1989-ieji – permainų Rytų Europoje metai

Vasario 6 d. Lenkijos vyriausybė nusprendė pradėti derybas su uždrausta profesine sąjunga "Solidarumas". Streikai, nepriteklius ir infliacija privertė vyriausybę suprasti, kad be šios politinės jėgos problemų išspręsti nepavyks.

Gegužės 2 d. Vengrų kareiviai pradėjo ardyti spygliuotos vielos užtvarus, kurie skyrė šalį nuo kaimynės Austrijos. Šie veiksmai įsiutino komunistines Rytų Vokietijos, Rumunijos ir Čekoslovakijos vyriausybes, kurios bijojo, kad jų piliečiai gali pasinaudoti atsivėrusia galimybe pabėgti į Vakarus.

Birželio 4 d. Lenkijoje vykusius rinkimus triuškinamai laimėjo "Solidarumas". 99 vietos iš 100 Senate ir visi Seimo mandatai, dėl kurių buvo galima varžytis, atiteko "Solidarumui". Šalyje prasidėjo politinė krizė.

Rugpjūčio 23 d. Baltijos kelias. Daugiau kaip 2 mln. Baltijos respublikų (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) gyventojų susikibo rankomis ir sudarė gyvą 600 km grandinę. Taip buvo išreikštas protestas prieš sovietų valdymą. Dieną prieš tai Lietuvos Seimas paskelbė, kad 1940 m. įvykdyta šalies aneksija buvo neteisėta.

Rugsėjo 10 d. Vengrijos užsienio reikalų ministras per televiziją pranešė, kad tūkstančiams vokiečių, pabėgusių iš Rytų Vokietijos, bus leista išvažiuoti į Vakarų Vokietiją. Netrukus laikina pabėgėlių stovykla Budapešte ištuštėjo.

Spalio 2 d. Sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo vizitas, surengtas 40-osioms respublikos įkūrimo metinėms paminėti, į Rytų Vokietiją nebuvo itin šventiškas. Per vasarą iš šalies pabėgo tūkstančiai gyventojų. M.Gorbačiovui išvykus, Berlyne prasidėjo protesto akcija, kuri buvo brutaliai išvaikyta.

Spalio 28 d. Surengta demonstracija paminėti 71-ąsias Čekoslovakijos nepriklausomybės metines Prahoje virto didžiuliu protestu. Demonstrantai reikalavo permainų ir laisvės. Tai buvo pirmas didelis nepaklusnumo aktas nuo sausio, kai po panašios protesto akcijos buvo įkalinti keli disidentai.

Lapkričio 9 d. Griuvo Berlyno siena. Rytų Vokietijos valdžiai paskelbus, kad šalies gyventojai gali laisvai keliauti į Vakarų Vokietiją, tūkstančiai žmonių puolė ardyti ilgai šalį skyrusios sienos.

Lapkričio 10 d. 34 metus Bulgariją valdęs Todoras Živkovas atsistatydino. Jo sprendimą lėmė prieš savaitę įvykęs gyventojų protestas.

Lapkričio 24 d. Aksominė revoliucija Čekoslovakijoje. Po savaitę trukusių masinių protestų griuvo komunistinė Čekoslovakijos valdžia. Šimtai tūkstančių žmonių Prahoje šventė pergalę.

Gruodžio 17 d. Rumunijos slaptajai tarnybai nutarus perkelti gerbiamą vietos dvasininką, Timišoaroje kilo protestai. Revoliucinės nuotaikos greitai išplito po visą šalį.

Gruodžio 25 d. Kalėdų dieną buvo sušaudytas ilgametis Rumunijos diktatorius Nicolae Ceauşescu ir jo žmona Elena.