Tokia idėja džiaugiasi tėvai, nes jiems esą nereikės prašyti darbdavio laisvadienio ir paskui jaustis skolingiems. Tačiau darbdaviai tikino, jog oficiali nedirbama diena rugsėjo 1-ąją nereikalinga, nes jie ir taip tėvus išleidžia iš darbo, kad jie į mokyklą palydėtų savo vaikus.

Už

Agnė Zuokienė, Seimo narė:

– Idėja įregistruoti tokią pataisą gimė iš žmonių laiškų. Darbo kodekse yra numatyta, jog tėvams, auginantiems du ir daugiau vaikų iki 12 metų arba turintiems neįgalią atžalą iki 18 metų, per mėnesį priklauso viena laisva diena – vadinamieji mamadieniai ir tėvadieniai. Tačiau žmonės skundėsi, jog esant tokiai įtampai darbo rinkoje, jie nedrįsta prašyti laisvadienio. Artėjant mokslo metams, pagalvojau, jog Rugsėjo 1-oji kiekvienoje šeimoje, o ypač toje, kur yra mažų vaikų, yra didelė šventė. Todėl ir nutariau pasistengti įteisinti, kad rugsėjo 1-oji tėvams, kurie augina nors ir vieną vaiką iki 12 metų, būtų nedirbama diena. Žinau, kad jau anksčiau būta iniciatyvų mokslo metų pradžią paskelbti ne darbo diena. Tačiau tokios idėjos buvo sukritikuotos, nes esą kiekviena ne darbo diena šalies ūkiui atneša didelių nuostolių. Paskaičiavau, kad įteisinus rugsėjo 1-ąją ne darbo diena tėvams, auginantiems vieną vaiką iki 12 metų, tokia Darbo kodekso nuostata pasinaudotų apie 100 tūkst. žmonių. Šis skaičius tikrai nėra didelis, o žmonėms būtų gerai. Stipri šeima ir yra stipri ekonomika. Manau, kad tėvai vaikus iki 12 metų privalo rugsėjo 1-ąją lydėti į mokyklą jau vien dėl saugumo. Reikia tik įsivaizduoti, koks vaikui tai stresas. Be to, rugsėjo 1-ąją mokytojai tėvams pateikia informacijos, kokių priemonių reikia vaikui. Rugsėjo 1-oji, šiaip ar taip, daliai tėvų yra faktinė ne darbo diena, todėl ją reikia įteisinti. Kodėl pasirinkau vaikų amžių iki 12 metų? Pirmiausia norėjosi nuoseklumo, nes toks amžius jau figūruoja Darbo kodekse. Be to, dvylikamečiai dažniausiai ateina į penktą klasę, todėl tėvai juos irgi turi palydėti, nes vaikas pakeičia mokyklą – iš pradinės ateina į pagrindinę ar vidurinę.

Prieš

Aras Mileška, Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos viceprezidentas:

– Tėvai, auginantys vaiką ar vaikus iki 12 metų, ne visose įmonėse rugsėjo 1-ąją gali turėti laisvadienį. Pavyzdžiui, gamykloje tai reikštų gamybos sustabdymą. Bendrovėse, kur žmonės dirba administracinį darbą, darbdaviai darbuotojus tikrai išleidžia palydėti vaikus į mokyklą. Nueikite rugsėjo 1-ąją į bet kurią pradinę mokyklą ir pamatysite, kiek susirenka tėvų. Vadinasi, darbdaviai juos išleidžia, nesunku susitarti dėl laisvadienio. Esu įsitikinęs, jog tikrai nėra poreikio rugsėjo 1-ąją įteisinti kaip ne darbo dieną. Manau, kad tokia Darbo kodekso pataisa yra tik reklaminis gestas, politikų noras įrodyti, kad jie yra geri, supranta tėvus. Kiekviena oficiali ne darbo diena valstybei kainuoja labai daug, nes į biudžetą negaunama pinigų. Įsivaizduoju, jog tokia nedirbama diena išimtinai naudotųsi valstybinių institucijų darbuotojai, nes skiriasi valdiško ir privataus sektoriaus požiūris į darbą. Žmogus turi pats nuspręsti, jam dirbti rugsėjo 1-ąją ar ne, valstybė galėtų mažiau kištis į verslo santykius. Besivystančioje šalyje negali būti tiek daug nedirbamų dienų. Anksčiau, kai mūsų šalyje buvo kilnojamos su savaitgaliais sutampančios dienos, pagal laisvadienių skaičių pirmavome pasaulyje – buvome antri po Brazilijos. Dabar situacija šiek tiek geresnė, tačiau oficialios statistikos, kaip atrodome tarp kitų Europos valstybių, nesu matęs. Dar viena blogybė yra tai, kad mokslo metų pradžia dažnai būna savaitės viduryje. Laisvadienis tarp darbo dienų žmogų labai išbalansuoja. Įrodyta, jog darbuotojo darbo našumas dieną prieš savaitės viduryje kliūnantį laisvadienį ir dieną po jo smarkiai sumažėja. Todėl ir manau, kad rugsėjo 1-osios laisvadienis yra tik darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas.