Ar Amerika sutiks dalytis pasauline scena?

Tarptautinių santykių srityje sąvoka „viršenybė“ gali būti vartojama turint galvoje arba poliškumą (t. y. šaliai priklausančios pasaulio ekonominių ir karinių išteklių proporcijos reikšmę), arba hegemoniją (išskirtinę šalies padėtį nepriklausomoje tarptautinėje bendruomenėje). Nesvarbu, ar apibrėžiama kaip poliškumas, ar kaip hegemonija, Amerikos viršenybė artėja prie pabaigos. Rytojaus pasaulis turės daug polių – ne du ir ne tris.

Prognozuojamas Kinijos ir Indijos kilimą

Idėjų kalvių, investicinių bankų ir konsultavimo bendrovių pateikiamos nacionalinių BVP proporcijų prognozės dėl vieno punkto sutampa: 2050 m. pasaulyje bus trys ekonominiai poliai – Kinija, Jungtinės Valstijos ir Europa. Gali būti ir ketvirtas – Indija, jei šios šalies ekonomika ir toliau sparčiai ir tvariai augs. Bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ ataskaitoje „The World in 2050“ (liet. pasaulis 2050-aisiais) Kinijai prognozuojama 20 proc., Jungtinėms Valstijoms ir Indijai – po 14 proc., o Europai – vos 12 proc. pasaulio BVP pagal perkamosios galios paritetą.

Bendrovės „Economist Intelligence Unit“ 2015 m. ataskaitoje pateikiamos panašios įžvalgos ir nurodoma: „Iki 2030 m. pagrindinės pasaulio ekonomikos bus JAV, Kinija ir Indija. Dviejų pastarųjų šalių ekonomikos augimas bus toks spartus, kad iki 2050 m. kiekviena iš jų bus turtingesnė už toliau išsirikiavusias penkias – Indoneziją, Vokietiją, Japoniją, Braziliją ir Jungtinę Karalystę kartu sudėjus“.

Kaip pastebi M. Lindas, dėl Jungtinės Karalystės „Brexit“ reikalų, taip pat dėl stiprėjančių nacionalizmo ir populizmo apraiškų Europoje elitinis projektas sukurti federacinę Europą, kuri pasaulinėje politikoje atliktų supergalios vaidmenį, praktiškai žlugo. Europa bus turtingas, tačiau susiskaidęs prekybinis blokas, apsuptas tokių galiūnių kaip Jungtinės Valstijos, Kinija ir galbūt Indija.

„Amerikos amžius“ – į pabaigą

Laikotarpį nuo 1914 iki 2014 m. galima nedvejojant pavadinti „Amerikos amžiumi“. Pirmojo pasaulinio karo metais Jungtinių Valstijų bendrasis vidaus produktas pranoko visos Britų imperijos BVP. Maždaug po šimto metų, 2014-aisiais, amerikietiškąjį BVP pralenkė Kinija.

Pasak M. Lindo, panašu, kad po šimtą metų trukusio štilio, kai su Amerikos turtais ir galia iš esmės negalėjo varžytis nė viena valstybė, pagaliau atsirado lygiavertė konkurentė – Kinija. Nors Kinijoje pajamos vienam gyventojui vis dar gerokai mažesnės negu JAV, Kinija ne tik pirmauja pasaulyje pagal perkamosios galios paritetą, bet ir yra didžiausia pasaulio gamintoja: joje pagaminama 52 proc. pasaulio televizorių, 75 proc. mobiliųjų telefonų ir 87 proc. asmeninių kompiuterių. Kinijos automobilių pramonė taip pat didžiausia pasaulyje – ji dukart viršija atitinkamą JAV rodiklį. Kinija valdo daugiausia pasaulio užsienio valiutos atsargų. JAV – 76 valstybių pagrindinis prekybos partneris, Kinija – 124-ių. Kuo daugiau turto, tuo didesnė galia. Šiuo metu pagal išlaidas gynybos srityje Kinija yra antra po Amerikos.